Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Raimondas Kuodis siūlo privačiame draudime taikomus principus už atsakomybę perkelti ir į viešąjį sektorių. Tokiu atveju nesiskiepijantiems susirgus tektų iš savo kišenės susimokėti už gydymą.
Medikai sako, kad COVID-19 pacientų hospitalizacija ligoninėje gali kainuoti nuo 1500 iki kelių tūkstančių eurų, o prireikus plaučių ventiliavimo ir sudėtingiausios aparatūros gydymas gali atsieiti iki 123 tūkstančių eurų.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R. Kuodis sako, kad nemokamo gydymo nėra. Todėl net ir į ligoninę patekusių nepasiskiepijusių nuo COVID-19 pacientų gydymą apmoka kiti mokesčių mokėtojai, pranešė LNK laidai „Labas vakaras, Lietuva“.
Interviu LNK Žinioms R. Kuodis sakė labiau nerimaująs ne dėl epidemiologinių skaičių, o „viruso, kuris yra įsisukęs į mūsų smegenis“.
„Tai yra, ką daryti su žmonių kvietimu skiepytis, tai yra virvės stumdymas. Mes suprantame šitų reikalų absurdiškumą, žinome, kas iš to virvės stumdymo laimi – viešųjų ryšių specialistai, žiniasklaida, kuri gaus pinigus, pasakos žmonėms, kad reikia skiepytis“, – kalbėjo R. Kuodis.
Jo nuomone, reikia ryžtingesnių priemonių.
„Ekonomistai jau virš 103 metų žino, ką daryti tokiais atvejais. Akivaizdu, kad tavo laisvė nesiskiepyti baigiasi tuo, kad tu tada esi potencialiai pavojingas visuomenei, nes tu nešioji bacilą, mirtį.
Tokiu atveju reikia tau suformuoti antrą smegenų pusę. Pirma tavo smegenų pusė sako, kad „nereikia skiepytis, gal galima pazuikiauti, tegul kiti skiepijasi. Gal čia tie kiti tegul sukuria kolektyvinį imunitetą. Aš čia patylėsiu, paatostogausiu, gal kaip nors prašoksiu“.
Ta antra smegenų pusė turi būti suformuota, pateikiant žmonėms normalią sąskaitą už tai, kas bus. Darželyje žmonės žino, kad, jeigu blogai elgsis, tai eis ant nusiraminimo kėdutės. Kai mes pereiname į suaugusių pasaulį, ten ateina mūsų garsieji „lojeriai“, – kalbėjo R. Kuodis.
Tokie principai jau galioja privačiame draudime
Ekonomisto nuomone, reikia sutvarkyti sistemą taip, kad „žmonės pradėtų galvoti“.
„Privačiame draudime, jei lakstysite ant 200 km/h, neblaivus, ir daužysite mašinas, tai spėkite, ar jums galios Jūsų draudimas? Ten laikoma normaliu dalyku, kad, jeigu Jūs elgiatės neatsargiai specialiai, tas draudimas negalioja. Tada Jūs pradedate galvoti, ar draudimas apsaugo Jus nuo blogesnių pasekmių? Ne, Jūs galvojate, kad draudimas yra skirtas protingiems žmonėms išskaidyti riziką, akumuliuoti ją, bet ne visoms nesąmonėms, „nes aš jau apsidraudęs“, – kalbėjo R. Kuodis.
Ekonomistas siūlo tuos pačius principus perkelti į viešąjį socialinį sveikatos draudimą.
„Tada virvės stumdymas baigtųsi, žmonės eitų skiepytis, ir mes susitvarkytume savo gresiančią problemą, kuri tikrai ateis turbūt jau rugpjūčio antroje pusėje pilnu smarkumu“, – sakė R. Kuodis.
Klausimas – ne apie rūkymą arba cepelinų valgymą
Ekonomistas turi atsakymą ir oponentams, kurie klausia, „o tai, kaip tada tarkime su rūkančiais?“.
„Sveikatos ekonomikoje šitie dalykai kas yra priimtinos rizikos, šimtus kartų išspręsti. Vieni žmonės valgo cepelinus, ir galbūt susirgs kraujotakos ligomis. Čia kalba neina apie gyvenimo stilių. Čia kalba eina apie tai, kad mes kovojame su viešąja blogybe, tai yra užkrečiama liga. Čia nėra cepelinų, rūkymo arba alkoholio klausimas. Nes jie paprastai nieko neužkrečia“, – sakė R. Kuodis.
Ekonomistas pabrėžė, kad nėra tokio dalyko kaip nemokamas gydymas.
„Kažkas kitas sumoka už tai, kad tu guli, ir iš savo kišenės nemoki. Bet tai nereiškia, kad dalykas yra aplamai nemokamas. Nėra jokių nemokamų aukštųjų mokslų, nemokamų medicinų. Tai yra faktas, kurį pripažintų suaugusi visuomenė, kad kiti sumoka. Tada iškiltų klausimas, (…) kodėl kiti žmonės, kurie saugosi, kurie yra atsakingi, turi mokėti už antivakserius ir jų įtakoje esančius žmones?“, – kalbėjo R. Kuodis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
