Gražiausia pavasario šventė jau eina į pabaigą, tačiau velykiniai margučiai vis dar puošia kauniečių stalus. Antras šv. Velykas iš eilės karantine sutikę miestiečiai niūrioms nuotaikoms nepasidavė, šventės simbolį margino kaip išmanė – pasidalintuose vaizduose netrūksta tradiciniais ir natūraliais būdais padabintų margučių, nevengta ir naujovių.
Portalo skaitytojų margučiai
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ sekmadienį prašė pasidalinti pačiais dailiausiais margučiais. Verta pažymėti, kad tik maža dalis jų nugulė į mūsų galeriją, o daugiau išradingų ir tradicinių kiaušinių marginimo būdų galite išvysti čia.
Visgi Velykos nėra tik kiaušinių dažymas, ridenimas ir valgymas, tai katalikiško pasaulio šventė, turinti gilias tradicijas. Pati Velykų šventė prasideda savaitę iki Velykų Verbų sekmadieniu, kurio metu šventinamos verbos.
Po Verbų sekmadienio seka Didžioji savaitė, kurios metu laikytasi rimties, stengtasi nesibarti. Didįjį Ketvirtadienį, dar vadinamą Čystuoju (švariuoju) ketvirtadieniu, visa šeima susitvarkydavo namus, ūkį. Didysis Penktadienis – rimties ir susikaupimo, atgailos diena.
Daugiau šia tema
Pirmoji Velykų diena skirta vaišėms ir būdavo kiek ramesnė, švenčiama tik šeimos rate. Antroji Velykų diena buvo skirta pramogoms, susitikimams su kaimynais, giminaičiais. Buvo einama į svečius, žaidžiami įvairiausi velykiniai žaidimai, šeimos linksminosi ir dainavo. Visi drauge ridendavo kiaušinius per lovelį, dauždami tikrino kiaušinių stiprumą.
Senovėje Velykos buvo švenčiamos tris dienas – trečiąją Velykų dieną, kuri vadinama Ledų diena, reikėjo tinginiauti. Tikėta, kad, jeigu draudimo nepaisysi ir dirbsi, vasarą „ledai javus nukuls“ – kruša sunaikins bebaigiantį bręsti derlių.
Taip pat pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu, vaikų Velykomis, nes šią dieną karaliauja vaikai: dažo kiaušinius, žaidžia žaidimus. Taip pat yra tradicija būtent šią dieną aplankyti vaiko krikštatėvius.
