Žaliakalnyje jau beveik dvidešimt metų veikia kauniečių Aido ir Jurgitos Arbačiauskų antikvariatas. Iš pradžių kolekcininkas A. Arbačiauskas daiktus laikė namuose, tačiau ilgainiui jų tiek prisikaupė, kad teko statyti atskirą pastatą antikvariatui. Rekvizitų čia ieško daugybė teatrų ir filmų kūrėjų, tokių kaip „Emilija iš Laisvės alėjos“, „Černobylis“, BBC dokumentinis filmas „Nacių iškilimas“, „Netflix“ serialas „Clark“ bei kiti.
6 tūkstančiai daiktų
Įmonės „Antikvariatas Kaune“ vadovas A. Arbačiauskas pažymėjo, kad įstaiga dirba nuo ryto iki vėlyvo vakaro – 22 val. Apie tai išgirdę klientai itin nustemba, tačiau tik iki tol, kol sužino, kad įstaiga veikia Arbačiauskų namo kieme, buvusiame garaže, kuris transformuotas į erdvią parduotuvę.
Antikvariate galima rasti antikvarinių, kolekcinių ir kitų senoviškų, tarybinių daiktų, baldų. Iš viso – apie 6 tūkstančiai vienetų. Savo namuose šeimininkai atskirai laiko neparduodamus antikvarinius daiktus, dalis jų jau pabuvojo muziejų parodose.
Lemtinga vasara Ž. Šančiuose
A. Arbačiauskas pasakoja antikvarinius daiktus pamėgęs dar vaikystėje. Ypač nudžiugo, kai būdamas 11-metis vasarodamas pas senelius Ž. Šančiuose, vienoje apleistoje vietoje, kur dabar veikia Kauno Šančių mokykla-daugiafunkcis centras, surado vaistų buteliuką. „Paaiškėjo, kad tai tarpukario laikų vaistų buteliukas! Jį išsaugojau iki šių dienų, buteliukas neparduodamas, priklauso asmeninei kolekcijai“, – pasakojo kolekcininkas.
Domėjimasis senais, istorinę vertę turinčiais daiktais tik stiprėjo, kol galiausiai A. Arbačiauskas įsteigė „Antikvariatą Kaune“. Po kurio laiko į veiklą įsijungė ir žmona Jurgita.
Arbačiauskai į šeimos namus parsivežė senelių kadais vestuvių proga įsigytą seną pakabinamą laikrodį, kuris Aidui kėlė sentimentus, mat atvykdavus atostogauti pas senelius, laikrodis tiksėdavo virš jo lovos. Tiesa, A. Arbačiauskas turėjo darbo, nes senelis laikrodį buvo uždažęs dažais, teko juos nušveisti. Pašnekovas džiaugiasi, kad laikrodis veikia iki šiol.
Nors antikvariatas Žaliakalnyje veikia jau beveik dvidešimt metų, tačiau visiškai šiai veiklai A. Arbačiauskas atsidėjo prieš metus, kai baigė valdišką tarnybą.
Užsuka muziejininkai, teatralai, filmų kūrėjai
Rekvizitų spektakliams ieškoti čia atvyksta įvairių Lietuvos teatrų atstovai, filmų kūrėjai. Daiktų ieško ir muziejai: Kauno miesto muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, taip pat Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio muziejai, o įsirenginėjantis Joniškio edukacinis centras anuomet čia susipirko didžiąją dalį būsimosios ekspozicijos.
Prireikus, Arbačiauskai muziejams draugiškai paskolina eksponatus. Jurgita Arbačiauskienė vardino kelias parodas, kurioms su džiaugsmu skolino daiktus: „Kaunas. Art Deco. Nostalgija ir spindesys“, kuri buvo eksponuota J. Lapėno name bei A. ir P. Galaunių namuose vykusiai parodai „Kasdienybės geometrija. Apie rėdymosi meną tarpukariu“. Pastarajai parodai paskolino apie pusšimtį atributų, batų, papuošalų, rankinukų, skrybėlių, atspindinčių tarpukario madą.
„Stengiamės visko turėti, todėl mūsų parduotuvės antrajame aukšte kabo Antano Smetonos, o pirmajame –Vladimiro Lenino bareljefai. Kadangi bendraujame su kino industrijos atstovais, jiems reikia įvairaus laikotarpio rekvizitų“, – pažymėjo A. Arbačiauskas.
