Darni, žmonėms ir gamtai draugiška, vertybes ir aplinką sauganti, bet tuo pačiu, kur reikia ir galima – tinkamai inovacijas taikanti šiuolaikinių miestų plėtra. Ar tai tik sapnas, iliuzija ir fantazija? O gal vis dėlto tokia misija – įmanoma? Ar gali pilietiški žmonės pasipriešinti kartais tiesiog nemokšiškoms ir trumparegiškoms, o kartais – nenuoširdžioms ir savanaudiškoms, bet abiem atvejais – pražūtingoms valdžios ambicijoms? Kitaip tariant – plikomis rankomis sustabdyti buldozerius?
Kartą jau pasipriešino
Kauno Šančių bendruomenė jau įrodė, kad taip – tuomet, kai 2019 m. pirmąkart pasipriešino Kauno valdžios planui per gražią natūralią pakrantę nutiesti asfaltuotą gatvę. Pasipriešino ne todėl, kad Šančiuose gyvena laukiniai žmonės, kuriems nereikia civilizacijos, o todėl, kad civilizuota visuomenė jau senokai suprato, kad yra didesnių vertybių, nei bedvasės, beveidės ir todėl bevertės betoninės miestų džiunglės, rašoma Bendruomenės pranešime žiniasklaidai.
„2019 metais Žemųjų Šančių bendruomenė pasipriešino Kauno savivaldybės planui rekreacinėje Nemuno pakrantėje nutiesti gatvę automobiliams ir už tai Aplinkos ministerija apdovanojo bendruomenę už geriausią urbanistinį metų kūrinį – projektą „Genius loci“, galintį padėti išsaugoti rajono dvasią. Tačiau iš viršaus nuleidžiama nedarni urbanistinė invazija, naikinanti Šančių savastį, nesiliauja. Kaip tik dėl to, norėdami spręsti šią problemą iš esmės, nutarėme patys sukurti savo rajono urbanistinę viziją ir ją pasiūlyti miesto planuotojams“, – sako Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė.
Tuomet, prieš dvejus metus, Šančių bendruomenė inicijavo peticiją, surinko daugiau kaip pusšešto tūkstančio žmonių parašų prieš Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, suorganizavo viešą svarstymą ir eitynes „Už demokratiją Kaune“ ir inicijavo darnios miesto plėtros deklaraciją.
Ją pasirašė 18 Kauno miesto bendruomenių ir asociacijų, palaikė ne tik urbanistai, architektai, kultūros paveldo specialistai bei studentai, bet ir dalis miesto politikų. To užteko, kad Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektas būtų sustabdytas.
Deja, laimėtas pirmasis raundas dar nereiškia laimėtos kovos. Todėl miesto valdžia dabar, kai masiniai protestai dėl pandemijos nebegalimi – atakuoja Šančius iš naujo ir viešina naują Šančių Nemuno pakrantės tvarkymo viziją. Tai, ką valdžia vadina „tvarkymu“, daugeliui Žemųjų Šančių gyventojų, deja, atrodo kaip „darkymas“.
„Mes negalime išspręsti problemų fragmentiškai. Turime sukurti naują išsamų Šančių rajono urbanistinį ir architektūrinį planą. Reikia pradėti planuoti naują etapą, kuriame bendruomenė įsitrauktų į rajono kūrimo vizija”, – įsitikinusi Žemųjų Šančių bendruomenės narė, architektė Elena Vanagaitė.
Ragina valdžią sėsti prie derybų stalo
Šiuo metu tarptautinį projektą „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ kartu su Kauno Technologijos universitetu ir partneriais iš Norvegijos įgyvendinanti Šančių bendruomenė neketina pasiduoti ir ragina miesto vadovus realiai sėsti prie derybų stalo, kad užuot puolus tiesti gatves ten, kur jų nereikia, būtų apsvarstyti ir kiti, šiuolaikiškesni, tvaresni, darnesni, labiau vietos gyventojų ir visų kauniečių lūkesčius atitinkantys sprendiniai.
Tuo labiau, kad Šančių urbanistinei vizijai sukurti pati bendruomenė jau sugebėjo gauti 150 000 eurų finansavimą iš EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų. Projektas jau įsivažiavo. Siekiant į šio rajono plėtros kūrybos procesą įtraukti visuomenę, pasitelkiami patys moderniausi, inovatyvūs metodai: jau sukurtas interaktyvus žemėlapis, jame kiekvienas gali žymėti svarbias šio mikrorajono vietas, kurias būtų verta išsaugoti, taip pat siūlyti erdves, kur galėtų vykti aktyvesnė plėtra.
„Žmonės turi teisę gyventi aplinkoje, kurioje jie nori gyventi, bendruomenė turi teisę išreikšti save erdvinėje struktūroje. Taip ji kuria savo vietos charakterį. Iš viršaus ne visada gali pamatyti vietos niuansus ir ypatumus. Projekte numatytas interaktyvių žemėlapių sukūrimas. Viename iš jų yra atminties žemėlapis, skirtas paveldui ir nekilnojamiesiems objektams identifikuoti ir sužymėti.
Daugiau šia tema
Tai reiškia, kad gyventojai patys renka informaciją apie Šančių praeitį. Antrajame žemėlapio sluoksnyje taikoma švedų sociotopų kartografavimo metodika. Jame matome, kokios veiklos kur vyksta. Šančių unikalumas tas, kad Švedijoje tokį stebėjimą atlieka profesionalai, o šiuo atveju pirmą kartą tai daro patys gyventojai. Tai bus įspūdinga duomenų bazė, kurią galėsime panaudoti net ir mokslinei analizei. Trečiasis žemėlapis – rajono teritorijos skaitmeninis dvynys – tai simuliatorius, leisiantis geriau suprasti realų miestą. Šie skaitmeniniai modeliai gali padėti planuoti pokyčius ir tapti pagrindu konstruktyviai diskusijai.
Iš šių sluoksnių atsiras vizija – tačiau ne dirbtinė invazinė, o paremta surinktais realiais duomenimis apie tikruosius gyventojų poreikius. Šiame projekte mes turime neįkainojamą galimybę patikrinti gaunamus duomenis. Visas darbas vyks kartu su Šančių žmonėmis naudojant DOT metodiką kūrybinių dirbtuvių metu. Rezultatas – Kauno bendrojo plano ištrauka. Tai ir mokslinis eksperimentas, ir tuo pačiu – puiki praktinė galimybė pradėti konstruktyvų bendradarbiavimą tarp bendruomenės ir miesto valdžios“, – sako KTU profesorius Kęstutis Zaleckis.
Šančiškiai ėmėsi iniciatyvos
Idėjinio Šančių, kaip ir kitų savitumą išsaugojusių Kauno rajonų plano sukūrimas, pasak Kauno Šančių bendruomenės, yra numatytas ir bendrajame miesto plane, tačiau iki šiol neįgyvendintas.
Bendruomenė pati ėmėsi iniciatyvos jį sukurti, nes mano, kad tik nusprendus koks ateityje turėtų būti unikalių miesto rajonų veidas ir parengus tokius planus, galimas nuoseklus ir darnus, o ne chaotiškas ir destruktyvus tolesnis teritorijų planavimas bei statybos.
Nors Kauno valdžios per jėgą peršama ir Šančių gyventojų pageidaujama vizijos šiuo metu atrodo sunkiai suderinamos, iš tiesų bendruomenės pastangos, jei į jas iš tikrųjų būtų atsižvelgiama, ne tik neprieštarauja, bet atvirkščiai – atitinka oficialiai pristatomą artimiausią miesto vystymo strategiją.
„Vienas svarbiausių plano rengėjų uždavinių – kuo aktyvesnis visų suinteresuotų šalių dalyvavimas ir bendradarbiavimas. Tik taip pasieksime bendrą sutarimą tarp susijusių bendruomenių ir skirtingų žmonių grupių dėl vieningos Kauno miesto vizijos“, – pripažįsta planą rengiančių ekspertų grupės marketingo ekspertas ir bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis.
Šančių bendruomenės siūlomi būdai, kaip naudojant naujausias technologijas gyventojai galėtų realiai prisidėti prie gyvenamosios aplinkos vizijos kūrimo, mūsų šalyje yra visiškai nauja patirtis. Tokio visuomenės įsitraukimo į galimą miesto plėtrą Lietuvoje dar nėra buvę. Tačiau tokie metodai jau išbandyti Skandinavijos šalyse.
