Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose, kuriuos pats projektavo, atidaryta funkcionalizmo pradininko, vieno įdomiausių ir paslaptingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio architektų Arno Funko (1898-1957) darbų paroda. Parodos eksponavimo metu lankytojai bus pakviesti ir į edukacinę programą, o 2022 m. pirmoje pusėje pasirodys ir A. Funkui skirtas albumas.
Paroda „ARNO FUNK[cionalizmas]“ Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose (Vydūno al. 2) atidaryta liepos 1 d. ir veiks iki 2022 m. liepos 1 d.
Parodos kuratorė ir tekstų autorė – architektūros istorikė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Marija Drėmaitė. Rengiant straipsnį remtasi dr. M. Drėmaitės kurtų parodos tekstų informacija. Projekto vadovė – Lina Pranaitytė, parodos architektė ir dizainerė – Vika Pranaitytė, fotografas – Lukas Mykolaitis, maketuotojas – Jomantas Padgurskas.
Kūrė ir pastatus, ir interjerą
Eksponatai muziejuje išdėlioti keturiuose A. ir P. Galaunių namų-muziejaus kambariuose. Jie suskirstyti pagal šias temas: interjero salonas, A. ir P. Galaunių namas, gyvenamųjų namų salė bei visuomeninių pastatų kabinetas.
Projekto vadovė Lina Pranaitytė išskyrė, kad A. Funkas buvo ypatingas architektas, nes projektavo ne tik pastatus, bet ir kūrė jų vidų, tad specialioje erdvėje eksponuojamas A. Funko projektuotų baldų komplektas. Jis atkeliavo iš antikvaro, restauratoriaus Dainiaus Lanausko kolekcijos.
„Šiame kambaryje bandėme atkurti A. Funko interjerams būdingus komponentus: baldų apstatymą, užuolaidas, apšvietimą, atmosferai sukurti parinkome ir muziką, kurią kūrė Jonas Aistis Gliaudelis. Ekrane matyti paties A. Funko darytos fotografijos iš jo kurtų objektų“, – pasakojo L. Pranaitytė.
Parodos architektė ir dizainerė Vika Pranaitytė atviravo, kad didžiausią įspūdį daro A. Funko projektuoti pastatai, kurių interjerus jis kūrė pats: pažymėtinas Iljinų namas bei neišlikęs Vailokaičių namas ir Kėdainių bankas (taip pat neišlikęs).
„Čia galime puikiai pajusti visą architekto kūrybinį potencialą – nuo pastato išorės proporcijų, vidaus erdvių funkcionalumo bei detalių estetikos iki galiausiai pavienių baldų dizaino“, – teigė V. Pranaitytė.
Funkcionalizmo pradininkas
Būsimas garsus architektas A. Funkas gimė Smolenske (Rusija), mirė Pineberge (Vokietija). 1920-1924 m. jis Berlyno aukštojoje technikos mokykloje studijavo architektūrą, po mokslų grįžo į Kauną ir tapo funkcionalizmo pradininku Lietuvoje. Kaune gyveno 1918-1944 metais, šiame mieste praėjo produktyviausias jo kūrybinis laikotarpis.
Parodos architektė ir dizainerė Vika Pranaitytė akcentavo, kad per ganėtinai trumpą laikotarpį A. Funkas suprojektavo ir paliko gana daug įvairių, skirtingo mastelio ir paskirties objektų: buvo ir bankų architektas, projektavo gyvenamuosius namus (tiek individualius, tiek daugiabučius), visuomeninius pastatus (nuo fabriko iki kalėjimo), interjerus.
„Jo kūryboje turbūt labiausiai ir žavi ypatingas dėmesys tiek pastato plano funkcionalumui, tiek vizualinei estetikai“, – teigė V. Pranaitytė.
1934 m. A. Funkas gavo VDU statybų inžinieriaus diplomą, ėmė projektuoti modernius gyvenamuosius namus bei visuomeninius pastatus ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje, pradėjo dirbti su Mykolu Songaila, ėmėsi Kėdainių, Utenos, Raseinių, Tauragės bankų pastatų projektavimo.
1924 m. jis vedė Valeriją Grinkevičiūtę, vaikų neturėjo. Anot parodos rengėjų, Arno Funko architektūra išsiskiria unikaliu elegancijos ir funkcionalizmo deriniu, jo kurti interjerai – išpuoselėti iki mažiausių detalių.
