Sauliaus Skvernelio Vyriausybė per pandemiją skyrė 100 milijonų eurų paramą mikroįmonėms – ją turėjo gauti patys mažiausi verslai. Tačiau aiškėja, kad paramą sėmė ir didžiausių prekybos centrų valdytojai, naftos produktų, technikos ar kiti įvairūs didmenininkai ir netgi sporto komandos. Paramos dalintojai žiūrėjo tik į darbuotojų skaičių, o paramos sumai netaikė lubų – atskirais atvejais parama siekė šimtais tūkstančių eurų. Dalis paramos gavėjų pernai sėkmingai augo.
„Subsidijos mikroįmonėms“ – tokia parama startavo pernai gegužę kaip operatyvi pagalba smulkiajam verslui per COVID-19 pandemiją. Tik įstatymuose nėra įtvirtinta, kas yra mikroįmonė.
2 milijonai eurų – tai pajamų arba turto riba, kurią viršijus, įmonė nebelaikoma labai maža įmone. O jei turtas arba pajamos perlipa 10 mln. eurų ribą, įmonė laikoma vidutine, kaip apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
Tačiau „mikroįmonėms“ tokios ribos nieko nereiškė – dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų paramos sėmė ir įmonės, kurios priskirtinos didelėms ar vidutinėms.
Pačią didžiausią sumą – 196 tūkst. eurų – gavo 7 „Elektromarkt“ parduotuves valdžiusi įmonė „GV Group“ – kaip ji galėjo pavirsti „mikroįmone“? Kaip dešimtimis milijonų apyvartas skaičiuojantys didmenininkai galėjo pasinaudoti parama?
Tereikėjo, kad įmonės darbuotojų skaičius tuo metu neviršytų 9 – toks buvo vienintelis įmonės dydžio kriterijus, patvirtintas paramos apraše.
Minėtu pavyzdžiu, „GV Group“ prieš pandemiją turėjo ir 150 darbuotojų – tai reiškė šimtus tūkstančių sumokėto GPM. Kai 2019-aisiais įmonę nupirko „Avitelos“ įmonių grupė, „GV Group“ pernai atleido darbuotojus, uždarė parduotuves, ir, kai darbuotojų buvo mažiau nei 10 – atitiko paramos skyrimo kriterijus.
„GV Group“ atstovas Irmantas Viliūnas paaiškino, kad mikroįmonės kriterijus ši bendrovė ėmė atitikti dar prieš pandemiją, o subsidiją įmonė grąžino netiesiogiai – subsidija padengė įmonės skolas valstybės biudžetui.
Kita valstybės paremta „mikroįmonė“ – 60,6 mln. apyvartą 2019 metais pademonstravusi UAB „Oilead“, kurią kontroliuoja koncernas ICOR. Jai skirta 21 tūkst. eurų subsidija pagal minėtą priemonę. Nepaisant milijoninių apyvartų, įmonės darbuotojų skaičius svyruoja tarp 4-5.
„Nuo 2012 metų dirbanti „Oilead“ yra viena sėkmingiausių Lietuvos kompanijų, plėtojančių prekybos naftos produktais veiklą. Kompanija prekiauja naftos produktais tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje rinkoje. Bendrovė taip pat valdo „Lithoil“ naftos produktų terminalą Marijampolėje, per kurį eksportuoja naftos produktus į kitas ES valstybes“, – taip įmonė prisistato svetainėje.
UAB „Telenoja“ yra įgaliotojo „Samsung“ technikos (kondicionierių, TV, garso ir buities) importuotoja Lietuvoje. Pernai jos pardavimo pajamos netgi išaugo ir siekė virš 5,08 mln. eurų (2019 m. – 4,98 mln. eurų). Tačiau įmonė taipogi pralindo pro „mikroįmonių“ adatos akutę – gavo 47189 eurų paramą. Įmonės vadovas sakosi, kad pats net nebūtų paramos prašęs, jei paraiškos nebūtų suformuotos automatiškai.
Paramą mikroįmonėms gavo ir Rakauskų šeimos kontroliuojama komercinio nekilnojamojo turto investicinė bendrovė UAB „Baltic Shopping Centers“, kontroliuojanti prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ Kaune, prekybos centrus „Banginis“ Vilniuje ir Klaipėdoje, „Senukų“ administracijos biurą. Įmonės pajamos 2019 metais siekė 21,2 mln. eurų, grynasis pelnas – 13,9 mln. eurų, o viso turto vertė – 212,4 mln. eurų – šie rodikliai viršijo vidutinėms įmonėms numatytas ribas. Tačiau darbuotojų skaičius pastaruoju metu nekito – įmonėje buvo vienas darbuotojas. Tiesa, parama, palyginti, nebuvo didelė – 8544,7 eurų.
1 darbuotoją turinti nekilnojamo turto valdymo, vystymo bendrovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuri 2019-aisiais finansinėje atskaitomybėje nurodė 91,2 mln. eurų turtą, 3,25 mln. eurų pajamas. Ši bendrovė siejama su verslininku Sergejumi Rachinšteinu, kuriam pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime dėl galbūt valstybei nesumokėto ir apgaule įgyto daugiau nei 5 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Parama „mikroįmonei“ tesiekė 1000 eurų.
62,66 mln. eurų turtą 2019-aisiais metais valdė UAB „Nordika prekybos slėnis“, kontroliuojanti mažmeninės prekybos slėnį šalia Vilniaus oro uosto. Skirta parama buvo minimali – 500 eurų, reiškianti tai, kad įmonė prieš metus nebuvo sumokėjusi daug GPM.
Tačiau ne verslas čia kaltas – įmonės naudojosi joms sudaryta galimybe, pripažįsta Valstybės kontrolė. Parlamentarė Rasa Budbergytė pasigenda politikų ir valdininkų atsakomybės, anot jos, viešasis interesas nėra ginamas.
Paramos skyrimo aprašą tvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir tuometinis Energetikos ministras, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, Žygimantas Vaičiūnas. Pastarasis pasirašinėjo ir daugelį įsakymų dėl paramos skyrimo konkrečioms įmonėms.
Paramos dydis buvo apskaičiuojamas pagal įmonės 2019 metais sumokėtą GPM – subsidija sudarė pusę sumokėto GPM, arba, jei GPM nedidelis, buvo skiriama minimali 500 arba 1000 eurų suma.
Tačiau maksimali paramos suma netgi nebuvo ribojama – mikroįmonės galėjo atgauti pusę per 2019-uosius sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir kraštutiniais atvejais tai virto iki 200 šimtų tūkstančių eurų.
Jei ne ES įvestas 200 tūkst. eurų de minimis pagalbos limitas, išmokos galėjo būti ir dar didesnės.
Dešimtis tūkstančių gavo medicinos, farmacijos, IT sektorių bendrovės
Net ir tuose sektoriuose, kuriuose, atrodytų, pandemijos įtaka galėjo būti ribota, įmonės sėkmingai virto „mikroįmonėmis“ ir naudojosi parama.
Tarp paramos gavėjų yra ir IT įmonių. Pvz., IT technikos ir sprendimų UAB „IT Gama“ gavo 39,97 tūkst. eurų subsidiją, nes jos darbuotojų skaičius neviršijo 9. Tačiau įmonės pajamos 2019 m. siekė 4,4 mln. eurų, o pernai paūgėjo iki 4,6 mln. eurų.
IT, biuro technikos ir namų apyvokos reikmenų platintoja UAB „Sominis technology“ gavo 40,5 tūkst. eurų subsidiją „mikroįmonei“ – jos apyvarta pernai pašoko iki 17,2 mln. eurų (2019 m. – 12,5 mln. eurų). Įmonės darbuotojų skaičius – 9.
IT įmonė UAB „Voras Consulting“ pernai gavo 25,79 tūkst. eurų subsidiją, nors trejus metus iš eilės ši įmonė patyrė nuostolius, o šiemet vasarį jai paskelbta bankroto byla.
Viena didžiausių spausdintuvų ir tonerių didmenininkių Baltijos šalyse, UAB „Biurteksa“, gavo 41,7 tūkst. eurų, nors jos apyvarta 2019 m. siekė 30,8 mln. eurų, o pernai paaugo iki 37,4 mln. eurų. „Sodroje“ netgi nurodoma, kad įmonės darbuotojų skaičius pernai gegužę-lapkritį viršijo 9 darbuotojų ribą (dirbo 10 darbuotojų).
Farmacijos pakuočių tiekėja UAB „NordPak“ gavo 52,6 tūkst. eurų paramą, nors pernai jos pardavimo pajamos augo iki 2,476 mln. eurų, kai 2019 m. – 1,689 mln. eurų. Įmonės darbuotojų skaičius svyruoja apie 5.
Medicinos ir mokymų įmonė UAB Tarptautinė skubiosios medicinos akademija mažiau nei dešimt darbuotojų pernai turėjo tik trumpą laiką, o šiuo metu joje dirba 29 darbuotojai. Tai leido įmonei tapti „mikroįmone“ ir gauti 20,65 tūkst. eurų paramą.
Vienkartinių medicinos prekių, medicinos įrangos pardavimu ir servisu besiverčianti UAB „Litfarma“ pernai gavo 20,9 tūkst. eurų paramą mikroįmonei, nors jos pajamos augo ir pernai sudarė 2,8 mln. eurų.
Medicinines priemones ortopedijos, chirurgijos, kardiologijos ir radiologijos srityse dirbantiems klientams tiekianti UAB „Sophimeda“ gavo 35,86 tūkst. eurų paramą.
Logistikos paslaugų įmonės UAB „DOMINAS“ darbuotojų skaičius 2019-aisiais svyravo tarp kelių dešimčių ir 120, vėliau nukrito ir šiuo metu įmonėje tedirba 2 darbuotojai, tačiau apyvarta pernai paūgėjo ir siekė 5,4 mln. eurų. Didelis sumokėtas GPM leido įmonei gauti 64,3 tūkst. eurų subsidiją mikroįmonei.
Prekių eksportu į Kazachstaną besiverčianti UAB „West East partners“ gavo 47,4 tūkst. eurų subsidiją, jos pajamos pernai sudarė 4,2 mln. eurų
Tarp didžiausios paramos gavėjų – 111,47 tūkstančio eurų subsidiją mikroįmonei gavusi „Airhub“ (anksčiau – UAB „GetJet“), kuri verčiasi oro transporto priemonių ir įrangos nuoma ir išperkamoji nuoma, šiuo metu čia dirba 106 darbuotojai.
Viena iš didesnių paramos sumų teko UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ – 71,5 tūkst. eurų. Tai reikštų, kad tris darbuotojus dabar turinti įmonė sumokėjo per 2019-uosius sumokėjo dvigubai didesnę sumą GPM.
Lėktuvų vilkikų, keleivių įlaipinimo trapų, oro uostų konteinerių keltuvų ir pan specializuotos technikos tiekėja UAB „Intertecus“ gavo 40,7 tūkst. eurų, nors pernai jos apyvarta didėjo (2020 m. – 10,03 mln. eurų, 2019 m. – 9,03 mln. eurų), įmonėje dirba 4 darbuotojai.
Štampų projektavimo ir gamybos, mechaninių elementų, atsarginių detalių, prototipų gamybos įmonė UAB „Littec“ gavo 60,4 tūkst. eurų subsidiją, jos apyvarta pernai didėjo ir pasiekė 5,9 mln. eurų. Įmonėje dirba 7 darbuotojai.
53,89 tūkst. eurų subsidiją mikroįmonei gavo komercinio nekilnojamojo turto UAB „BPT Real Estate“.
„20 metų sukauptos patirties, 40+ specialistų, platus pridėtinės vertės paslaugų pasirinkimas“, – taip įmonė save pristato svetainėje, tačiau pagal darbo sutartis šiuo metu joje dirba 11 darbuotojų.
Honda variklių distributorius Lietuvoje UAB „JP MOTORS“ gavo 30,32 tūkst. eurų
Tarptautinei grupei priklausanti UAB „Sodrugestvo Baltija“ per finansinius metus, pasibaigusius 2019-ųjų liepą, gavo 55,3 mln. eurų pajamų, uždirbo 310,8 tūkst. eurų pelno. Tačiau pagal paramos aprašą įmonė vis tiek buvo priskirta „mikroįmonei“, mat vidutiniškai joje dirbo 5 darbuotojai. Taip skirta 19 036 eurų parama.
„Sodrugestvo Baltija“ verčiasi didmenine prekyba žemės ūkio produkcija ir susijusiomis paslaugomis. Įmonė prekiauja sojos, rapso rupiniais, sojų aliejumi skirtais tik pašarams.
Advokatų profesinė bendrija TESET kaip mikroįmonė gavo 21,4 tūkst. eurų paramą.
Dideles sumas žėrėsi futbolo, krepšinio komandų „mikroįmonės“
Profesionalūs sportininkai dažnai nėra įdarbinti pagal darbo sutartį, tačiau gyventojų pajamų mokestį jie vis tiek moka. Sportininkai GPM per 2019 metus galėjo sumokėti itin daug – tą atspindi sporto klubų gauta parama pagal priemonę, skirtą „mikroįmonėms“.
Pavyzdžiui, Všį futbolo klubas „Žalgiris“ pernai kaip „mikroįmonė“ gavo 88997,68 Eur paramą. VšĮ „Utenos Juventus“ – 41289,98 Eur.
VšĮ Krepšinio klubas „Šiauliai“ – 37877,20 Eur.
VšĮ Futbolo klubas „Panevėžys“ – 26274,54 Eur.
VšĮ Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ gavo 22515,28 Eur.
Netgi Lietuvos krepšinio lyga pripažinta „mikroįmone“ – gavo 33,8 tūkst. eurų subsidijų.
Verslininkas: aš net nebūčiau prašęs, suformavo automatiniu būdu
„Delfi“ kalbintas „Samsung“ technikos pardavėjos „Telenoja“ bendrasavininkis ir vadovas Valentinas Laurinaitis atviras – 47 tūkst. eurų parama jam pačiam buvo netikėta.
„Aš specialiai tos paramos, aišku, neprašiau. Ta parama, kaip ir mano kolegoms ar konkurentams, buvo suformuota VMI automatiniu būdu. Ir man tereikėjo užpildyti suformuotą jau prašymą mano vardu VMI. Ir aš tikėjausi gauti tam tikrą nedidelę paramą, kadangi dėl COVID-19 mūsų garantinis servisas nedirbo ilgai ir žmonės tiesiog patyrė nuostolius, kažkur apie 8000 eurų. Tikėjausi, kad kompensacija bus. Bet kadangi mes 2019 metais buvome išmokėję daug premijų, padidintų atlyginimų, ir tiesiog daug buvo sumokėta GPM, ta suma buvo išmokėta netikėtai gana nemaža“, – stebisi V. Laurinaitis.
Tačiau verslininkas paaiškino, kad anksčiau jam pačiam valstybė buvo sukėlusi žalos, todėl šią paramą palaikė kompensacija.
„Pagal mano sąžinę, žinot, pasakysiu – prieš dvejus metus dėl utilizavimo įstatymo netobulumo „Telenoja“ patyrė 32 tūkst nuostolių vien tik dėl pakeistos skaičiavimo metodiką. Visi juristai atsisakė mums padėti, nebent liko kreiptis į ES Teisingumo teismą. Dėl to aš į tą dalyką pažiūrėjau, kad ačiū Dievui, kažkokia teisybė yra, ir sugrįžo prie porą metų prarasti dideli pinigai“, – kalbėjo V. Laurinaitis.
Verslininkas paaiškina, kad visada sąžiningai moka mokesčius, patenka tarp didžiausių mokesčių mokėtojų, ir tiesiog atgavo dalį įmonės sumokėto GPM. Be to, kitoje jo įmonėse buvo nuostolių dėl pandemijos, o jos tokios paramos negavo.
Kaip jis vertina, ar mokesčių mokėtojų pinigai dalijami atsakingai?
„Mano akimis žiūrint, pagal sąžinę, su kolegomis pasitariame, nors ir gavau nemažai – aš net nebūčiau prašęs, jei tas prašymas nebūtų suformuotas automatiniu būdu“, – sako V. Laurinaitis.
Spragą atradusi Valstybės kontrolė: kaltos ne įmonės
Valstybės kontrolė birželio 29 dienos vertinimo ataskaitoje suskaičiavo, kad 11,3 mln. eurų subsidijų gavo mikroįmonėmis pripažinti subjektai, nors jų finansiniai rodikliai buvo didesni už Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtas labai mažas įmones. Iš viso pagal šią priemonę skirta apie 100 mln. eurų subsidijų.
