Pasivaikščiojimas po Radijo rajoną: garsioji radijo stotis, tarpukario elito namai ir pirmieji kotedžai Lietuvoje – Kas vyksta Kaune

Pasivaikščiojimas po Radijo rajoną: garsioji radijo stotis, tarpukario elito namai ir pirmieji kotedžai Lietuvoje

Radijo rajonas./ Nuotraukų koliažas.

Žaliakalnyje, Ąžuolyno parko pašonėje, tarpukariu susiformavo prestižinis namų kvartalas su visuomenėje žinomais gyventojais. 1926 m. birželio 12 dieną iš šios Kauno dalies nuskambėjus pirmiems Lietuvos radijo žodžiams, ši vieta „pakrikštyta“ Radijo rajonu. Į čia patogu užkopti laiptais, esančiais Laisvės al. pradžioje ir vedančiais į Vytauto parką, taip pat S. Kudoko, E. Fryko, Girstupio laiptais bei pėsčiųjų viaduku iš A. Šančių. Kviečiame į virtualų pasivaikščiojimą.  

Į kelionę leidžiamės su Kauno gidu Pauliumi Lazausku.

Pakeliui – svarbūs objektai

Kelionę gidas Paulius Lazauskas pradeda „skania“ įžanga į Radijo rajoną. Su gidu susitinkame prie Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų (Parodos g. 26). 1925-1928 m. statyti rūmai tarpukariu priklausė studentų korporacijai „Neo Lithuania“.

Žaliakalnis
Buvusių studentų korporacijos „Neo Lithuania“ rūmų kieme. Dabar čia įsikūrę Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai./ R. Tenio nuotr.

Išraiškingų istoristinių formų pastatą kūrė garsus architektas Edmundas Frykas. Įdomu, kad tarpukariu čia buvo viena didžiausių salių Kaune. Kaimynystėje (Perkūno al. 4) stovi buvusi vokiečių pasiuntinybė. 1926-1932 m. čia gyveno vokiečių pasiuntinys Hans Moraht su žmona Alma. Gyvenamosios patalpos buvo viršutiniame aukšte. Teigiama, kad šis pastatas iš Vokietijos į Lietuvą atkeliavo traukiniu. Dabar čia veikia populiari kavinė „O kodėl ne?“.

Žaliakalnis
Buvęs kurhauzas Vytauto parke./ R. Tenio nuotr.

Įžengiame į Vytauto parką. Gidas P. Lazauskas pasakoja, kad valdžia nenorėjo žmonėms suteikti sklypų netoliese kurtis, nes siekta parką plėsti toliau. Visgi, žmonėms užprotestavus – leidimai duoti. Parkas suformuotas XIX a. II pusėje, iš pradžių jis vadintas Petro vardu, nes jį atidarinėjant minėtos 200-osios Petro I-ojo gimimo metinės. Parke stovėjo medinis paviljonas, vasaros estrada, sūpuoklės. Veikė kavinė, restoranas, skaitykla, kinas, atrakcionai.

Tik 1919 m. parkas pervadintas į Vytauto. Tarpukariu kas vakarą parke grodavo orkestras, paviljone jaunimas šokdavo valsą, fokstrotą. 1930 m. minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, Vytauto parkas  aptvertas tvora, kuri paimta iš nebenaudojamų fortų. Lankydamiesi parke ieškokite niūriaspalvių auksavabalių – ypatingieji ąžuolų drevių gyventojai įrašyti į Tarptautinę raudonąją knygą. Sovietmečiu parke veikė žaidimų kambarys su kreivų veidrodžių sale, buvo šaudykla, atrakcionai, lauko estrada.

Prieš kelerius metu Vytauto parkas buvo atnaujintas ir jame tapo pastebimai ramiau – karuselių nebeliko, užtat yra suoliukų prisėsti ramiam pasibuvimui žalumoje.

Žaliakalnis
Už tvoros kelias veda į buvusią Radijo stotį (Vaižganto g. 13)./ R. Tenio nuotr.

Kodėl Radijo rajonas?

Radijo rajonas apima Vaižganto gatvę ir Perkūno alėją, kurios sudaro ratą, į rajoną dar įeina vidinės gatvės: Margio, Joninių, Paparčių, Ąžuolyno ir E. Fryko. Į Radijo rajoną patenkame iš Vytauto parko įžengę į Vaižganto gatvę.