„Tai gana paslaptinga asmenybė, apie jį daugiau kalba darbai, nei biografijos momentai“, – į klausimą, kodėl A. Funkas laikomas vienu paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų atsakė L. Pranaitytė.
Gyvenamieji namai
Pagal Arno Funko projektus Kaune buvo pastatyta 18 gyvenamųjų namų. Apžvelkime kelis išskirtinius pastatus.
Adelės ir Pauliaus Galaunių namai (Vydūno al. 2). Operos solistė Adelė Galaunienė ir profesionaliosios muziejininkystės Lietuvoje pradininkas Paulius Galaunė gyveno pirmame namo aukšte. Antrame aukšte esančiame bute eksponuojama paroda „ARNO FUNK[cionalizmas]“, anksčiau antrasis aukštas buvo nuomojamas, jame 1933-1940 m. gyveno Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas Kazys Bizauskas su šeima. Trečiame aukšte gyveno įmonės „Siemens“ atstovas Butrimas su šeima. 1992 m. šeimos nariai namus padovanojo M. K. Čiurlionio dailės muziejui.
Aleksandros ir Jurgio Iljinų namas (K. Donelaičio g. 19). Pirmame pastato aukšte buvo įrengti nuomojami butai, geležinkelių inžinieriaus Jurgio ir jo žmonos Aleksandros Iljinų butas su atskiru šoniniu įėjimu buvo įkurtas antrajame aukšte. Šeimos bute buvo vestibiulis, holas, svečių kambarys, valgomasis, kabinetas, du miegamieji, svečių tualetas, virtuvė, vonia, garderobas; vidiniai laiptai vedė į tarnaitės kambarėlį bei ant stogo terasos. Prabangų art deco stiliaus interjerą butui irgi kūrė A. Funkas. Ponios pageidavimu jis įrengė ir marokietiško stiliaus poilsio kampelį-alkovą.
Romano Polovinsko daugiabutis gyv. namas (K. Donelaičio g. 22/Gedimino g. 45). Pirmame aukšte įkurtos komercinės patalpos, II-IV prašmatnaus pastato aukštuose buvo po du butus – šešių ir keturių kambarių, veikė liftas, namo kieme buvo garažas. Įdomi detalė, namo savininkas verslininkas Romanas Polovinskas tapo pirmuoju giminės milijonieriumi.
Aleksandros ir Jono Vailokaičių daugiabutis gyv. namas (Vienybės a. 8, neišliko). Tai buvo aukščiausias ir moderniausias gyv. namas Kaune – turėjo 6 aukštus. Viename 10-ties kambarių bute per I-II aukštus gyveno Nepriklausomybės Akto signataro pramonininko, bankininko J. Vailokaičio šeima su keturiais vaikais. Kitų aukštų butai buvo nuomojami, o IV aukšte gyveno architektas A. Funkas su žmona.
Visuomeniniai pastatai
Visuomeninių pastatų A. Funkas sukūrė gerokai mažiau nei gyvenamųjų. Žvilgtelkime į kelis.
„Amlit“ firmos garažas (Maironio g. 7). Amerikos lietuvių akcinei prekybos bendrovei A. Funkas suprojektavo didžiausią to meto garažą Kaune. Jis užėmė 1 tūkst. kv. m plotą, čia tilpo 80 automobilių. Tai buvo ir pirmasis dviejų aukštų automobilių garažas šalyje. Beje, kol buvo pastatytas antras aukštas, automobiliai moderniai parkuoti ant garažo stogo.
Taupomųjų kasų rūmai (Laisvės al. 96/ L. Sapiegos g. 2, kartu su Adolfu Lukošaičiu, Broniumi Elsbergu). Įdomu, kad tarptautinis pastato projektas sulaukė 77 paraiškų, o galutinį variantą patikėtą kurti trims komisijoms atrinktiems autoriams. Pastatas buvo suskaidytas į tris 6 ir 5 aukštų korpusus, pastate buvo įrengti du liftai. Vestibiulis dekoruotas tautiniais motyvais (rūtos lapų ornamentais). Pagrindinį įėjimą vis dar puošia sukamos durys.
Bendrovės „ Lietuvos Lloydas“ rūmai (L. Sapiegos g. 10). Draudimo bendrovės pastato pirmo ir antro aukšto erdvių neskyrė sienos: salė, biuro darbuotojų stalai, direktoriaus kabinetas buvo atskirti tik lengvomis pertvaromis. Trečiame aukšte įrengtas prašmatnus gyvenamasis būstas su dviem miegamaisiais, kambariu tarnaitei bei stogo terasa.