„Pats Ekonomikos skatinimo planas buvo tvirtinamas tik Vyriausybės protokoliniais sprendimais, nors Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad visi valstybės valdymo reikalai, priskirtini Vyriausybės kompetencijai, turi būti sprendžiami priimant nutarimus“, – audite pažymėjo Valstybės kontrolė.
Tačiau „Delfi“ Valstybės kontrolė neatskleidė didžiausių įmonių.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad įmonės paramą gavo pagal patvirtintus reikalavimus ir schemas. Ataskaitoje pažymime, kad tokia situacija susidarė dėl to, jog Vyriausybė, nutarimu mikroįmonę apibrėžusi tik darbuotojų skaičiaus kriterijumi, sudarė prielaidas skirti valstybės biudžeto lėšų subjektams, finansiniais rodikliais didesniems už Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtas labai mažas įmones“, – paaiškino Valstybės kontrolės Finansinio audito 1-ojo departamento vadovė Danguolė Krištopavičienė.
Ji pripažįsta, kad į paramą pretendavo labai skirtingi rinkos dalyviai – savo dydžiu nepalyginamos įmonės.
„Ne tik labai mažos, bet ir didesnės įmonės paramą gavo teisėtai, todėl jos audito ataskaitoje nenurodytos, o situacija išanalizuota ir pateikta tam, kad ateityje nebūtų pakartota – būtų išmoktos pamokos“, – paaiškino auditorė.
Ji viliasi, kad auditorių pateikti pastebėjimai leis įvertinti pandeminio laikotarpio patirtį ir praktiką, kuriant ir tobulinant teisinę aplinką, kuri užtikrintų vienodų principų ir sąlygų skirtingiems verslo sektoriams taikymą gaunant valstybės biudžeto paramą, siekiant skaidraus ir tikslingo valstybės biudžeto lėšų naudojimo.
„Audito rezultatai parodė, kad skiriant lėšas reikšmingų neatitikčių teisės aktams nenustatyta, tačiau erdvės tobulinti paramos teikimo sprendimus yra“, – sako D. Krištopavičienė.
Kontrolieriai suskaičiavo, kad parama mikroįmonėms iš viso pasinaudojo 36 821 įmonė, joms išdalyta 99,4 mln. eurų.
Pagrindiniai kriterijai, kuriuos turėjo atitikti įmonės, kad gautų subsidijas: pas pareiškėją dirba ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojai; pareiškėja įtraukta į VMI sudarytus nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašus; 2019 m. sumokėjo gyventojų pajamų mokestį ir nėra bankrutuojanti, restruktūrizuojama ar likviduojama.
Tarp subsidijų gavėjų buvo iš viso 10 didelių įmonių, kurių pajamos viršijo 50 mln. eurų, arba turtas – 43 mln. eurų, 113 – vidutinių įmonių, ir 938 mažos įmonės (didesnės nei labai mažos įmonės).
„Per 2020 m. 11,3 mln. Eur subsidijų buvo išmokėta ne labai mažoms įmonėms“, – apibendrino Valstybės kontrolė.
Ministerija: lėmė skuba, susigrąžinimas negalimas
Paramą skirsčiusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija paaiškina, kad dėl pandemijos, valstybė priėmė sprendimus riboti kai kurias ekonomikos veiklas, ir, atitinkamai skyrė kompensacijas verslui, siekiant sušvelninti pandemijos pasekmes.
„Lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašą buvusi Vyriausybė patvirtino 2020 m. gegužės 11 d. Motyvuojant, kad parama verslą turi pasiekti kaip įmanoma paprasčiau ir greičiau, vertinant mikroįmones nuspręsta vadovautis ne visais smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme įtvirtintais kriterijais labai mažoms įmonėms, o tik darbuotojų skaičiumi.
Taigi priemonės apraše mikroįmonė buvo apibrėžta kaip ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuriame dirba ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 9 darbuotojai. VMI vertino įmones ir skyrė joms finansavimą pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus. Visus reikalavimus atitikusiems pareiškėjams išmokėtas finansavimas teisiškai negali būti susigrąžintas“, – rašoma komentare.
Ministerija pabrėžė, kad naujoji Vyriausybė darbą pradėjo 2020 m. gruodžio 11 dieną.
„Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios buvusios Vyriausybės taikytos pagalbos priemonės kėlė abejonių dėl jų taiklumo, rengiant antrojo karantino priemones buvo taikomi kiti kriterijai. Visgi reikia įvertinti, kad pirmojo karantino metu rengiant pagalbos priemones valstybėje nebuvo sukaupta patirties, leidžiančios priimti tinkamus sprendimus. Todėl dabar priimant sprendimus atliekamas buvusių priemonių rezultatų monitoringas ir ieškoma optimalių sprendimų, siekiant subalansuoti priemonių taiklumą bei administracinę naštą“, – rašoma komentare.
Nors „Delfi“ teiravosi vertinimo, ar nenukentėjo viešasis interesas, tačiau platesnių komentrų negavome.
VMI pati sudarė paramos gavėjų sąrašą, atsižvelgdama į kriterijus
Atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytus kriterijus, praėjusiais metais VMI sudarė daugiau kaip 41 tūkst. mikroįmonių sąrašą, kurias asmeniškai pakvietė teikti paraiškas subsidijai gauti, paaiškina VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresn. patarėja Rūta Giedrienė. Iš viso Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino beveik 37 tūkst. paraiškų 99,4 mln. eurų sumai.
Sąrašas sudarytas vadovaujantis apraše apibrėžtais kriterijais – darbuotojų skaičius nuo 1 iki 9, įmonė įtraukta į VMI sudarytus nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašus, įmonė 2019 m. sumokėjo gyventojų pajamų mokestį į savivaldybės ir valstybės biudžetus, įmonė nėra bankrutuojanti, restruktūrizuojama ar likviduojama.
VMI pripažįsta, kad sąlygos neatitinka įstatymuose apibrėžtos labai mažos įmonės sąvokos ir nebuvo apibrėžti kriterijai dėl pajamų ir balansinės turto vertės.
„VMI nuolat atlieka įmonių atitikimą nustatytiems reikalavimams gauti valstybės paramą vertinimą. Vykdydama mikroįmonių subsidijas gavusių įmonių monitoringą, VMI atrinko ir stebėsenai perdavė 60 mokesčių mokėtojų siekiant nustatyti, ar gauta subsidija buvo panaudota likvidumui išsaugoti“, – sako R. Giedrienė.
Ji pažymėjo, kad suteiktos subsidijos įmonės negalėjo naudoti dividendams išsimokėti, kapitalui išmokant lėšas pareiškėjo dalyviams mažinti, savoms akcijoms supirkti ar kitokiems mokėjimams iš kapitalo pareiškėjo dalyviams atlikti, taip pat paskoloms pareiškėjo dalyviams grąžinti arba suteikti.
Budbergytė: gal Valstybės kontrolė galėtų pateikti įrodymus teisėsaugai?
Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Rasa Budbergytė vertina, kad „faktai bado akis“.
Anot jos, vien tai, kad pandemijos metu Ekonomikos skatinimo planas buvo tvirtinamas Vyriausybės protokoliniais sprendimais, o ne skaidriais nutarimais, kelia įtarimų. Ji piktinasi, kad galiausiai valstybės lėšomis buvo gelbėjamos įmonės, kurių sunkumai prasidėjo gerokai prieš pandemiją.
„Protokoliniai sprendimai nėra oficialiai skelbiami Teisės aktų registre, jų nereikia derinti. Taigi jokio atvirumo, jokio skaidrumo. (…) Čia viešoji teisė, viešieji pinigai, ir viskas nuo pirmosios akimirkos turi būti vieša, skaidru, kad nebūtų jokių minčių, kad kas nors gali būti kreivai susiūta“, – stebisi R. Budbergytė.
Ji neišskiria konkrečių sektorių, gavusių paramą – problema ne čia.
„Ar tai būtų prekyba, ar sporto sektorius – visi daugiau mažiau nukentėjo. Bet jei parama yra skirta, ir deklaruojama, kad tai smulkiajam verslui, tai reikia tikėti, kad smulkus verslas ja ir turėtų naudotis. Bet jei pakeičiami kriterijai ir po to galima pagal aprašą leisti naudotis parama ir nepatyrusioms didelių sunkumų įmonėms, tai aš manau, kad tai yra didelė betvarkė“, – stebisi R. Budbergytė.
