Nors pandemijos augimo pagreitis pastarosiomis savaitėmis yra kiek sulėtėjęs, tačiau, anot duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio–Balevičiaus, tai nieko gero nereiškia. Apie dabartinius pandemijos skaičius ir galimas problemas Vyriausybei vis garsiau kalbant apie galimybių pasą, ekspertas kalbėjo laidoje „Delfi rytas“. Pašnekovas teigė, kad neigiamas testo rezultatas negali būti pagrindu atverti daugiau galimybių.
Pandemijos pagreitis Lietuvoje gerokai sumažėjo, nors atvejų skaičiai dar tikrai nedžiugina. V. Zemlys–Balevičius teigė, jog apie trečios bangos piką kalbėti dar anksti.
„Apie piką šnekėti dar yra truputį per anksti, nes turėjome panašią situaciją gruodžio mėnesį, kai buvo įvesti pirmi bandymai buvusios Vyriausybės kažkokių apribojimų. Tada irgi augimas sulėtėjo iki nulio ir tada atrodė, kad gal persilauš, bet jis vis tiek kilo į viršų. Žiūrint į skaičius, kas matosi, tai kad sulėtėjo augimas Vilniuje praėjusią savaitę, bet jis vėliau pradėjo kilti. Šeštadienio duomenimis, šoktelėjo teigiamų tyrimų procentas, ypač Vilniuje. O žiūrint į praėjusių savaičių istoriją, dažniausiai vėliau sekė didesnis augimas“, – kalbėjo jis.
Duomenų mokslininkas tikino, jog naujausių karantino atlaisvinimų efektą pamatysime artimiausiomis savaitėmis.
„Kadangi Vilnius diriguoja pandemijos madas Lietuvoje, tai visai gali būti, kad šią savaitę matysime didesnius skaičius. Bet viskas susiveda į tai, kad lėtėjimas buvo stebimas kelias savaites. Jam daro įtaką vakcinacija, testavimas. Bet dabar turime ir naują veiksnį – atlaisvinimai ir kaip su jais sekasi, koks jų efektas, tikriausiai šią savaitę ir pamatysime“, – sakė duomenų mokslininkas.
Jis svarstė, kad itin prastas oras ne visiems leido pasidžiaugti karantino atlaisvinimais.
„Tikriausiai dauguma žmonių leido namuose, arba patalpose. O tai galimai galės prisidėti prie didesnio susirgimų skaičiaus. Bet visada reikia žiūrėti į tą situaciją kiekvieną savaitę, bet reikia turėti omenyje, kad lyg dabar judame link tam tikro stabilumo. Tai mes stabiliai turėsime po 1000 ar 1100 atvejų per dieną, tai nėra gerai.
Mums reikia kritimo. 1000–1100 atvejų per dieną yra apie 150 ligoninių į ligonines. Su tokiu atveju skaičiumi mes lėčiau, bet užpildysime ligonines, o tada neišvengiamai reikės karantino. Tie stabiliai neaugantys skaičiai nėra geros naujienos. Vienintelės geros naujienos yra kritimas, o į tai nieko panašaus nėra“, – kalbėjo V. Zemlys–Balevičius.
„Unikalūs pasaulyje“
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę paskelbė, jog ateiname į tą etapą, kai koronavirusas taps įprasta liga. Duomenų mokslininkas priminė ministro pačioje darbo pradžioje užsibrėžtą tikslą – per dieną užfiksuoti tik 300 naujų atvejų.
„Mes dabar turime 1000. Tai jei mes turime tą 300 naujų atvejų per dieną tikslą, tai tada aš sutikčiau su teiginiu, kad yra normalu, sezoninė liga. (…) Kai mirtingumas bus toks pats, kaip nuo gripo, tai tada taip. Bet dabar mes turime skaičius, kai per savaitę nuo koronaviruso miršta daugiau žmonių nei įprastomis gripo epidemijomis mirdavo žmonių per metus. Kol tokie skaičiai yra, negalime to traktuoti kaip įprastinio dalyko. Dar yra nemažai darbo, kurį reikia padaryti“, – kalbėjo laidos „Delfi rytas“ pašnekovas V. Zemlys–Balevičius.
