I. Šimonytė apie grėsmę nacionaliniam saugumui: karinės pratybos „Zapad“ verčia dabartinius veiksmus vertinti ypač rimtai papildyta

BNS 2021/07/13 11:46

Neteisėta migracija per Baltarusiją artėjant karinėms pratyboms „Zapad“ kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, teigia premjerė.

„Akivaizdu, kad šiandien susiduriame su ypatingu iššūkiu, kurį sunku vertinti kitaip kaip hibridinę ataką. Prasidedančių plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kaimynystėje kontekste šiuos veiksmus turime vertinti ypač rimtai ir turime vertinti kaip grėsmę nacionaliniam saugumui“, – antradienį Seime sakė Ingrida Šimonytė.

Bendros karinės Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ planuojamos rugsėjį netoli Lietuvos sienos.

Anot premjerės, šiemet į Lietuvą patekę per 1,7 tūkst. neteisėtų migrantų nėra tas skaičius žmonių, dėl kurio sudrebėtų valstybės pamatai, tačiau ji pabrėžė, kad problema yra susijusi su migracijos tendencija ir dinamika.

I. Šimonytė tvirtino, kad nežinia, koks gali būti neteisėtos migracijos mastas, juoba, kad jis yra organizuojamas Minsko režimo.

„Vien birželio mėnesį sieną kirto kelis kartus daugiau žmonių negu nuo metų pradžios, vien liepos mėnesį per pirmąsias savaites sieną nelegaliai kirto dvigubai daugiau žmonių nei per visą birželį“, – teigė ji.

Premjerė Seimo nariams pristatė Vyriausybės veiksmus sprendžiant susidariusią situaciją.

Pasak I. Šimonytės, pirmiausia sustiprinta valstybės sienos apsauga, 550 kilometrų palei sieną iš pradžių bus įrengtas vielos užtvaras „Concertina“, o vėliau pastatyta ir tvora, kreiptasi ir sulaukta pagalbos iš Europos Sąjungos institucijų bei atskirų šalių, su migrantų kilmės šalių atstovais kalbama apie galimybę grąžinti žmones ir pan.

Premjerė atmetė Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Vytauto Bako priekaištus, kad trumpindama prieglobsčio procedūras ir kitaip ribodama migrantų teises, Lietuva pagarsės pasaulyje dėl nežmoniško elgesio su pažeidžiamais žmonėmis.

„Galime svarstyti, ar suteikti pagalbą, ar nesuteikti, bet negalime paversti žmonių, kurie atvyko, kaliniais“, – sakė V. Bakas.

„Lietuva nėra ta šalis, kuri nesupranta bėgančių nuo persekiojimo žmonių kančių, Lietuvoje prieglobstį rado ne vienas ir ne vienas šimtas žurnalistų, pilietinės visuomenės aktyvistų ir tiesiog paprastų žmonių, į kuriuos nagus ištiesė su kitaminčiais jėga bandantys susidoroti režimai“, – tvirtino I. Šimonytė.

Anot jos, Irako ir kitų šalių piliečiai legaliai atvyksta į Baltarusiją, o pastaroji negrasina su jais susidoroti.

Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyta 1716 neteisėtų migrantų, tai yra daugiau nei 20 kartų daugiau nei pernai. Lietuvos pareigūnai teigia, kad tai – organizuota Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš Lietuvą.

Dėl to Vyriausybė yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Minskas tvirtina migrantų Baltarusijos teritorijoje nebestabdantis dėl ES sankcijų.

Papildyta 11.58 val.

Migrantų srautai gali didėti

Specialiosios tarnybos indikuoja apie galimus dar didesnius migrantų iš Baltarusijos srautus, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Mūsų specialiosios tarnybos indikuoja apie galimus dar didesnius migrantų srautus, todėl mūsų priemonės sprendžiant šią krizę turi būti greitos, atgrasančios ir vieningos“, – antradienį Seime sakė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrė pateikė pataisas, kurios turėtų prieglobsčio prašymo procedūras iki dešimties dienų, taip pat apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.

Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos laikosi pozicijos, kad Seimui teikiamos įstatymo pataisos dėl neteisėtos migracijos iš esmės įteisintų žmogaus teisių pažeidimus ir pastatytų pažeidžiamus žmones į nesaugią padėtį.

Ministrė pristatydama pataisas teigė, kad „neteisėti migrantai nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai“.

„Kaip rodo mūsų praktika, tai yra asmenys, Aliaksandro Lukašenkos įrankis, kuris naudojamas prieš Lietuvą, ir mes reaguojame adekvačiai“, – teigė A. Bilotaitė.

„Tai nėra įprasta migracijos krizė, tai tikslingai vykdomi hibridinės agresijos veiksmai prieš Lietuvą“, – pabrėžė ministrė.

Agnė Bilotaitė / DELFI nuotr.

Vyriausybė prašo pataisas priimti ypatingos skubos tvarka, tad antradienį popiet planuojama balsuoti dėl jų priėmimo.

Jomis siūloma nustatyti, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą.

Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebūtų suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Įstatymu būtų panaikinami kai kurie buvę apgyvendinimo ribojimai, pavyzdžiui, trūkstant apgyvendinimo vietų nelydimi nepilnamečiai nebūtinai privalės būti apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre. Daugiau įgaliojimų priimti sprendimus dėl apgyvendinimo suteikiama Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galėtų būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą.

Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, būtų nustatoma skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas.

Esant ekstremaliajai situacijai dėl išaugusių migrantų srautų, skubos tvarka galėtų būti nagrinėjami ir nelydimų nepilnamečių, kurie prašo prieglobsčio, ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prašymai suteikti prieglobstį.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA