Jau aštuonerius metus keturatininkus iš skirtingų Lietuvos kampelių pažintinėms kelionėms po šalį ir socialinėms akcijoms telkia klubas „Bekelės Vilkai“. Gerų darbų sąraše – ne tik pagalba daiktais sunkiau besiverčiančioms šeimoms su vaikais, bet ir žmonių su negalia socialinė integracija.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbina tris „Bekelės vilkus“: Darių Čirvinską, Adomą Gančierių ir Rimantą Valasevičių.
Sutelkė noras pažinti Lietuvą
Nuo 2013 m. veikiantis ATV klasės keturatininkų klubas „Bekelės Vilkai“ vienija apie keliasdešimt narių. Kaip pasakojo klubo senbuvis Darius Čirvinskas, iš pradžių susibūrė apie 10 narių iš visos Lietuvos: Šiaulių, Joniškio, Panevėžio, Klaipėdos, Vilniaus, Elektrėnų, Kauno ir kt. Jų tikslas – naudingai leisti laisvalaikį, pažinti Lietuvą ir prisidėti gerais darbais mažose bendruomenėse.
„Taip pat siekėme sutelkti naujus keturatininkus, kuriems akcentavome kultūringo vairavimo svarbą, nes yra besielgiančių neatsakingai: jie darko piliakalnius ar „aria“ ūkininkų laukus. Siekiame keisti šį ydingą elgesį“, – pasakojo D. Čirvinskas.
Vėliau keturatininkai pradėjo vykdyti ir įvairias socialines akcijas, mažinti žmonių su negalia socialinę atskirtį.
Norint patekti į šį klubą skiriamas 1 metų bandomasis laikotarpis, kurio metu stebimas kandidato atsakingumas, aktyvumas, o svarbiausia – kaip jis laikosi KET reikalavimų keturatininkams, nes klubas propaguoja važiavimą tik leidžiamais keliais.
Aplankė 39 etnografinius kaimus
Keturatininkai tikino, kad klube liūdėti nėra kada – per metus (ne karantino metu) klubas suorganizuoja iki 14 renginių: turistinių kelionių, socialinių akcijų.
2018 m. minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį klubo nariai leidosi į 2000 km kelionę aplink Lietuvą keturračiais. Užtruko 11 dienų, jų metu aplankė 7 bendruomenes, labiausiai nutolusias nuo Lietuvos centro, taip pat pasienio zonoje esančius lankytinus objektus. „Atvykstame į kaimelį, kur gyvena vos 20 žmonių, vietiniai mus draugiškai pasitinka, papasakojame apie save, kur keliaujame, jie paatvirauja apie savo kasdienybę. Tokie susitikimai džiugina širdį“, – pažymėjo R. Valasevičius.
2019 m. klubo nariai per 10 dienų apkeliavo 39 etnografinius Lietuvos kaimus, nuvažiavo daugiau kaip 1800 km. „Nuostabu pamatyti, kaip žmonės gyvena skirtinguose šalies kampeliuose, išgirsti jų gyvenimo istorijas. Geriau pažinome savo šalį. Tai buvo nepamirštama kelionė!“, – teigė D. Čirvinskas.
„Bekelės Vilkai“ yra leidęsi pažinti ir apžvalgos bokštus, taip pat vykdę ekspediciją „Pamatyk kabančius tiltus keturračiu“.
Vasarą keturatininkų sąskrydžio metu susirenka daugiau kaip 100 keturatininkų iš įvairių šalies klubų su šeimomis. Jo metu ne tik pasidalinama naujausiomis žiniomis iš keturračių pasaulio, įdomiais maršrutais, bet ir vyksta rungtys, tokios kaip virvės traukimas, rankų laužimas ir pan.
Vežimėlis – ne kliūtis
Po traumos keturračių varžybose Darius Čirvinskas atsisėdo į vežimėlį. Tuo metu ir klubas „Bekelės Vilkai“ stipriau atsigręžė į žmones su negalia, pradėjo rengti pažintines keliones su keturračiais „Ant 4 ratų“, taip pat dovanoti neįgaliųjų vežimėlius ar nuvežti į gamtą vežimėliuose sėdinčius žmones, kad šie neužsibūtų namuose.
„Kad sėstų ant keturračio ir patirtų, ką mes! Juos mūsų klubo nariai vežioja įdomiais maršrutais su lankytinais objektais. Iš viso susidaro apie 80 km kelionė. Išvažiuoja patirti gyvenimo. Būna daug emocijų“, – atviravo Darius Čirvinskas.
Pašnekovai pažymėjo, kad akcijų metu į veiklas stengiasi įtraukti visą neįgaliojo šeimą, stengiasi mažinti socialinę atskirtį.
Socialinės akcijos
Klubo nariai skatina socialinę atsakomybę: važiuoja į senelių namus, vaikų globos namus, mokyklas, kur įteikia trūkstamų daiktų, pabendrauja.
R. Valasevičius prisiminė akciją Skriaudžių pagrindinėje mokykloje. Ten buvo suteikta parama sunkiai gyvenančių šeimų vaikams: mergaitei atvežtas rašomasis stalas su kėdėmis ir staline lempa, kitai šeimai – dviaukštė lova, 2 kušetes. „Į mokyklą atvyko gausybė keturatininkų, kurių laukė net 70 vaikų. Klubo nariai po mokyklos kiemą juos vežiojo porą valandų. Visi norėjo pasivažinėti!”, – šypsodamasis kalbėjo R. Valasevičius.
„Vaikai buvo euforijoje. Kai lauke sustojome į eilę pavežioti, jie taip kruopščiai išsirikiavo į laukiančiųjų eilę, kad, neduok Dieve, nors vienas užlįs! Emocijos virė”, – pažymėjo D. Čirvinskas.
Bendruomenės priima draugiškai
Pašnekovai džiaugėsi, kad per veiklos metus užsimezgė draugiški ryšiai su įvairiomis bendruomenėmis: Rusnės, Eržvilko, Skriaudžių, Juodupės, Lenkimų, Dubičių, Adutiškio bei kt.
„Mažose bendruomenėse žmonės mūsų laukia kaip per atlaidus: gatvėje, šaligatvyje jau iš anksto būriuojasi vietiniai. Jie pasitinka 28 keturračius ir tam kaimui tądien būna didelė šventė. Mums – irgi, nes pasitinka su dainomis, kareiviška koše, juodos duonos kepalu, tautiniais drabužiais. Tokiais momentais supranti, kad vis nori keliauti Lietuvoje, nereikia jokių užsienių. Čia tiek gražių vietų, bendruomenių – jos mūsų laukia. Fantastika!“, – sakė D. Čirvinskas.
Kartais keturatininkų apsilankymas inspiruoja pokyčius bendruomenėse. Pašnekovai prisimena, kad Adutiškio bendruomenei apie apsilankymą jie pranešė prieš pusmetį. Prie ežero nebuvo poilsiavietės, tačiau dėl keturatininkų adutiškiai specialiai įrengė stovyklavietę su pavėsine, suolais, suformavo pliažą.
Vėliau Adutiškio bendruomenės pirmininkas dėkojo „Bekelės Vilkams“, kad šiandien miestelyje stovi stovyklavietė, kurią įrengti jie ir įkvėpė.
Propaguoja drausmingą važiavimą
Keturatininkų klubas stengiasi šviesti bendruomenę, kaip taisyklingai naudoti techniką, tvarkingai turistauti, gerbti gamtą. Jie stengiasi atsakingai laikytis Kelių eismo taisyklių, kurios įpareigoja keturračiais važiuoti tais pačiais keliais, kaip ir kitoms motorinėms transporto priemonėms, t.y. nevažinėti bekele ir natūralia miško paklote.
Kelionių metu vengiama asfalto kelių ir stengiamasi daugiau važiuoti servitutiniais miškų, laukų keliukais ar žvyrkeliais. Pašnekovai akcentavo, kad į važiavimo kultūrą šiame klube žiūrima labai rimtai ir chuliganiškas važiavimas čia netoleruojamas – gali kainuoti net pašalinimą iš klubo.
„Bekelės Vilkų“ narys lenktynininkas Adomas Gančierius, kovo mėnesį Tunise vykusiame Fenikso ralyje ATV klasėje pelnęs antrąją vietą, ragino norinčiuosius išsikrauti – dalyvauti varžybose, po kurių į motociklą kurį laiką tikrai nesinorės pažiūrėti, o kartu dings ir noras važinėti juo į neleistinas zonas.
„Per 6 varžybų dienas Tunise įveikiau 1,5 tūkst. km. Vienu metu vykdžiau penkias funkcijas: spaudžiau greičio pedalą, reguliavau stabdį, navigavau, žiūrėjau į kelią ir stengiausi išsilaikyti keturratyje. Po tokio krūvio tikrai norisi atsikvėpti”, – teigė A. Gančierius ir pridūrė: „Lietuvoje keliaudami su klubo nariais matome vėžes, kur jų neturėtų būti, tarkim netoli piliakalnių. Tuomet pagalvoji, kam ten važiuoti? Juk niekur nenuvažiuosi, patogiau važiuoti keliu, kuris tam ir skirtas, o į lankytiną objektą užlipti patiems“, – drausmino A. Gančierius.
Ragina telktis
Atsisveikindami pašnekovai ragino telktis į bendruomenes, kurios praturtins laiką su keturračiu: suteiks galimybę kartu keliauti, turistauti, o ne betiksliškai važiuoti, kur akys veda.
Klubo nariai pažymėjo, kad bendruomenės suteikia galimybę nuveikti daug gerų darbų kitų labui, padeda atrasi draugų, išgyventi bendrystės džiaugsmą. „Junkitės, važiuokit, keliaukit, diskutuoki, dalinkitės maršrutais, informacija, kultūringai leiskit laisvalaikį“, – drąsino D. Čirvinskas.