Jis teigė, kad Lietuva su tokia epidemiologine situacija ir tokiais dideliais atlaisvinimais yra „pakankamai unikalūs pasaulio kontekste“.
Karantino besilaikantys nukentės dėl galimybių paso
Praėjusią savaitę V. Zemlys–Balevičius socialiniame tinkle kritikavo šiuo metu Vyriausybėje aptarinėjamą galimybių pasą. Daugiau laisvių sulaukti persirgę, abiem vakcinos dozėmis paskiepyti ir neigiamą testo rezultatą turintys asmenys. Anot laidos pašnekovo, daugiausiai dvejonių kyla dėl paskutinio rodiklio.
„Jeigu mes norime imtis kažkokių priemonių, reikia pamatuoti tą riziką, pasverti visus pliusus ir minusus. Panašu, kad būtent tie minusai yra gana stipriai ignoruojami. (…) Tokia strategija testavimo, kai mes atsitiktinai darome po testą, yra paskaičiuotas, mokslininkai sako, kad tokia strategija sumažina bendrą atvejų skaičių gal 10 procentų.
Tai kam tokią strategiją taikyti. Kas ženkliai sumažina – reguliarus testavimas. Jeigu mes norime ženkliai sumažinti atvejų skaičių, tai ar testavimas atsitiktinis su tuo galimybių pasu yra tinkama strategija? Moksliniai įrodymai sako, kad ne, tai nėra tinkama strategija. Yra kur kas efektyvesnių strategijų, kurios pasiteisintų“, – teigė duomenų mokslininkas.
Jis laidoje „Delfi rytas“ teigė, jog testavimo pajėgumai yra baigtiniai, atsidaro ugdymo įstaigos, testavimo pajėgumų reikia ten.
„Mes resursus turime baigtinius. Tai tas galimybių pasas nuims testavimo pajėgumus nuo mokyklų. Bet kur tada yra mūsų prioritetai? Ar grąžinti vaikus į mokyklas ar kažkam suteikti galimybę nueiti į renginį. Kas yra svarbiau? Ypač, kai į renginį galima nueiti matuojant riziką ir be testavimo“, – pabrėžė jis.
Duomenų mokslininkas V. Zemlys–Balevičius aiškino, jog aiškių argumentų suteikiant daugiau galimybių neigiamą testo rezultatą turintiems asmenims, nėra.
„Mes imame lengvus sprendimus, kurie nereikalauja daug darbo ir tikimės, kad jie suveiks, vietoje to, kad imtume normaliai analizuoti situaciją ir priimti sprendimus, remiantis duomenimis, o ne kažkokiais pasvarstymais. Kai net normalaus pagrindimo niekas negali pateikti“, – sakė jis.
Laidos pašnekovas teigė, kad iš kitų šalių imama ne akyla situacijos stebėjimo praktika, bet pavieniai sprendimai, kurie, tikimasi, kad turi veikti.
„Taip mes nieko nepadarysime“, – sakė jis.
Laidos pašnekovas aiškino, jog toks galimybių paso konceptas sukurs didžiulę neteisybę.
„Galimybių pasas yra galimas tik be testų ir tik tada, kai bus masinė vakcinacija. Nes jo tikslas turėtų būti paskatinti žmones vakcinuotis. Dabar, kai neigiamo testo įtraukimas epidemiologiškai yra nepagrįstas, tai mes rizikuojame sukelti naujus protrūkius.
O jeigu mes jo neįtraukiame ir padarome galimybių pasą, kol nėra masinės vakcinacijos, tai mes sukuriame tokią situaciją, kad žmonės, kurie laikėsi karantino, sėdėjo namuose, tvarkingai darė, dar neturi vakcinos, tai jie turės toliau sėdėti namuose. O tas, kuris nesilaikė karantino, susirgo, lengvai koronavirusu persirgo, jam bus atvertos visos galimybės. Tai mes sukuriame didžiulę neteisybę“, – laidoje „Delfi rytas“ tikino V. Zemlys–Balevičius.
Jis darė išvadą, kad karantino besilaikantys asmenys dėl galimybių paso nukentės.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
