Nuo birželio visoje šalyje skiepijimas nuo koronaviruso bus vykdomas ir Nacionalinio kraujo centro palapinėse, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė.
„Tai bus mobilios vakcinavimo vietos. Jos galės veikti prie bažnyčių, prie turgaviečių, kažkokiose miesto aikštėse. Dėl to sprendimą priims savivaldybės“, – BNS penktadienį sakė Jurgita Grebenkovienė.
Pasak jos, šiose palapinėse skiepytis galima bus iš anksto neužsiregistravus. Taip pat planuojama daugiausiai naudoti vienos dozės „Johnson & Johnson“ kompanijos vakciną.
Anot jos, šią iniciatyvą kitą savaitę plačiau pristatys Vyriausybė.
Tikisi didesnio aktyvumo kitą savaitę
Kanclerės teigimu, kasdien skiepui nuo koronaviruso – tiek pirmai, tiek antrai dozei – užregistruojama 30 tūkst. žmonių. Vis dėlto ji pripažįsta, kad tikėtasi didesnio žmonių aktyvumo, startavus visuotinei registravimosi sistemai.
„Aktyvumas galėtų būti didesnis. Tai duoda tam tikrą nerimo signalą, kur reikėtų pradėti galvoti apie tam tikras priemones, kurios paskatintų vakcinaciją. Tačiau kol kas esame stebėsenos etape. Nesinori iš anksto anonsuoti sprendimų, kurių galime nepriimti“, – , – teigė J. Grebenkovienė.
„Laukiame jauniausios grupės. Kadangi ji yra ganėtinai skaitlinga, jos imunizacija žema, tikimės gerokai padidėjusio gyventojų aktyvumo nuo kitos savaitės“, – aiškino ji.
Nuo pirmadienio šalyje pradedama masinė gyventojų vakcinacija – registruotis skiepui galės visų amžiaus grupių žmonės.
Pasak SAM atstovės, pastarosiomis savaitėmis stebėtas mažesnis aktyvumas skiepytis gali būti siejamas su vieningos sistemos įdiegimu ir jau anksčiau žmonių gautais skiepais.
„Kaip mūsų patirtys rodo iš ankstesnių laikotarpių, buvo pačioje pradžioje tam tikras lėtėjimas. Konkrečiai – paleidus registracijos sistemas Kaune, Vilniuje. Yra mokymasis dirbti sistema, laiko takelių formavimas“, – kalbėjo kanclerė.
„Kitas momentas – 55+ ir 45+ grupėse jau turėjom dalį suvakcinuotų žmonių, kurie buvo patekę į aukštesnes prioritetines grupes“, – pridūrė ji.
Pasak J. Grebenkovienės, šiuo metu skiepytis užsiregistruoti galima tik kitai savaitei, tačiau ateityje laikas gali būti pailgintas.
„Matome poreikį matyti porai savaičių į priekį registracijas, nes yra savivaldybių, kur laisvi laikai yra tiesiog iššluojami“, – kalbėjo ji.
Nors ir kukliai, senjorai dar skiepijasi
Kanclerės teigimu, senjorų skiepijimasis yra „mažokas, imunizacijos lygis turėtų būti didesnis“, tačiau ji pabrėžė, kad vyresni nei 80-ies gyventojai ir toliau skiepijasi.
„Turime stabilų procentą viso dienos vakcinacijos kiekio – apie 10 procentų. Turime lėtą, bet tekančią srovę. Nėra taip, kad nebeturime skiepijimosi centruose tos amžiaus grupės gyventojų“, – kalbėjo J. Grebenkovienė.
Statistikos departamento duomenimis, mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 52,1 proc. vyresnių nei 80-ies, 66,4 proc. – 75–79 metų ir 68,2 proc. – 70–74 metų gyventojų.
J. Grebenkovienė sakė besitikinti, kad skiepijimąsi turėtų paskatinti nuo birželio pradėsiančios veikti Nacionalinio kraujo centro palapinės. Be to, pastarosiomis savaitėmis imtasi steigti mobilias komandas tose savivaldybėse, kur jų iki šiol nebuvo.
„Šiuo metu praktiškai visos savivaldybės tokias komandas turi. (…) Tikimės, kad šios dvi priemonės dar padidins vyresnių skiepijimąsi“, – kalbėjo kanclerė.
Šalyje veikia per 130 mobilių komandų.
„AstraZeneca“ kratosi nepatrauklios vakcinos etiketės
Statistikos departamento duomenimis, kol kas nepanaudota per 110 tūkst. dozių, skirtų tiek pirmai, tiek antrai vakcinos dozei. Tarp jų daugiausia „Pfizer“ (47 tūkst.) bei „AstraZeneca“ (36 tūkst.) vakcinų.
„Mano vertinimu, „AstraZeneca“ vakcina nebeišsiskiria iš kitų vakcinų, nes visų vakcinų yra ir visų vakcinų neišgraibsto. Kalbant apie jaunesnio amžiaus grupes, tai čia baimės, skepticizmo mažiau. Šiose amžiaus grupėse problemų turime mažiau“, – aiškino kanclerė.
Tačiau mažesni „AstraZeneca“ vakcinos likučiai taip pat siejami su stringančiu šio preparato tiekimu.
„Ateina revakcinacijos laikas, nemaža dalis rezervuojama antrai dozei. „AstraZeneca“ tiekimas yra sutrikęs. Būna savaičių, kai šios vakcinos negauname. Iš esmės tenka savivaldybėms šias vakcinas taupyti, kad užtektų revakcinacijai ir turėtų pakankamą kiekį“, – teigė ji.
Be kita ko, vien kitą savaitę planuojama gauti per 267 tūkst. visų vakcinų dozių, o per birželį – daugiau nei milijoną.
J. Grebenkovienė praėjusią savaitę Seime sakė, kad liepos pradžioje mažiausiai viena vakcinos nuo koronaviruso doze turėtų būti paskiepyta iki 70 proc. populiacijos.
Vis dėlto BNS ji teigė, kad „tai labai priklausys nuo gyventojų aktyvumo.
„Jei jo nebus, šito procento ir nepasieksime“, – kalbėjo kanclerė.
Paklausta, kada prognozuojama, kad abiem dozėmis bus paskiepyta 70 proc. gyventojų, J. Grebenkovienė teigė, jog tai „nebus greitas ir staigus procesas“ – tokį kiekį pavyktų pasiekti apie rudenį.
„Bet dedu su labai didele žvaigždute šitą terminą ir ties juo labai stipriai nesiorientuočiau, nes labai nuo daug veiksnių priklausys, kada mes tą 70 proc. pasieksim su abiem dozėmis“, – pabrėžė kanclerė.
Lietuvoje iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta daugiau nei 988 tūkst. žmonių, abiem dozėmis – per 557 tūkst. žmonių.