Kauno radijo stotis. Pradėjus veikti radijui netruko pasklisti mitai, manyta, kad radijas pritraukia žaibus, prišaukia lietų. 1927 m. liepos 12 d. „Lietuvos žinių“ straipsnyje „Visam kaltas radio“ rašoma: „Nausodžio kaime lijo smarkus lietus cikloninio pobūdžio. Daugelio ūkininkų rugius suklojo ir sumaišė su purvu. Tas pats lietus Panevėžyje pridarė nuostolių perkūnas trenkė į elektros vielas. Žmonės apie Panevėžį kalba, jog, girdi, radio imtuvai kalti, pirmiau, girdi, jokių „ciklonų“ nebuvo. Kai kuriose vietose žadama radio priimtuvus naikinti“. Netrukus ir kitos redakcijos sulaukė pranešimų, kad sunerimę žmonės tai vienur, tai kitur nulaužė ir išdraskė nutiestas antenas, pasipiktinę „kokie čia voratinkliai draikosi.“/ Kauno tvirtovės VII forto muziejaus rinkinių archyvo nuotr.

Kodėl ši Kauno vieta taip pavadinta? Dar 1913 m. Kauno tvirtovės ryšio priemonės buvo papildytos radijo ryšio įranga. Jai sumontuoti per porą metų pastatytas radijo stoties pastatas. Jo funkcija – užtikrinti ryšį su nutolusiais valdymo centrais, vadais, kariais. Pastato sienos storos – net 4 m storio, nes turėjo būti atsparios sviediniams. 1915 m. pastatą užėmė vokiečių kariuomenė, o Lietuvai tapus nepriklausoma, sugalvota šį bunkerį panaudoti radijo reikmėms.

Kauno radijo studijos darbuotojai. Vos pradėjęs veikti, radijas iškart sulaukė klausytojų laiškų. Viename jų rašoma: „Koncertai, tiesą sakant, labai „ubagiški“ (polkelės, suktiniai, maršeliai ant mandolinos). Laukiame išgirsti nors vieną kitą kartą tikrą nebe „ubagišką“ koncertą“, – pageidavo vyr. leitenantas A. Žvironas iš Varėnos./ Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr.

Atnaujinus bunkerį, 1926 m. birželio 12 d. 19 val. iš šios Kauno radijo stoties pasigirdo istorinė frazė: „Alio, alio, kalba Kaunas, Lietuva.“ Ši diena – tai Lietuvos radijo gimtadienis. Po poros metų studija perkelta į Laisvės al., vėliau į S. Daukanto g. Būtent dėl radijo stoties ši Kauno vieta ir gavo Radijo rajono pavadinimą.

Bene žinomiausias Radijo stoties laidų vedėjas buvo Pupų Dėdė (Petras Biržys), vedęs pusvalandžio trukmės laidas „Pupų Dėdės pastogėje“. Jis ir dainavo, po Lietuvą važinėjo su koncertais, trupę sudarė Antanas Šabaniauskas ir gitaristas Antanas Zabulionis.

Žaliakalnis
Radijo antenos/ R. Tenio nuotr.

Gidas P. Lazauskas pasakojo, kad tarpukario jaunimas sugalvodavo pavojingų pramogų. „Ant 100 metrų kalno esančios antenos, kurių stiebai siekia 150 m ilgį, jaunimas sumąstė atrakciją. Jie lipdavo į antenas naktimis. Susilažindavo kas įlips pirmas. Į teritoriją patekdavo įsiropštę per tvoras“, – pasakojo gidas.

Žaliakalnis
Nuo Kauno tvirtovės laikų likusios raudonų plytų kareivinės (Vaižganto g. 21A). Šiame name 1925–1940 m. gyveno radijo inžinierius, Lietuvos radijo stoties viršininkas Aleksandras Stankevičius. Dabar čia įrengti butai, vieno jų (2 k. butas, bendra virtuvė, WC ir dušas su kitais dviem butais) nuoma skelbime – 180 eurų. / R. Tenio nuotr.

Dar viena įdomi detalė: tarpukario spaudoje buvo rašoma, kad XX a. 3 deš. metams radijo imtuvai kainavo 1-2 tūkst. litų, tad priderėjo „radijo zuikių“, t.y. būdavo parduodama 2-3 kartus daugiau aparatų, nei buvo oficialių radijo abonentų, o metinis radijo imtuvo mokestis buvo nepigus – net 100 litų. Beje, 1926 m. buvo tik 323 radijo abonentai, o jau 1928 m. birželį – 11 tūkstančių.

Pamėgo žinomi žmonės

Gidas pažymėjo, kad tarpukariu suformuotas Radijo rajonas buvo mėgstamas inteligentų ir laikytas prestižiniu. Jį pamėgo valstybės tarnautojai, diplomatai, karininkai, kunigai, rašytojai, menininkai, aktoriai.

Žaliakalnis
Vaižganto g. 10 gyveno ne vienas žinomas žmogus: kunigas, rašytojas Antanas Šmulkštys-Paparonis, chorų dirigentas Nikodemas Martinonis./ R. Tenio nuotr.

Radijo rajone gyveno: aktorė Unė Babickaitė-Greičiūnienė (Vaižganto g. 14), Krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys (Vaižganto g. 23) diplomatas Petras Klimas ir kurį laiką pagyveno jo žmonos giminaitis kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas (Vaižganto g. 25), pulkininkas, ginklavimosi valdybos viršininkas Pranas Lesauskis (Vaižganto g. 26), menininkai Liudas Truikys ir Marijona Rakauskaitė (E. Fryko g. 14), apie 6 tūkst. žydų išgelbėjęs japonų diplomatas Čijunė Sugihara (Vaižganto g. 30), rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas (Vaižganto g. 36), knygnešys, rašytojas nepriklausomybės kovų karys Petras Ruseckas (Perkūno al. 11), beje, pastaroji vila pusiau nugriauta.

Dabartiniais laikais Radijo rajone gyveno legendinis Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis su šeima (Perkūno al. 57A).

Žaliakalnis
Vaižganto g. 14 gyveno Steigiamojo seimo narys, publicistas Juozas Purickis, publicistas bei „Židinio“ ir „XX amžiaus“ redaktorius Ignas Skrupskelis, kurį laiką gyveno rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, taip pat Holivude vaidinusi aktorė Unė Babickaitė-Graičiūnienė su vyru vadybos mokslininku Vytautu Graičiūnu./ R. Tenio nuotr.

Gidas P. Lazauskas pažymėjo, kad nuoma tarpukariu buvo labai pelninga, nes trūko vietos, nebuvo kur gyventi, tad Radijo rajone žmonės galėjo išsinuomoti kambarį ar butą. Viena iš žinomų nuomininkių buvo pirmoji šalies egiptologė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė, ji kurį laiką gyveno žinomo žurnalisto Juozo Purickio name (Vaižganto g. 14). Pasakojama, kad jos nuomojamas kambarys buvo tarsi iš pasakos „Tūkstantis ir viena naktis“ – jame buvo egzotikos elementų: smilko smilkalai, kabojo rytietiškos palos, buvo išdėliotos rytietiškos vazos ir pan.

Žaliakalnis
Vaižganto g. 25 stovi diplomato Petro Klimo ir jo žmonos Bronislavos vila „Eglutė“. Kurį laiką joje gyveno kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, kurio garbei ir pavadinta ši gatvė./ R. Tenio nuotr.

Dar vienas garsus nuomininkas – Perkūno al. 57 gyvenęs Nyderlandų konsulas Janas Zvartendijkas, jis pabėgėliams išdavė leidimus vykti į Nyderlandams pavaldžias Kurasao ir Surinamo salas. Jo dėka buvo išgelbėta daugiau kaip 2 tūkst. 345 žydai.

Žaliakalnis
Sugiharos muziejus (Vaižganto g. 30). Japonijos diplomatas Č. Sugihara šiame pastate žydams išdavinėjo „vizas gyvenimui“ ir taip nuo mirties išgelbėjo apie 6 tūkst. žydų. Č. Sugihara yra sakęs: „Aš negaliu leisti numirti žmonėms, kurie pas mane atėjo su mirties šešėliu veide, kad ir kokia bausmė manęs lauktų, aš klausysiu tik sąžinės balso“./ R. Tenio nuotr.

