Artėjančioms šeimos šventėms – pyragai, kuriantys tradicijas – Kas vyksta Kaune
KAUNO KALĖDŲ RADIJAS:

Artėjančioms šeimos šventėms – pyragai, kuriantys tradicijas

Kepyklėlė „MonAmi“ / Organizatorių nuotr.

Šventės kvepia iš tolo. Labiausiai, žinoma, kepiniais ir pyragais – tradiciniais, naujoviškais, mieliniais, bemieliais, pilnais sviesto ir kiaušinių, nes tokios yra Velykos – jas reikia sutikti neskaičiuojant nei kąsnių, nei kalorijų, netaupant džiaugsmo nei sau, nei kitiems.

Aukščiausia boba

Svarbiausias Velykų kepinys – Velykų boba. Pagal katalikiškas šventės tradicijas boba turėtų būti pašventinta bažnyčioje, tačiau šiandien dažniausiai laikomasi tik tradicijos pirmiausia paragauti Velykų bobos, o jau tada imtis kitų šventinių pusryčių patiekalų.

Kodėl Velykų pyragas vadinamas „boba“? Anksčiau ji būdavo kepama specialiame aukštame moliniame inde, kuris pyragui iškepus būdavo sudaužomas ir „boba“, gavusi laisvės, dar labiau išsipūsdavo bei padidėdavo.

Velykų bobos receptai būdavo perduodami iš lūpų į lūpas, o kiekvienas regionas ir kiekviena šeimininkė į receptą „įdėdavo“ kažką, kaip sakoma, „nuo savęs“. Tačiau nors receptai labai skirtingi, visas „bobų“ ir kitų velykinių kepinių kepėjas siejo (ir tebesieja) vienas tikslas – kad svarbiausias velykinis pyragas būtų kuo aukštesnis, nes tai reiškė sotų gyvenimą, gerovę ir pilnatvę.

Ir ko tik nedarydavo šeimininkės, kad kepinio tešla kuo geriau iškiltų – į virtuvę neįleisdavo vyrų, garsiai nekalbėdavo, netrankydavo durų, keliskart tešla nešinos apibėgdavo trobą…

Turtingas ir apvalus

Daugelio pasaulio tautų mituose ir sakmėse kalbama apie tai, kad būtent kiaušinis yra pasaulio pradžia. O kadangi kaip tik kiaušinis yra svarbiausias Velykų, prisikėlimo, simbolis, nieko keista, jog ir velykiniai kepiniai ypatingi tuo, kad jų tešlai sunaudojama itin daug kiaušinių.

Ir ne tik jų. Pavasariop karvės jau vėl duodavo pieno, todėl šeimininkės sumušdavo sviesto ne tik stalo puošmenai – sviestiniam avinėliui, bet negailėdavo jo ir kepiniams – taip tarsi užkalbėdamos sočią ateitį.

Velykų pyragus paprastai kepdavo apvalius, kad primintų sugrįžusią saulę, ir kuo didesnius – kad „tos saulės“ užtektų visiems. Kadangi cukrus anuomet buvo prabangos prekė, kepinius šeimininkės saldindavo džiovintais vaisiais, gardindavo aguonomis ir riešutais.

Kepyklėlė „MonAmi“ / Organizatorių nuotr.

Namai kvepia pyragais ir pyragai kvepia namais

Net tiems, kurie yra primiršę senąsias tradicijas, šventė be pyrago – ne šventė. Net ir šiais laikais pyragas simbolizuoja šeimos vienybę, dalinimąsi džiaugsmu ir gero bei skanaus gyvenimo pažadą.

Bet kad namai kvepėtų pyragais, o pyragai reikštų laimę namuose, šiandien nebūtina bėgti su tešlomis apink namą, net nebūtina jas minkyti, kildinti, kepti ir jaudintis. Užtenka žinoti, kas kepa tikrus, namais kvepiančius pyragus.

Kas rūpinasi, jog į pyrago tešlą būtų mušami tik ant kraiko auginamų vištų kiaušiniai. Kas nenuolaidžiauja tradicinei receptūrai net „smulkmenose“, pavyzdžiui, tikro sviesto nekeičia margarinu, nes, na, ar jūs kepdami pyragą namuose taip darytumėte?

Kepyklėlė „MonAmi“ nuo pat pirmos dienos ir jau 10 metų naudoja tik tikrą sviestą, nei duonos, nei pyragų „nemaitina“ purikliais, kildikliais ar kitais dirbtinais priedais, į tešlą muša tik ant kraiko auginamų vištų kiaušinius (apie 40 000 kiaušinių kiekvieną mėnesį!), beria tik rinktinius, aukščiausios kokybės miltus, kepiniams su varške naudoja išskirtinai tik tikrą varškę, o ne jos pakaitalus, pyragus gardina tikrais obuoliais ir uogomis arba pačių virtomis uogienėmis ar karamele, o šokolado poskonį suteikia ne kakava, o prabangus belgiškas šokoladas.

Jeigu nespėjate, neskubėkite. Jūsų naminis pyragas lauks Jūsų „MonAmi“ kepyklėlėje, tiek pilnas laimės ir gėrio (ir geriausių ingredientų!), kad iki pilnos laimės reikės tik Jūsų mylimų ir artimųjų, susėdusių prie Velykų stalo. Pyragai kepami kasdien (ir kasnakt), nedidelėmis partijomis ir neskubant – visai taip, kaip kepami namuose. Tad jeigu neišsiduosite, kad iškepė „MonAmi“, visi tikės, kad tai Jūs.

Kepyklėlė „MonAmi“ / Organizatorių nuotr.

Velykų pusryčiams ir saldžiai popietei rekomenduojame:

Velykinis pyragas

Specialiai Velykoms (tik kartą per metus) kepamas nepaprastai purios, lengvos tekstūros pyragas su subtilią skonio patirtį suteikiančais rome mirkyti džiovintais vaisiais (obuoliais, datulėmis, slyvomis, abrikosais, braškėmis, figomis), riešutai ir prabangaus belgiško šokolado gabalėliais. Kepamas ilgai ir lėtai pagal autentišką receptą su kelias dienas brandintu raugeliu. Puošiamas šviežiu kvapniuoju apelsinu bei dosnia baltojo šokolado kepure.

Brandintas keksas

Įmantrus brandintas keksas – solidus ir turtingas! Tačiau prireiks kantrybės, nes tikrasis jo skonis atsiskleis po kelių dienų, kai subręs: auksinės, mėlynosios Jumbo razinos, migdolų miltai, ryškiaspalvis kvapnusis apelsinas – visa tai susijungs ir tarsi ištirps, sukurdami turtingą ir gilų kekso skonį. Komplimentas ir reveransas šiai kompozicijai – saldi baltojo šokolado kepurė.

Dalinkimės džiaugsmu ir pyragais! – Jūsų „MonAmi“.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA