Dešimčių naujų gamyklų statybų startas žada ne tik nuo kelių iki kelių šimtų milijonų eurų investicijų, bet ir garantiją, kad Lietuvoje bus sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų. Penkios užsienio įmonės pernai metų išvakarėse ar pirmiaisiais šių metų mėnesiais pranešė apie ketinimus Lietuvoje artimiausiu metu pradėti naujų gamyklų statybas. Nuo jų neatsilieka ir lietuviškas verslas, neretai savo investicijomis gerokai lenkiantis į Lietuvą koją įkėlusius ar bekeliančius užsienio gigantus.
Iššūkių būta, bet rezultatai džiugina
„Praėjusiais metais apie savo gamybinius projektus Lietuvoje paskelbė „Metso“, „Rehau“, „Harju Elekter“, plėtras – „Thermo Fisher Scientific“. Jau šiais metais apie savo plėtrą paskelbė ir „Continental“. Kitų investicinių projektų minėti negalime dėl konfidencialumo“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna.
Pasak jo, praėję 2020 m. buvo kupini iššūkių visiems, tačiau tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo (TUI) fronte Lietuva sugebėjo išlaikyti aukštas pozicijas.
Iš viso, per 2020 m. pritraukti 42 TUI projektai, planuojama sukurti 4 229 darbo vietas ir investuoti 106,6 mln. eurų į ilgalaikį turtą.
„Iš 42 projektų – 16 sudaro plėtros projektai, o 26 – naujos investicijos. Taip pat penkios užsienio kapitalo įmonės Lietuvoje nusprendė vystyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus, dar 16 įmonių šiuos projektus planuoja pradėti greta savo pagrindinės veiklos. Šalies regionuose suplanuoti devyni projektai, kuriuose numatoma sukurti 1233 naujas darbo vietas“, – komentavo G. Koryzna.
Kaip pažymi „Investuok Lietuvoje“, 2019 m. 8 užsienio investuotojai pranešė Lietuvoje statysiantys gamyklas, 2018 m. – 10, o 2017 m. – 8.
Be jau aukščiau minėtų užsienio investuotojų, apie planus Lietuvoje statyti ar plėsti gamyklas prabilo ir dar trys užsienio kapitalo įmonės – automobilinių kabelių pynių gamintoja „AQ Wiring Systems“ ir 105 mln. eurų į tepalų gamyklą ketinanti investuoti kazachų kapitalo bendrovė „Hill Group“.
Šių metų topai
Metų išvakarėse arba tik įžengus į 2021-uosius naujienas skelbia viena po kitos tiek užsienio, tiek lietuviško kapitalo įmonės. Portalas Delfi kviečia susipažinti su pamatus klojančiais ar paskutinius dokumentus statyboms ruošiančiais investuotojais.
Vokiečių „Continental“
Tai bene pati šviežiausia naujiena. Vasario pradžioje pranešta, kad po daugiau nei trejų metų veiklos vykdymo Lietuvoje, „Continental“ planuoja didinti gamybos pajėgumus Kaune ir netrukus pradės plėtros projektą, kurio investicija sieks daugiau nei 90 mln eurų.
Įmonė planuoja sukurti dar 500 naujų darbo vietų, o iki 2025 m. jų skaičių iš auginti iki 1500 darbuotojų.
Planuojami plėtros veiksmai Kauno gamykloje padidins gamybos pajėgumus daugiau nei dvigubai. Bendra investicijų suma į Kauno projektą sieks apie 185 mln. eurų.
„Pastarieji treji metai aiškiai parodė, kad mūsų darbuotojai gebėjo Kauno gamyklą paversti sėkmės istorija. Ji greitai tapo gyvybiškai svarbia „Continental“ dalimi tarptautiniu mastu“, – komentavo „Continental“ pasaulinės gamybos tinklo Connected Car Networking segmento vadovas Kennethas Francis.
