Privalomas testavimas nepasiskiepijusiems kai kurių profesijų atstovams nemokamas išliks maždaug iki rudens, o savanoriškai besitestuojantys gyventojai už jį gali turėti susimokėti ir anksčiau, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Kai žmonės renkasi testavimą vietoj vakcinavimo – čia yra epidemijos kontrolės priemonė sektoriuose, kur yra daugiau kontaktų, kur mes nustatome didesnį atvejų, ypatingai įvežtinių, skaičių arba kur bendras vakcinavimo lygis yra mažesnis, kaip transporte. Dabar mes į tai žiūrime kaip į tokią prevencinę kontrolės priemonę, tačiau kuo toliau laikui einant, vis dėlto reikės ir tokių priemonių, kurios tą alternatyvą rinktis testavimą, kuris yra visuomenei brangus, nes mokesčių mokėtojai už jį moka nemažai, padarys šiek tiek darančią įtaką arba paties darbuotojo, arba darbdavio kišenei“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.
Ji teigė, kad šis klausimas buvo aptartas ir su darbdavių atstovais, kurie supranta, jog pasiskiepyti kuo daugiau žmonių yra visos visuomenės, o taip pat ir darbdavių, interesas, todėl gali būti svarstomos ir tam tikros skatinimo priemonės besiskiepijantiems.
„Aš sakyčiau, kad ir įmonės, ir darbdaviai – ir apie tai kalbėjome su darbdavių organizacijomis – yra suinteresuoti, kad kuo daugiau žmonių būtų paskiepyta, tai galbūt mes čia galime kalbėti apie kažkokias papildomas priemones, kur ir verslas, darbdaviai prie to prisidėtų per papildomą laisvadienį. Bet man atrodo labai svarbu, kad tokias priemones nustatant, tie žmonės, kurie jau pasiskiepijo, priėmė sąmoningą sprendimą saugodami save ir kitus, nesijaustų šiek tiek kvailio vietoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji teigė, kad už testavimą valstybė mokės „dar kurį laiką“.
„Manau, kad iki rudens galime sakyti, kad tikrai“, – sakė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, tai galioja kalbant apie specialybes, kurioms yra privaloma testuotis, tuo tarpu žmonėms, kurie savanoriškai testuojasi norėdami keliauti ar patekti į renginius, galimybė tai padaryti nemokamai gali būti panaikinta anksčiau.
„Čia mes kalbame apie valstybės nustatytą prievolę. Ir čia yra valstybės nustatyta prievolė testuotis ir tai yra truputėlį kitas dalykas. Bet kai mes kalbame apie alternatyvas, apie žmogaus galimybes rinktis, ypatingai dėl savo asmeninių tam tikrų laisvalaikių ar kažkokių kitų poreikių, tuomet jau, matyt, mokesčių mokėtojų pareiga šitą sąskaitą apmokėti tikrai pasibaigs greičiau negu kad privalomo testavimo“, – pareiškė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė vylėsi, kad paskutiniu metu matomi augantys pirmuoju skiepu pasiskiepijusiųjų skaičiai rodo, jog žmonės įvertino prastėjančią epidemiologinę situaciją ir tai, kad reikėtų suskubti iki rudens pasiskiepyti.
„Kartais žmonės, kurie nenori skiepytis, sako, čia yra mūsų teisė ir niekas negali mums aiškinti, kad mes neturime teisės šitaip elgtis. Visa tai būtų gerai, jeigu tai nepažeistų kitų žmonių teisių, todėl, kad kiti žmonės turi teisę į sveikatos paslaugas ir jeigu jie tų sveikatos paslaugų negauna todėl, kad visa sistema iš esmės yra paskiriama tam, kad gydytume žmones, kurie yra užsikrėtę covidu, ir dabar, kai yra vakcina ir galimybė apsisaugoti nuo tos ligos bent jau sunkių formų tikrai yra prieinama, manau, kad tai nėra labai sąžiningas argumentavimas“, – sakė ji.
Lietuvoje nuo COVID-19 bent viena vakcina yra pasiskiepiję 47 proc. gyventojų.
Nuo liepos 26 dienos įsigalioja papildytas sąrašas specialybių, kuriose leidžiama dirbti tik pasitikrinus dėl COVID-19: į jį be kitų ir anksčiau buvusių specialybių įrašyti krovinių ir keleivių vežėjai, pramogų, maitinimo įstaigų ir kitų sričių darbuotojai, kariai.
Privalomo testavimo nereikia, jei darbuotojas yra pilnai pasiskiepijęs arba persirgęs koronavirusu.
Karantinas nesiskiepijusiems
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį po Vyriausybės posėdžio prabilo apie karantiną, kuris turėtų būti taikomas skiepo negavusiems asmenims.
„Jis yra sudėtingesnis tuo požiūriu. Nes, kaip buvo, jei visi turi būti namie – tai visi turi būti namie. Bet kita vertus, toks sprendimas turbūt buvo logiškas, kai alternatyvių apsisaugojimo priemonių paprasčiausių nebuvo, bet koks žmonių kontaktas kėlė riziką. Bet dabar mes turime pusę visuomenės pasiskiepijusių pilnai ar bent pirmu skiepu. Tai buvo jų pasirinkimas, vakcinų yra pakankamai kiekvienam.
Vadinasi, apribojimai, kurie buvo taikomi praėjusių metų pabaigoje, turbūt nebebūtų tiek pagrįsti dabar. Nes žmonės laikosi rekomendacijų, taisyklių, imasi priemonių apsaugoti save ir kitus. Tam ir buvo sukurtas Galimybių pasas, kad būtų galima neuždaryti visko ir diferencijuoti rizikas, pagal tai, koks yra klientas“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Ministrė pirmininkė dar kartą pakartojo, jog svarbiausia nuostata dabar – kad vaikai nuo rugsėjo mokytųsi kontaktiniu būdu.
„Vyriausybės nuostata – darysime viską, kad vaikai mokytųsi kontaktiniu būdų. Tai bus papildoma rizika dėl epidemiologinės situacijos vien dėl to, kad vaikai sugrįš į mokyklas. Kuo daugiau žmonių bus pilnai paskiepyti rugsėjo mėnesį, tuo saugiau mes jausimės tada“, – Žinių radijo laidoje „Pozicija“ teigė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
