Jei epidemiologinė situacija šalyje blogės, daug veiklų gali būti vykdomos tik su galimybių pasu. Be to, gali būti, kad už COVID-19 testus žmonės mokės patys, teigia premjerė Ingrida Šimonytė,
Anot jos, pirmiausia bus stebima situacija ligoninėse.
„Vyriausybė stebės situaciją pirmiausia ligoninėse, nes tai turbūt pats svarbiausias rodiklis, ar galime teikti sveikatos priežiūros paslaugas“, – ketvirtadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė Vyriausybės vadovė.
Anot jos, kol kas susirgimų dinamika neleidžia daryti patikimų išvadų ir prognozių, mat dabar daugiau serga jaunesni – 20–40 metų – žmonės, nes jų mažiau pasiskiepiję nuo COVID-19 ir kyla mažesnė tikimybė jiems atsidurti ligoninėje.
„Jei matysime, kad vakcinacijos tempai netenkina, o situacija blogėja, tuomet labai gali būti, kad daug labai veiklų vėl bus susieta su vadinamuoju galimybių pasu. Tame galimybių pase, labai gali būti, nebeliks testo galimybės arba testas taps mokamas“, – tvirtino premjerė.
Dabar tam tikrų profesijų atstovai, kurie nesutinka skiepytis, testuojami nemokamai.
Vadinamasis galimybių pasas išduodamas gyventojams, kurie yra pilnai pasiskiepiję nuo COVID-19 arba yra gavę neigiamą testo rezultatą, arba persirgę šia liga.
Reaguodama į trečiadienį prezidento Gitano Nausėdos išsakytą kritiką sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui I. Šimonytė teigė, kad priekaištų galima turėti visiems ministrams.
Kita vertus, ji pabrėžė, jog prezidentas taip pat turi prisiimti atsakomybę už situaciją šalyje.
„Man kartais atrodo, kad Lietuvos Respublikos prezidentas yra įsitikinęs, jog viskas, kas vyksta gero Lietuvoje, vyksta dėl jo, o viskas, kas vyksta prastai, vyksta dėl Vyriausybės. Man atrodo, kad atsakomybė čia yra bendra ir visi turime dėti maksimalias pastangas ir raginti savo rėmėjus, savo palaikytojus, kad jie visi prisidėtų prie bendro tikslo. Manau, kad prezidentas taip pat tai padarys“, – LRT sakė premjerė.
G. Nausėda trečiadienį per metinę spaudos konferenciją teigė pasigendantis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pastangų skatinant vakcinavimą.
„Deja, pasigendu aktyvesnių Sveikatos apsaugos ministerijos pastangų ir veiksmų skatinant vakcinavimą. Susidaro įspūdis, kad veiksmų plano, ar tai būtų 130 punktų planas gruodį, ar bent penkių žingsnių planas skatinant vakcinavimą dabar, paprasčiausiai nėra“, – tvirtino G. Nausėda.
Jis sakė, kad kels klausimą, kokį planą SAM turi paskiepyti daugiau gyventojų iki rudens, nes priešingu atveju teks grįžti prie karantino suvaržymų.
„Jei ir toliau kapstysimės vėžlio žingsniais, reikės kelti klausimą, kam reikalinga tokia Sveikatos apsaugos ministerija, jei mes vis tiek niekaip nepriartėjam prie 70 proc. tikslo?“, – tvirtino šalies vadovas.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 46,1 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 219 tūkst. 55 skiepų dozių, iš jų sunaudotos 2 mln. 382 tūkst. 713 dozių.
Nepanaudota šiuo metu per 836 tūkst. vakcinos dozių.