„Tikimės, kad mūsų augimas ir toliau bus sklandus. Matome Kauną automobilių elektronikos centru ir labai džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio sektoriaus augimo regione“, – pristatydamas Lietuvai svarbiais investicijas džiaugėsi „Continental Automotive Lithuania” generalinis direktorius Shayan Ali.
Naujų statybų pradžia planuojama jau pirmąjį šių metų ketvirtį.
Vokiečių „Rehau“
Vokiško kapitalo bendrovė „Rehau“, gaminanti polimero gaminius Klaipėdos laisvojoje zonoje (LEZ) pernai spalį gavo leidimą statyti gamyklą, o veiklą gamykla planuoja pradėti 2022 m. sausį.
Planuojama, kad Klaipėdoje išdygsianti gamykla gamins grindų šildymo vamzdelius ir kabelių kanalus bei įdarbins apie 200 specialistų.
Jos partneriu buvo pasirinkta Suomijos kapitalo NT plėtros kompanija „YIT Lietuva“. Pagal pasirašytą sutartį, YIT finansuos projektą, rūpinsis objekto statybomis ir išnuomos būsimą gamyklą.
„Svarstėme daugelį vietų Vidurio ir Rytų Europos regione, kol galiausiai pasirinkome Klaipėdą. Klaipėdos LEZ yra patraukli vieta su stipria ir profesionalia kvalifikuotų talentų bendruomene. Svarbiausiose srityse Lietuva gamintojams išlieka konkurencinga kainų požiūriu, bet kartu šalis turi vienas sklandžiausių ir verslui draugiškiausių veiklos sąlygų ES“, – pasirašant sutartį kalbėjo „Rehau“ statybos sprendimų skyriaus vadovas Rogeris Schönbornas.
Kazachų „HILL Group“
Pernai vasarą taip pat pranešta apie Kazachstano kapitalo „HILL Group“ planus Klaipėdoje statyti tepalų gamyklą, į ją ketinama investuoti 105 mln. eurų.
Gamyklos veiklą planuojama pradėti 2023 m., tikimasi įdarbinti apie 200 žmonių.
Per metus gamykloje būtų perdirbama 60 tūkst. tonų naudotos alyvos ir pagaminama 80 tūkst. tonų tepimo alyvos.
Švedų „AQ Wiring Systems“
Nuo 2001 m. Panevėžyje veikianti automobilinių kabelių pynių gamintoja „AQ Wiring Systems“ pranešė Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planuojanti statyti gamybinį pastatą ir 2022 m. pradėti jame vykdyti gamybinę veiklą.
Nuo 2012 m. ši įmonė priklauso tarptautinei „AQ Group“ įmonių grupei.
Įmonėje šiuo metu dirba 658 žmonės, o naujoje gamykloje būtų numatyta apie 1500 darbo vietų.
Vokiečių „Homanit Lietuva“
Vokietijos kapitalo medienos plaušo plokščių gamybos bendrovė „Homanit Lietuva“, dar 2019 m. buvo paskelbusi apie planus statyti naują gamyklą, pernai metų rudenį pranešė, jog bendrovė Vilniaus rajone, Pagirių kaime, įsigijo 77 ha sklypą, jame žada pradėti projektuoti gamyklą.
Planuojama, kad investicijos į gamyklą per pirmuosius penkerius metus sieks daugiau nei 100 mln. eurų, bus sukurta apie 440 naujų darbo vietų. Gamykla veiklą turėtų pradėti 2022 m.
Pagiriuose esančiame sklype įsikurs ne ši gamykla – bendrovė taip pat planuoja įkurti „Homanit Lietuva“ pramonės parką ir ketinanti į Pagirius pritraukti daugiau vietos bei užsienio investuotojų.
Vokiečių „Hella“
Nuo 2018 m. Kauno LEZ veikianti tarptautinė automobilių komponentų gamintoja „Hella“ pranešė ketinanti iki 2025 m. investuoti kelias dešimtis milijonų eurų į gamyklos plėtrą ir papildomai sukurti 250 naujų darbo vietų.