Namus Radijo rajone projektavo žinomi architektai: Stasys Kudokas, Edmundas Frykas, Feliksas Vizbaras, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Pamažu Radijo rajonas užsipildė mūrinių ir medinių sodybinio ir vilų tipo namais.

Į Radijo rajoną patogu patekti laiptais, kurių į šį kalną yra nemažai: Girstupio g. laiptai nuo geležinkelio stoties, E. Fryko laiptai šalia autobusų stoties, S. Kudoko arba Vaižganto laiptai (vietinių dar vadinami Putino), o kiek toliau – Vytauto parko laiptai. Pasakojama, kad kol nebuvo asfaltuotų kelių, čia gyvenę inteligentai portfelyje nešiodavosi kaliošus.

Žaliakalnis
Pirmieji kotedžai šalyje – tai Perkūno al. 52-64 raudonų ir baltų plytų namai. Pastatai yra dviejų aukštų su palėpe, rūsiu, terasomis šoniniuose fasaduose (I a.) bei balkonais (II a.). Kotedže yra 4 kambariai, virtuvė su tarnaitės kambariuku, vonia bei tualetas. /R. Tenio nuotr.

Pirmieji kotedžai Lietuvoje

Ar žinojote, kad pirmieji kotedžai Lietuvoje atsirado būtent Kaune, Radijo rajone? Jie pastatyti dar 1939 metais, Perkūno al. 52-64. Septyni namai buvo sublokuoti po du ir po tris butus. Tai buvo banko darbuotojų kooperatyvo gyvenamųjų dviaukščių namų kompleksas.

Pasakojama, kad 1938 m. septyni banko tarnautojai gavo paskolą iš banko namų statybai, tad susikooperavę jie įsigijo žemės sklypus Radijo rajone. Kadangi sklypai buvo brangūs, sugalvota namus tiesiog sublokuoti po du ar tris.

Žaliakalnis
Tarpukario kotedžo kieme./ R. Tenio nuotr.

Namuose gyveno šie banko darbuotojai: Stasys Gaigalas, Augustinas Milieška, Jonas Grinkevičius, Pranas Naruševičius, Jonas Dagys, Pranas Voleišis, Vytautas Jazbutis. Namus projektavo žinomas architektas Bronius Elsbergas, siekęs atspindėti tradicinius sodybinius namus.

Viename komplekso name vėliau gyveno tremtinė, gydytoja, rašytoja Dalia Grinkevičiūtė, jai atminti kabo atminimo lenta.

Iki šių laikų išliko autentiškos durys, autentiški fasadai.

Žaliakalnis
Išeinant iš Radijo rajono pasitinka stingdantis vaizdas – pusiau nugriauta knygnešio, Nepriklausomybės kovų dalyvio Petro Rusecko vila (Perkūno al. 11)./ R. Tenio nuotr.