Svarstymuose, ką reikėtų palikti, o ką keisti, ką išsaugoti, o ką atnaujinti aktyvios bendruomenės iniciatyva jau dabar dalyvauja dešimtys ir šimtai šančiškių – nuo vaikų iki senolių, kurie ieško ir žymi dėmesio vertus į paveldą reikalingus įtraukti medinukus bei dėlioja prioritetus.
Nepaiso visuomenės interesų
Deja, šiuo metu savivaldybės Šančių rajone numatyta urbanistinė plėtra neatitinka nei gyventojų lūkesčių, nei miesto bendrojo plano reikalavimų. Todėl realaus dialogo su valdžia nesulaukiančiai pilietiškai bendruomenei nelieka nieko kita, kaip visomis civilizuotomis priemonėmis siekti stabdyti abejotinus Kauno miesto vystymo procesus, skatinant miesto valdžią atsisakyti nedarnios ir nedemokratiškais principais vykdomos urbanizacijos.
„Skaudžiausia tai, kad neįsiklausoma į visuomenės nuomonę ir nepaisoma jos interesų. Jeigu Kauno savivaldybė bendradarbiautų su visuomene, tai visi miesto projektai pagerėtų gerokai. Šančių bendruomenė yra labai aktyvi, ir tik tokiu būdu ji gali kažką pasiekti, nes jei žmonės yra pasyvūs, tai jie lieka gyva mėsa projektų įgyvendinimo sferoje.
Turi atsirasti dialogas tarp šių dviejų polių, ir tik tada galima pasiekti optimalų rezultatą. Nesant dialogo tarp valdžios ir visuomenės, kyla socialiniai konfliktai. Visuomenė pateikia konstruktyvius pasiūlymus ir jie turėtų būti svarstomi. Nesutarimai prie gero neveda“, – apgailestauja žinomas Kauno visuomenininkas, advokatas Saulius Dambrauskas.
Modernų miestą galima kurti nežalojant gamtos ir nenaikinant to, kas mieste jau dabar yra vertinga, įsitikinę Šančių gyventojai. Puikus to pavyzdys yra Šančių bendruomenės įgyvendinamo projekto „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ partneris – Bodo miestas Šiaurės Norvegijoje.
Bodo savivaldybės tikslas – sukurti tvaraus planavimo „SMART“ miestą, tam tikslui pasitelkiant naujas technologijas, naujus energijos šaltinius, bet tuo pačiu – ir identifikuojant, išsaugant ir integruojant paveldą į kitus savivaldybės socialinio, ekonominio ir technologinio vystymosi planus.
Šančių gyventojai svarsto, kad saugotinu galbūt derėtų paskelbti visą unikalų ir išskirtinį Žemųjų Šančių medinukų kvartalą su siauromis gatvelėmis, kuriame gyvenantys žmonės su kaimynais per tvorą dar ir šiais susvetimėjimo laikais vis dar dalijasi ne tik druska, bet ir pačių kepamais pyragais.
Be jokių valdžios raginimų ir mokesčių mokėtojų pinigų, tik patys savo entuziazmu Šančių gyventojai sukūrė Nemuno pakrantėje ypatingą aurą, kuri traukia čia minias kauniečių iš kitų rajonų. Ne asfaltuota gatvė, o paprasta žaliuojanti pieva prieš porą metų įkvėpė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą – kompozitorių Vidmantą Bartulį specialiai Šančiams sukurti operą „Kopūstų laukas“.
Rengia protesto akciją
Kaip teigia šančiškiai, jie, kaip ir kiti kauniečiai, ir ateityje norėtų čia klausytis savų balsų ir paukščių giesmių, o ne automobilių burzgimo. Ir kad jų vaikai Nemuno vingiu galėtų grožėtis sėdėdami ant žolės, o ne ant asfalto ar betono.
“Nežinau, ar kas nors pasikeis, bet labai tikiuosi, kad mūsų pastangos nenueis veltui ir vieną dieną mes turėsime tikrą demokratiją”, – nepraranda vilties Šančių bendruomenės narys Žilvinas Chlostauskas.
Šį šeštadienį, kovo 20 d., nuo 10 val. Žemųjų Šančių bendruomenė Kaune rengia protesto akciją „Išvyniok Kauno valdžios dovaną Šančiams”. Akcijos vieta – Nemuno pakrantė Žemuosiuose Šančiuose., tarp Kranto g. 11 ir Darbėnų g.