Šiuo metu čia gaminami jutikliai, aktuatoriai ir įvairūs fotoelektronikos komponentai. Jau šių metų vasarą planuojama serijiniu būdu gaminti ir kitus elektronikos komponentus, pavyzdžiui, skitus energijos valdymui.
Bendrovėje dabar dirba daugiau nei 180 žmonių.
Lietuvių „Teltonika“
Inovatyvius technologijų sprendimus kurianti Vilniaus bendrovė „Teltonika“ į naujus pastatus bei gamybos įrangą investuoja 220 mln. eurų.
Vilniuje iki 2024 m. turėtų iškilti „Teltonika High Tech Hill“ pastatų kompleksas, kuriame įsikurs „Teltonikos“ įmonių grupės technologijų parkas: laboratorijos, gamyba, pirmosios Lietuvoje daiktų interneto akademijos.
„Šiuo metu vyksta projektavimas, iki sausio-vasario pabaigos turėtume turėti priešprojektinius pasiūlymus, kad galėtume turėti sąlygas projektavimui. Vasaros gale, jeigu biurokratija bus greita, turėtume turėti statybos leidimą“, – sakė „Teltonika IoT Group“ įkūrėjas Arvydas Paukštys.
Metų pradžioje įmonė taip pat paskelbė apie planus Molėtuose statyti naują „Teltonikos“ technologijų centrą“ ir įdarbinti 500 specialistų.
Investicijos į šį centrą sieks iki 20 milijonų eurų.
Iš Molėtų kilęs A. Paukštys pabrėžia, kad šis projektas remiasi daugiau socialiniais nei verslo motyvais: „Dideli verslai kuriasi ten, kur jau yra žmogiškųjų išteklių pasiūla, o „Teltonika“ ateina sukurti darbo vietų ten, kur net nėra tiek reikalingų specialistų“.
Lietuviškoji „Light Conversion“
Vilniuje įsikūrusi ir lazerius gaminanti lietuviško kapitalo bendrovė „Light Conversion“ paskelbė apie planus šalia jau esančios gamyklos statyti dar vieną.
Į naujos lazerių gamyklos statybas įmonė planuoja investuoti daugiau nei 15 mln. eurų ir sukurti apie 200–300 darbo vietų.
Gamyklos statybų pradžia planuojama netrukus, o gamykla veiklą galėtų pradėti jau 2022 m. pradžioje.
„Light Conversion“ šiuo metu dirba 303 darbuotojai.
Lietuvių „BIOK laboratorija“
Kosmetikos gamybos bendrovė „BIOK laboratorija“ („BIOK LAB“) metų pradžioje pradėjo naujos gamyklos statybas. Naujoji gamykla įsikurs Klevinėje, Vilniaus rajone.
Į naujosios gamyklos statybas bendrovė investuoja 5 mln. eurų.
Įmonės vadovė Romualda Stragienė patikino, kad statybos kol kas vyksta be jokių trikdžių, todėl planuojama, kad gamykla pradės veikti jau šių metų rudenį.
Per metus dabartinėje gamykloje pagaminama 6 mln. vienetų produktų. Klevinėje įsikursianti naujoji gamykla leis padidinti šį kiekį penkis kartus kartus.
Pasak R. Stragienės, pirmame etape naujų etatų kurti nežadama, tačiau ilgainiui planuojama 20 naujų darbo vietų.
Šiuo metu įmonėje dirba apie 70 darbuotojų.
Lietuvių „Komex“
Apie investicijas Panevėžio LEZ šiemet paskelbė dar vienas investuotojas.
Lietuvos kapitalo apsauginės polietileno pakuotės gamintoja bendrovė „Komex“ daugiau kaip 7 mln. eurų investuos į 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybos bazę. Plėtra bus vykdoma dviem etapais.
Lietuvių „Baltic Non-Woven“
Pernai rudenį ši bendrovė Plungės rajono savivaldybės paprašė 99-eriems metams išnuomoti Plungėje esantį sklypą.
Įmonė ketina ten statyti neaustinės medžiagos gamyklą, kurioje būtų gaminama medžiaga, skirta baldų, žemdirbystės, pakavimo, asmeninės higienos, medicinos, filtravimo įrenginių pramonei.
Įmonės vadovas Benas Padvaiskas portalui Delfi patikino, kad gamyklos statybos darbai bus pradėti dar šiemet.
Iš viso planuojami trys projekto etapai, kurių bendra investicinė vertė sieks 6,6 mln. eurų.
Pradžioje esą bus reikalinga 20 darbuotojų, o per ateinančius 5–7 metus planuojama plėstis, didinti gamybinį plotą bei apimtis, gausinti gaminių įvairovę.
Pastatė arba dar tebestato
Dalis aukščiau nepaminėtų kompanijų jau kelia pabaigtuvių vainikus, arba ką tik atvėrė duris naujiems darbuotojams. Kitos jau žengia naują žingsnį į numatytą kelių etapų plėtrą.
Į TOP10 lentelė neįtraukti vėliau tekste aprašomi „VMG grupės“ ir „Vilniaus baldų“ projektai, nes jie yra tęstiniai, o ne naujai pradedami.
Suomių „Metso“
Dar 2019 m. pavasarį Suomijos pramonės mašinų bendrovė „Metso“ paskelbė Šiauliuose planuojanti steigti aukštos kokybės kaučiuko ir „Poly-Met“ susidėvinčių detalių gamyklą.
2020 m. rugsėjį įmonė pranešė pradedanti veiklą.
Šiuo metu įmonėje dirba 91 darbuotojas, o iš viso planuojama sukurti apie 200 naujų darbo vietų.
„Metso“ taip pat turi 2019 m. spalį Vilniuje atidarytą paslaugų centrą „Metso Outotec Global Business Services“, jis teikia finansinių operacijų ir klientų logistikos paslaugas „Metso“ padaliniams. Šiuo metu joje dirba 177 darbuotojai,
Estų „Harju Elekter“
Plėsti gamybines patalpas ėmėsi ir Panevėžyje veikianti estiško kapitalo elektros įrangos gamintoja „Harju Elekter“.
Elektrotechninių sistemų laivams ir pramonei gamintojai į gamyklos plėtrą ketina investuoti apie 6 mln. eurų ir papildomai įdarbinti daugiau nei 100 naujų darbuotojų.
Statybos darbus planuojama užbaigti iki 2021 m. kovo.
Jungtinės Karalystės „Intersurgical“
2020 m. pradžioje medicinos prietaisus gaminanti bendrovė „Intersurgical“ pradėjo, o dabar jau ir užbaigė gamyklos naujos kvėpavimo slaugos priemonių Visagine statybas. Iš viso į ją investuota apie 18 mln. eurų.
Joje įdarbinta maždaug 200 žmonių.
Anksčiau skelbta, kad per 10 metų vien Visagine tikimasi įdarbinti iki 1000 darbuotojų.
„Intersurgical“ vadovas Sigitas Žvirblis BNS sakė, kad jau galvojama ir apie tolesnę plėtrą Visagine, nes įmonės valdomame sklype yra vietos dar vienai gamyklai.
JAV „Thermo Fisher Scientific Baltics“
JAV bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ kontroliuojama, Lietuvoje įsikūrusi medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“ bendrovė pernai savo teritorijoje Vilniuje pastatė naują 5,5 tūkst. kv. m gamybinį pastatą.
Naujasis pastatas leido moderniųjų biotechnologijų bendrovei padidinti reagentų gamybą ir tiekimą kompanijoms, vystančioms „mRNR“ technologija grįstas vakcinas ir terapijos preparatus, tarp jų – ir vakcinas nuo COVID-19. Gamyba čia pradėta praėjusių metų gruodžio pradžioje.
Pabaigus projektą buvo sukurta 140 naujų darbo vietų biotechnologams, chemikams, kokybės užtikrinimo, logistikos specialistams. Investicijų suma nėra paviešinta.
Amerikos-Anglijos-Vokietijos „Linde Gas“
Gruodžio pabaigoje pasirodė žinia, kad naujoji „Linde Gas“ oro skaidymo gamykla Kėdainiuose užbaigta ir pradeda savo veiklą visu pajėgumu.
Gamykla Baltijos šalių regiono rinkai tieks pramoninius ir skystus deguonies bei azoto produktus. Iš viso į deguonies ir azoto gamyklą Kėdainių LEZ investuota apie 20 mln. eurų.
Gamyba naujoje gamykloje yra pilnai automatizuota, rankinio darbo čia nėra. Procesą prižiūri operatoriai, šiuo metu gamykloje dirba tik 3 žmonės.
Suomių „Hesburger“
Greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ įmonė baigė padažų gamyklos statybas, o gamykla savo veiklą turėtų pradėti 2021 m. pirmoje pusėje.
Gamykloje Kauno rajone bus gaminamas majonezas ir kiti padažai „Hesburger“ tinklo restoranams – apie 1000 t per metus. Gamykla išsiskirs aukštu automatizavimu, todėl iš viso planuojama priimti tik iki 20 žmonių.
Investicijos siekia apie 15 mln. eurų.
Vokiečių “Bär Cargolift“
Antra pagal dydį automobilinių krovinių liftų gamintoja Europoje, šeimos valdoma vokiečių automobilinių krovinių liftų bendrovė “Bär Cargolift“ Šiaulių LEZ pradėjo gamyklos statybos darbus. Planuojama, kad 3 metų bėgyje gamykloje bus įdarbinta per 80 darbuotojų.
Ukrainiečių „Kormotech“
Lvovo naminių gyvūnų pašarų gamintoja „Kormotech“ Kėdainių LEZ praėjusių metų vasaros viduryje baigė šunų ir kačių ėdalo gamyklos statybas pradėjo darbą.
Bendra investicijų suma siekia daugiau nei 10 mln. eurų, įmonė ketina sukurti daugiau nei 60 darbo vietų.
Lietuvių „VMG grupė“
Rugsėjį darbą pradėjo Naujojoje Akmenėje pastatyta Vakarų medienos grupės (VMG) medienos drožlių plokščių gamykla, į ją investuota apie 146 milijonus eurų ir sukurta 140 naujų darbo vietų.
Pernai metų viduryje pradėta dar vienos korpusinių baldų gamyklos statyba, kuri yra didžiausias šiuo metu Akmenėje vystomas strateginis „VMG grupės“ projektas. Į jį iki 2022 m. bus investuota iki 76 mln. eurų ir sukurta apie 500 naujų darbo vietų.
Lietuvių „Laminn“
Industrinių inovacijų slėnyje, Klaipėdos rajone pernai gruodį pradėjo veikti visiškai automatizuota koncerno SBA baldų komponentų gamykla „Laminn“. Ji centralizuotai aprūpins baldų gamybos komponentais ir ruošiniais SBA baldų sektoriaus įmones.
Investicijos čia siekia apie 15 mln. eurų. Pilnai baigus projektą naujojoje gamykloje veiks 4 efektyvios, visiškai automatizuotos gamybos linijos, 6 robotai.
Šiuo metu veikia trys iš keturių gamybos linijų, čia dirba 45 žmonės. Planuojama, kad įdiegus ir paleidus ketvirtąją gamybos liniją, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, sugebančių valdyti automatizuotas linijas, skaičius išaugs 30 proc.
Bendros SBA grupės investicijos į du pirmuosius SBA industrijų slėnio etapus – gamyklą, logistikos centrą, jų įranga viršija 30 mln. eurų.
Lietuvių „Vilniaus baldai“
„Vilniaus baldai“ pernai, vasaros pabaigoje baigė pirmąjį naujosios Trakų rajone esančios gamyklos projekto etapą. Naujajame fabrike vyksta dalies produkcijos gamyba, taip pat veikia žaliavų bei produkcijos sandėliai. Dabar įdarbinta arti 100 darbuotojų.
Į naująją „Vilniaus baldų“ gamyklą investuota 55 mln. eurų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