Parlamentarė gyrė Valstybės kontrolės darbą, tačiau pasigedo atsakomybės už valdžios priimtus sprendimus.
„Pirmiausia, visada kyla politinės atsakomybės klausimas, ir tos politinės atsakomybės pas mus nėra pakankamos, kad kas nors atsakytų – ar buvusios, ar esamos Vyriausybės nariai, ministrai“, – rėžė R. Budbergytė.
Ji piktinosi, kad Lietuvoje kone neįmanoma laukti kažkokios kitos atsakomybės, kadangi „viešasis interesas praktiškai neginamas“, sunku įrodyti piktnaudžiavimą ir prokurorai nesiima tokių tyrimų.
„Valstybės kontrolė galėtų ir turėtų daugiau medžiagos rasti su įrodymais, kuriuos galėtų perduoti prokuratūrai, ar teisėsaugos institucijoms, ikiteisminiam tyrimui, kad būtų galima nustatyti žalą. Nes nuolatinis yra atsakymas – neturime įrodymų, negalime surasti pakankamai įrodymų, kad nustatytume, kad čia viskas būtų padaryta tyčia. Tyčinio veikimo įrodymas yra mūsų problema – žmonės dirba ministerijose, ir jų galvoje tikrai nieko nekyla tyčia, jokios schemos nėra kuriamos, niekas nenori piktnaudžiauti jokia tarnybine padėtimi.
Viskas tiesiog netyčia, iš aplaidumo, nerūpestingumo. Jeigu tokios bylos atkeliauja iki teismo, jos beviltiškos – teismai turi baigti, nesuradę įrodymų ir negalėdami pripažinti, kad tyčia buvo padaryta žala, ar kas kaltas dėl padarytos žalos. Kiek metų turime valstybę, tiek metų ta problema yra ir niekas nesikeičia“, – nusivylimu dalijosi R. Budbergytė.
Atsakymo, ko reikėtų, kad kažkas pasikeistų, ji taipogi neturėjo ir klausė retoriškai: „Gal geresnių teisingumo ministrų?“
Romanovskis: turėčiau, ką sukritikuoti
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, nors atstovauja verslą, laikosi dvejopos nuomonės dėl buvusių paramos dalybų.
„Ta priemonė buvo labai gera dėl to, kad buvo greita. Ji buvo labai greita ir nukreipta ten, kur labiausiai reikėjo“, – vertina A. Romanovskis.
Tačiau jam nesuprantama, kodėl nebuvo remiamasi esamais smulkiojo ir vidutinio verslo kriterijais.
„Ant įmonių negalima pykti – jei buvo vienintelis kriterijus, kad turi 9 darbuotojus ir įmonė yra pripažinta nukentėjusia, tai jos ir kreipėsi. Ši priemonė išgelbėjo labai daug smulkių įmonių dėl to, kad ji tuo metu buvo vienintelė subsidijų priemonė, skirta tiesiogiai verslui, nes tik vėliau atėjo kompensacijos nuomai“, – dėsto A. Romanovskis.
„Daugelis suprato, kad ši priemonė yra skirta būtent smulkiajam verslui, mikro verslui, bet ne stambiam. Kažkur kažkas kažkokio saugiklio neįdėjo. Nes vėliau skiriant paramą tų saugiklių pridėdavo daugiau nei reikia, kartais tiek daug, kad 80 proc. paramos pinigų likdavo nepanaudoti“, – lygina A. Romanovskis.
Jis pripažįsta, kad subsidijų skyrimo kriterijai diskriminavo kitas nedideles įmones.
„Iš dabartinės perspektyvos žvelgiant, aš turėčiau ką sukritikuoti šitoje priemonėje. Nes gaunasi taip, kad įmonė, kuri turėjo daugiau darbuotojų, bet yra smulki pagal apyvartą ir nukentėjusi, ji negalėjo pretenduoti į subsidijas. Tam tikras nelogiškumas – kodėl galėjo palįsti tos įmonės, kurios turi didelę apyvartą, bet neturi daug darbuotojų. (…) Gaunasi, kad restoranas, kuris turi 10 ar 15 darbuotojų, tai jis nedalyvavo žaidime. Žiauriai keistas pasirinkimas“, – vertino A. Romanovskis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
