Gegužės viduryje skandalingai iš Pravieniškių pataisos namų pabėgę du pavojingi kaliniai laisve pasidžiaugė trumpai. Rolandas Kazakevičius bei Egidijus Žilinskas teisme detaliai papasakojo, kaip jie sugebėjo įgyvendinti savo planą – išpjauti grotas, perlipti tris tvoras ir sėkmingai išvengti juos dviračiu persekiojusių pareigūnų.
Abu kaliniai buvo uždaryti drausmės grupėje, pirmame aukšte esančioje kameroje. Mintis pabėgti jiems kilo dar balandžio mėnesį.
„Norėjau pabūti laisvėje“, – kodėl nusprendė bėgti, aiškino 46-erių R. Kazakevičius. 14 kartų iki tol teistas vyras nemažą dalį savo gyvenimo praleido už grotų.
Pjūklą rado kameroje
Pabėgti nuteistiesiems pavyko išpjovus vieną grotos strypą. Jie aiškino, kad perlaužtą metalo pjūkliuką jie rado tiesiog savo kameroje, įkišta į spintelės tarpą.
Darbuotis vyrai pradėjo gegužės 13-osios popietę. Iš pradžių patikrino, ar pjovimas nekelia didelio triukšmo.
„Pjovimo garso beveik nesigirdėjo. Pjovė R. Kazakevičius, o aš iškišęs veidrodėlį stebėjau, ar neateina pareigūnai“, – pasakojo 25-erių E. Žilinskas.
Šis procesas užtruko maždaug 40 minučių. Po to iš patalynės susipynė poros metrų ilgio virve, su kuria planavo perlipti tvoras.
Maždaug 2 val. nakties, kai viskas buvo nurimę, jie nusprendė įgyvendinti savo planą. Išėmė stiklo paketą, tuomet nulaužė prapjautą strypą, išlindo per nedidelį tarpelį ir pasileido bėgti.
Pirmąją, maždaug 3 metrų aukščio tvorą, vyrai perlipo be didelių pastangų. Antroji buvo beveik dvigubai aukštesnė, ją įveikė pasilypėję ant elektros blokelio, o tuomet užsikabinę ir prisitraukę prie išlindusio stulpo.
Trečiąją tvorą nuteistieji taip pat tiesiog perlipo. Tuo metu sprunkančius kalinius jau pastebėjo prižiūrėtojai. Vienas jų paėmęs dviratį bandė vytis bėglius ir buvo visai šalia. Jis per tvorą lipančiam kaliniui pagrasino šauti, tačiau toks gąsdinimas jų nė kiek nesutrikdė, atvirkščiai, jie tik pasityčiojo iš prižiūrėtojo.
„Negali tu šauti“, – atkirto E. Žilinskas, nušoko nuo tvoros ir dingo tamsoje. Nuteistieji puikiai žinojo, kad dar nuo 2017 metų įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kuriais uždrausta panaudoti ginklą kalinio pabėgimo atveju, jei jis niekam nekelia grėsmės.
Laisve pasidžiaugė trumpai
Visą naktį bėgliai klaidžiojo miškais, kol priėjo Neveronių gyvenvietę. Ten juodu išsiskyrė ir abu skirtingais keliais pasuko į Kauną.
R. Kazakevičius Kaune sutiktų nepažįstamųjų paprašė telefono. Paskambinęs sesei pasakė, kad netrukus pas ją atvažiuos. Tada sėdo į taksi ir paprašė vežti į Pakruojo rajoną.
Nuvykęs iki sesės namų jis liepė taksistui palaukti, kol pasiims pinigus, tačiau išėjęs taip ir nebegrįžo. Gegužės 16 dieną sesers namuose R. Kazakevičių sulaikė pareigūnai.
E. Žilinskas laisve pasidžiaugė dar trumpiau. Pasiekęs Kauną jis kurį laiką klaidžiojo gatvėmis ir galvojo užsukti į namus, kur anksčiau gyveno. Pakeliui sutiko pažįstamą merginą ir nuėjo pas ją. Netrukus į buto duris pasibeldė policijos pareigūnai.
Kauno apylinkės teismas jau spėjo ne tik išnagrinėti bylą dėl pabėgimo, bet ir paskirti bausmes.
11 kartų anksčiau teistas E. Žilinskas dėl šio nusikaltimo turės už grotų papildomai praleisti 1 metus. Subendrinus su ankstesne bausme, jis įkalintas 2 metams ir 9 mėnesiams.
Recidyvistu pripažintam R. Kazakevičiui bausmė pailgės kiek daugiau nei metais, laisvės jis nematys artimiausius 4 metus ir 8 mėnesius.
Sukėlė skandalą
Šis pabėgimas sukėlė skandalą ir supurtė Pravieniškių pataisos namus. Iškart po įvykio buvo nušalinta visa įstaigos vadovybę, kartu su direktoriumi Dainiumi Sušinsku. Šiuo metu įstaigai laikinai vadovauja Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis Gintautas Šarauskas.
Taip pat Teisingumo ministerija inicijavo neplaninį įstaigos auditą dėl valstybės biudžeto ir kitų finansinių mechanizmų lėšų panaudojimo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Teisingumo ministerijos nuomone, Kalėjimų departamento tarnybinis patikrinimas turės apimti ir patikrinimus dėl tinkamų pareigūnų veiksmų, pasiruošimo ir infrastruktūros.
„Pastarosios paros įvykių aplinkybės atvėrė ir rimtas tiek valstybės biudžeto, tiek ir kitų finansinių mechanizmų lėšų panaudojimo rizikas, kai įkalinimo įstaigos statinys ir saugos sistema tampa įveikiamu barjeru pavojingiems asmenims. Teisingumo ministerija inicijuoja neplaninio audito atlikimą, siekiant įvertinti šios problemos faktines aplinkybes, sistemiškumą ir būtinas priemones, užtikrinsiančias tinkamą tokių rizikų suvaldymą ateityje“, – sako viceministras Elanas Jablonskas.
Viceministras akcentavo, kad auditas ir tarnybinis tyrimas identifikuos problemas ir rizikas, kurios turi būti užkardytos ir ateityje nepasikartotų. Tačiau šiuo metu svarbiausia surasti pabėgusius asmenis. Tam pasitelkta atitinkamų institucijų pagalba.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