Užsukę į radijo rajoną ne tik grožėkitės architektūra, įspūdinga panorama nuo kalno, bet ir nepraleiskite progos apsilankyti dviejuose muziejuose: Sugiharos namuose bei L. Truikio ir M. Rakauskaitės namuose-muziejuje. Miesto svečiams gali būti aktualus pirmasis Lietuvoje šeimyninis keturių žvaigždučių viešbutis „Perkūno namai“ (Perkūno al. 61). Radijo rajono pašonėje praeisite ir rekonstruotą Kauno sporto halę. Taip pat raginame apsilankyti po Radijo rajoną rengiamose ekskursijoje su įvairiais gidais, sėkmės atveju, gal net pateksite į istorinę Radijo stotį. Grįžti į miestą raginama vis kitais laiptais.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA
  1. Konkurso pavadinimas: „Mieliausio augintinio rinkimai“.
  2. Konkurso organizatorius: MB „KAS VYKSTA“.
  3. Konkurso rėmėjas: KG VET ir QUATRO maistas augintiniams.
  4. Konkursas „Mieliausio augintinio rinkimai“ vyksta 2021 05 03 – 2021 05 30
    • Augintinių nuotraukas galite siųsti 2021 05 03 – 2021 05 16
    • Pirminis balsavimas už visus augintinius vyks: 2021 05 16 – 2021 05 23
    • Finalinis balsavimas už daugiausia balsų surinkusius dalyvius (10 augintinių) vyks 2021 05 24 – 2021 05 30
  5. Prizas skiriamas vienam asmeniui, nepriklausomai nuo to, kiek nuotraukų įkels.
  6. Pagrindinių prizų laimėtojai bus paskelbti 2021 m. gegužės mėn. 30 d.
  7. Dešimt dalyvių, surinkę daugiausiai balsų, bus apdovanoti rėmėjo QUATTRO šunų ir kačių maistu.
  8. Prizai:
    • Šunų kategorija:
      • 1 vieta. Šunų maistas – 60 kg.
      • 2 vieta. Šunų maistas – 30 kg.
      • 3 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Šunų maistas – 10 kg.
    • Kačių kategorija:
      • 1 vieta. Kačių maistas – 30 kg.
      • 2 vieta. Kačių maistas – 20 kg.
      • 3 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 4 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
      • 5 vieta. Kačių maistas – 10 kg.
  9. Specialus prizas įsteigtas MB „KAS VYKSTA“
  10. Dėl prizų atsiėmimo QUATTRO susisieks su konkurso dalyviais jų nurodytais kontaktais.
  11. Konkurso dalyvis norėdamas dalyvauti konkurse turi pateikti šiuos duomenis: Vardas, Pavardė; El. paštas; Kontaktinis telefono numeris; Augintinis: Šuo / katė / kitas.
  12. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad būtų talpinamos ir viešai skelbiamos nuotraukos. Konkurse dalyvauja tik augintinių nuotraukos.
  13. Konkurse dalyvaujantys dalyviai sutinka, kad jų atsiųsta video medžiaga su augintiniais būtų naudojama portalo rengiamoje medžiagoje ir viešinama, tačiau konkurso balsavime nedalyvauja.
  14. Už „Mieliausio augintinio rinkimai” galima balsuoti spaudžiant balsavimo mygtuką. Balsų kiekis yra ribojamas. Iš vieno IP adreso leidžiama balsuoti 10 kartų per parą. Nustačius sukčiavimo atvejį, pasiliekama teisė pašalinti dalyvį ir anuliuoti balsus be perspėjimo.
  15. Tais atvejais kai nepavyksta pateikti nuotraukos per balsavimo formą, galima nuotrauką ir aprašymą siųsti el.paštu konkursas@kasvyksta.lt
  16. Jei atsiunčiamos kelios augintinio nuotraukos, redakcija pasilieka teisę balsavimui teikti vieną nuotrauką savo nuožiūra.
  17. Balsuodamas skaitytojas suteikia konkurso organizatoriui teisę tvarkyti IP adresą konkurso laimėtojo nustatymo ir sąžiningo balsavimo užtikrinimo tikslu.
  18. Kilus įtarimui, kad yra sukčiaujama siekiant surinkti kuo daugiau balsų, redakcija pasilieka teisę pašalinti sukčiaujantį dalyvį iš konkurso.
  19. Konkursas skirtas asmenims ne jaunesniems nei 16 metų.
  20. Konkurso dalyviai ir balsuojantys įsipareigoja laikytis konkurso taisyklių.
  21. Konkurso dalyvis supranta, kad anketoje minimų duomenų pateikimas, jų naudojimas ir viešas skelbimas konkurso metu yra būtina dalyvavimo konkurse sąlyga. Konkurso dalyvis sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų publikuojami, viešai skelbiami ir kitaip naudojami dalyvavimo konkurse ir jo laimėtojų nustatymo tikslu. Konkurso dalyviai turi teisę bet kuriuo metu susipažinti su tvarkomais jų asmens duomenimis ir reikalauti juos ištaisyti ar sunaikinti. Dalyviui pareikalavus sunaikinti tvarkomus jo asmens duomenis, dalyvis praranda galimybę toliau dalyvauti konkurse.
  22. Konkurso organizatorius arba rėmėjas pasilieka teisę keisti konkurso taisykles iš anksto viešai apie tai portale KAS VYKSTA informavus dalyvius ir balsuojančius už juos.