Penktadienio popietę Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai paskelbė sprendimą dėl rugsėjo pradžioje planuojamų LGBT eitynių. Teisėjų kolegijos nuomone, dalis Kauno savivaldybės argumentų neišduoti leidimo taikiam renginiui buvo pagrįsti, tačiau draudimas eitynėms vykti Laisvės alėjoje pažeidžia konstitucinę piliečių teisę. Savivaldybė ne tik įpareigota uždegti žalią šviesą šiam susibūrimui, bet ir turės atlyginti Gegužės 1-osios profesinei sąjungai virš 500 eurų teismo išlaidų.
Argumentai dėl Laisvės alėjos neįtikino
Kaip paskelbė teisėja Janina Vitunskienė, bylą išnagrinėjęs teismas nustatė esminį teisminį reguliavimą, pagal kurį LR Konstitucijos 30 str. įtvirtinta, jog piliečiams negalima drausti arba trukdyti be ginklo rinktis į taikius surinkimus. Tuo metu policija tokiuose renginiuose privalo užtikrinti tvarką ir saugumą.
Pareiškėja Gegužės 1-osios profesinė sąjunga į teismą kreipėsi siekdama, kad būtų panaikinti du Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimai, kuriais atsisakyta rugsėjo 4 d. leisti eitynėms vykti per Vilniaus gatvę ir nuo Kauno pilies per Šv. Gertrūdos gatvę ir Laisvės alėją. Pagal trečią maršrutą, eitynės vyktų tik Laisvės alėjoje.
„Savivaldybės administracija išdėstė, kad Vilniaus gatvė rugsėjo 4 d. dėl remonto bus uždaryta, o Šv. Gertrūdos gatvėje labai intensyvus eismas ir eitynės sukeltų didelių nepatogumų ir turėtų neigiamos įtakos viešosioms paslaugoms. Teismas pritarė savivaldybės pozicijai šia apimtimi ir minėtus sprendimus paliko galioti.
Visgi dėl eitynių Laisvės alėjoje, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo išdėstytos objektyvios priežastys ir teismui nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai, kad eitynių metu bus pažeista viešoji tvarka arba policija nepajėgs užtikrinti visuomenės saugumo. Įstatymas tai įpareigoja padaryti, o įprasti nepatogumai pagal nacionalinę ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turi būti toleruojami siekiant užtikrinti asmenų teisę į taikius susirinkimus.
Konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, savivaldybės taikyta ribojimo priemonė buvo neproporcinga ir pažeidė pareiškėjos konstitucinę teisę į taikius susirinkimus“, – konstatavo J. Vitunskienė.
Gegužės 1-osios profesinei sąjungai iš atsakovės Kauno savivaldybės administracijos taip pat priteista 511,5 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo rūmus.
LGBT bendruomenė palankiu sprendimu netruko pasidžiaugti „Facebook“ puslapyje „Kaunas Pride“, pakvietusi „smailinti lūpdažius ir dildinti aukštakulnius“, mat eitynės rugsėjo 4-ąją įvyks.
Palaikyti atvyko olimpinė čempionė
Pirmasis teismo posėdis dėl Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pateikto skundo įvyko liepos 29 d. Prie teismo rūmų A. Mickevičiaus gatvėje vakar susirinko ir būrelis judėjimo rėmėjų su vaivorykštės spalvų atributika, prie piketo prisijungė ir olimpietė Rūta Meilutytė su močiute.
„Kaunas Pride“ ketvirtadienį patalpino įrašą, kuriame tvirtino savivaldybę ir policiją nesugebėjus atsakyti į jiems iškeltus klausimus, esą pastebimas akivaizdus nuomonės nenuoseklumas, o renginio, panašu, būta nepageidaujamo dėl savo pobūdžio.
Eitynių organizatoriai socialiniame tinkle priminė ir savo reikalavimus: pagarba asmeniniam gyvenimui, mokslu grįstas lytinis švietimas, nemokama trans asmenų sveikatos priežiūra ir dokumentų keitimas be teismo sprendimo, kompetentinga psichologinė pagalba, homoseksualumo kaip žalingos informacijos pašalinimas iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, teisė į santuoką ir įvaikinimą, solidarumas bei socialinis teisingumas.
Siūlė tris maršrutų variantus
Kaip skelbta birželio pirmoje pusėje, eitynių organizatoriai Kauno savivaldybei pateikė tris galimus eitynių maršrutų variantus, bet visi buvę atmesti. Pirmasis maršrutas, turėjęs tęstis nuo rotušės Vilniaus gatve bei Laisvės alėja ir baigtis Nepriklausomybės aikštėje prie Soboro. Šį maršrutą savivaldybė atmetusi dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, kuri prasidėjo liepos viduryje.
Tuomet organizatoriai pateikę pasiūlymą patvirtinti minėtą maršrutą, numatant alternatyvą – Vilniaus gatvę aplenkiant per Šv. Getrūdos gatvę, tačiau savivaldybė jį atmetė, motyvuodama per dideliu nepatogumu, užveriant judrias gatves.
Gegužės 28 dieną organizatoriai pateikė siūlymą eitynes rengti Laisvės alėjoje, judant ja nuo Soboro ir po to apsigręžus atgal iki jo. Šis siūlymas, pasak organizatorių, nederintas „dėl daugybės priežasčių, kurios iki tol nebuvo minėtos nei viename posėdyje“, nors Laisvės alėja eitynėms siūlyta nuo pat pradžių.
Daugiau šia tema
Į savivaldybės teiginius, esą saugumo užtikrinti negalima dėl vykdomų statybos darbų, organizatoriai tuomet atkirto, kad statybviete tebesančia Laisvės alėja neseniai žygiavo krepšinio sirgaliai.
Dvejojo ir miesto valdžia, ir policija
Kauno savivaldybė leidimo organizuoti LGBT eitynes miesto centre nesuteikė motyvuodama dalyvių saugumu – iš pradžių atmesti visi trys siūlyti eitynių maršrutai. Eitynių organizatoriai iškart pareiškė tokį sprendimą skųsiantys teisme, skundą galiausiai padavė Gegužės 1-osios profesinė sąjunga.
„Pagal įstatymus negalime riboti saviraiškos laisvės ir drausti tokių eitynių. Savivaldybė nėra nei už, nei prieš tokį renginį, tačiau pirmiausia turime užtikrinti ir pasirūpinti visų kauniečių bei miesto svečių saugumu“, – naujienų agentūrai BNS anksčiau teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Tuo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė aiškino, jog užtikrinti saugumą per eitynes pareigūnams būtų sudėtinga.
„Policijai, visų pirma, svarbiausia kiekvieno gyventojo saugumo užtikrinimas, todėl kiekvienu atveju situacija vertinama per saugumo prizmę. Šiuo atveju manome, jog intensyviai vykstantys remonto darbai centrinėje miesto dalyje, dideli gyventojų srautai miesto centre, potencialiai dar papildomai išaugsiantys tokio renginio metu, apsunkintų ne tik eismo, bet ir kiekvieno gyventojo saugumo užtikrinimą“, – dėstė O. Vaitkevičienė.