„Černobylio“ komanda antikvariate ieškojo tarybinių lagaminų, medicininių švirkštų, sterilizacinių dėžių. Dokumentinio filmo „Nacių iškilimas“ kūrėjai surado tinkamus padidinimo stiklus, reples.
Apsilanko ir moksleiviai, ir žinomi žmonės
Pašnekovai džiaugiasi, kad antikvariate apsilanko ir jaunų žmonių: 12-metė klientė nusipirko laikrodį. Apsilankiusi čia vėl ji pasigyrė, kad įsigytam laikrodžiui jau 106 metai. Antikvariate lankėsi ir šviesaus atminimo muziejininkas Osvaldas Daugelis, kolekcininkai Algimantas Miškinis, Vidmantas Staniulis. Kartą neplanuotai užsuko ir garsus mados istorikas, kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas su delegacija.
„Tuo metu daiktus laikėme namuose, nes naują pastatą dar tik statėme, tad pamatę garsų svečią pradėjome teisintis, kad vyksta statybos. Jis atsakė, kad viskas gerai, jam ir čia įdomu. Suskubau fotografuoti daiktus, kuriuos jis išsirinko pirkti, kad supakuočiau, o A. Vasiljevas draugiškai paragino nusifotografuoti ir su juo, pajuokavo, kad bus reklama antikvariatui“, – šypsodamasi prisiminė J. Arbačiauskienė.
Seniausias daiktas – iš XVII amžiaus
Paprašėme papasakoti apie seniausius ir įdomiausius antikvariato daiktus. J. Arbačiauskienė atskleidė, kad vertingiausias daiktas saugomas asmeninėje kolekcijoje – tai netoli sodybos dukros rasta 1649 m. moneta. Ji neparduodama.
Kampe sukrautos apie 1800-uosius gamintos kėdės iš Švedijos, kurios, kaip teigia antikvarai, puikiai tarnaus dar bent 100 metų.
Dar viena įdomybė – apie 1900-uosius gamintas 3D stereoskopas, kurį atidavė iš Minties Rato gatvės besikraustantis bendradarbis.
Savininkai išskyrė ir Laisvės alėjoje veikusių žinomų kavinių ,,Astra“ bei „Vakaras“ darbuotojų ženklelius.
Džiugina netikėti atradimai: kartą vaikštinėdamas su draugu kaime, Aidas Arbačiauskas netoli fermos pamatė numestą penkiakoję taburetę. Ją parsivežė į antikvariatą. „Po kurio laiko žiūrime laidą per televizorių ir matome, kaip vienas architektas iš Vilniaus savo lofte pristatinėja išskirtinius baldus, tarp jų – ir iš kauniečių antikvariato atkeliavusi penkiakojė taburetė! Pradžiugino, kad daiktas rado naują šeimininką, o juk būtų sudūlėjęs“, – sakė Jurgita.
Labiausiai džiugina tarpukario daiktai
Antikvariato įkūrėjas A. Arbačiauskas teigia, kad jam mieliausi tarpukario daiktai, susiję su Kaunu, Lietuva. Ypač – Art Deco stiliaus ir tik autentiški.
„Vengiame replikų, vertiname autentiškus daiktus, geriau jie būna aplūžę, neprekinės išvaizdos, bet autentiški, su istorija“, – kalbėjo antikvaras Aidas Arbačiauskas.
Iš vertingesnių tarpukario daiktų asmeninėje kolekcijoje yra burmistro Jono Vileišio laikrodis, prezidento Antano Smetonos bareljefas, kurį gamino Bronius Šaliamoras. Pašnekovai prasitarė, kad jie itin nudžiugtų sulaukę Antano Žmuidzinavičiaus ar Rimvido Jankausko-Kampo paveikslų. Per 20 veiklos metų jų į šį antikvariatą dar nepakliuvo.
Antikvarai pažymėjo, kad patys daiktų nerestauruoja, būtinais atvejais šį darbą patiki profesionaliems restauratoriams, o įprastai parduoda tiesiog tokios būklės daiktus, kokie jie atkeliauja į antikvarą.
„Per dvidešimt metų ši veikla vis dar neatsibosta. Antikvaras man – hobis, malonumas, nejaučiu, kad dirbu. Antikvariniai daiktai man teikia didžiulį džiaugsmą“, – tikino A. Arbačiauskas.
