Naujausi reitingai: už karantiną baudžia Šimonytę, intrigą kelia Skvernelio pozicija

Už besitęsiantį karantiną rinkėjai baudžią premjerę Ingridą Šimonytę, bet ne pačią Vyriausybę, rodo Delfi užsakymu vasario 17–26 dienomis atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa. Intrigą kelia ir kiek augantis buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vertinimas. Kuriam laikui nurimęs politinis laukas stabilų ir ramų vaizdą perkėlė ir į partijų reitingų lenteles. Toliau pirmauja valdančioji Tėvynės sąjunga, antroje pozicijoje – opozicijoje dirbanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Pokyčių beveik nėra

Respondentų tradiciškai buvo klausta – už kokią partiją ar politinį judėjimą jie balsuotų, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausia sekmadienį. Nei vienas iš pokyčių neviršija paklaidos ribų.

Pirmoje reitingų lentelės vietoje – valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Vasarį už juos balsą būtų atidavę 17,8 procentai apklaustųjų. Sausio mėnesio apklausos duomenimis šis skaičius buvo kiek didesnis – 18,9 procento.

Antrojoje vietoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Palaikymas šiai partijai per mėnesį nuo praėjusios apklausos kiek paaugo. Vasarį už šią partiją balsą atidavę būtų 12,7 procentų apklaustųjų, sausio mėnesį šis rezultatas siekė 11,2 procento.

Trečioje lentelės vietoje ir toliau laikosi Liberalų sąjūdis. Vasario mėnesio apklausos duomenimis už šią partiją balsą atidavę būtų 9 procentai respondentų, šis skaičius nežymiai didesnis už sausio mėnesio rezultatą – 8,8 procento.

Panašiu respondentų palaikymu gali džiaugtis dar viena valdančioji jėga – Laisvės partija. Vasario mėnesio apklausos duomenimis už šią partiją balsuotų 8,2 procento apklaustųjų, lygiai tokio paties palaikymo ši jėga būtų sulaukusi ir sausį.

Žemiau 5 procentų barjero krito opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Vasarį už šią partiją savo balsą būtų atidavę 4,5 procentų apklaustųjų, dar sausį šis rezultatas siekė 5,9 procentų.

Seimo opozicijoje dirbanti Darbo partija taip pat neįveikė 5 procentų kartelės. Vasario mėnesį už šią partiją savo balsą atidavę būtų 4 procentai apklaustųjų, panašus rezultatas fiksuotas ir sausį – 4,2 procento.

Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA–KŠS) vasario mėnesio apklausos duomenimis būtų pasirinkę 3,1 procentas apklaustųjų, sausį šis rezultatas taip pat buvo panašus – 2,9 procento.

Savo rezultatą paaugino ir partija „Laisvė ir teisingumas“. Vasarį už ją balsą atidavę būtų 3 procentai apklaustųjų, sausį šis skaičius buvo bene dvigubai mažesnis – 1,7 procento.

Už kitą partiją balsavę buvo 7,2 procentai respondentų. Kad nebalsuotų deklaravo 16,5 procento, o nežinojo arba neatsakė 14 procentų apklaustųjų.

Rinkimų laimėtojai dar nenuvylė

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, kad reitinguose užfiksuota „porinkiminė inercija“ – rinkimų laimėtojai dar nenuvylė, tad nereikia ieškoti ir naujų gelbėtojų.

„Nespėta dar kažkuo labai nusivilti ir į kažką pasižiūrėti kaip į potencialius gelbėtojus. Natūralu, kad mes dabar matome situaciją beveik be pokyčių. Iš kitos pusės, mes apskritai dabar turėjome laikotarpį tarp Seimo sesijų, tai toks savotiškas štilio laikas – Seime nevyksta posėdžiai, politikus šiuo metu matome labiau epizodiškai, nematome kovų tarp politinių partijų“, – Delfi sakė pašnekovė.

Ji teigė, jog nors kritikos strėlių dabartinė Vyriausybė iš opozicijos sulaukė, tačiau kritika nebuvo itin plati ir ryški, kad užgožtų visas kitas naujienas.

„Kai prasideda Seimo sesija politinė drama vystosi daug rimčiau, to daugiau matome ir viešojoje erdvėje. Ką galime matyti, kad net ir ta pati opozicija nelenda į reitingų aukštesnes pozicijas, kaip buvo, ten ir išlieka“, – tikino politologė R. Urbonaitė.

Žemiau 5 procentų ribos paklaidos ribose nukritusi LSDP, neišlipa iš reitingų „vidutiniokų pozicijos“ net ir likusi opozicijoje. Tokį patį rezultatą demonstruoja ir Darbo partija.

„Sėdi ten, kur ir sėdėjo. Kitaip sakant, opozicinės partijos nepradėjo šviesti kažkaip ryškiau. LVŽS kaip ir buvo antri, ten ir lieka. Kol kas irgi atrodo pakankamai stabiliai. Žiūrėsime, kas vyks toliau“, – teigė politologė.

Netolimoje ateityje, anot R. Urbonaitės reikės stebėti, kaip dirbs dabartinė valdančioji dauguma, kiek rinkėjų lūkesčių jiems liks, kokius veiksmus atliks opozicija.

„Žiūrėsime, kada žmonės pradės žvalgytis tų naujų gelbėtojų“, – sakė R. Urbonaitė.

MRU politologė teigė, kad šie reitingai ramūs ir stabilūs, nes „žemės drebėjimų“ politinėje arenoje nebuvo matyti.

Su tuo sutiko Vytauto didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis.

Jis Delfi aiškino, jog visuomenė dėmesį nukreipusi ne į politinius, bet pandemijos valdymo klausimus.

„Reikia pripažinti, kad yra pakankamai stabilūs skaičiai, kurie rodo paskutinių nuostatų susiformavimą. Tai yra normalus, stabilus būvis. Jį galime labai paprastai paaiškinti, didžioji visuomenės dalis žiūri ne į partijas, bet į tai, kaip vystosi pandemija. Partijos ir politiniai klausimai yra patraukti į antrą planą“, – teigė L. Bielinis.

Politologas juokėsi, kad visuomenė tiesiog laukia, kada juos išleis „į laisvę“.

Paskutinėje reitingų lentelės vietoje atsirado partija „Laisvė ir teisingumas“. Tai anot L. Bielinio, partijos lyderio ir vienintelio šios partijos atstovo Seime Remigijaus Žemaitaičio nuopelnas.

„Nors viskas paklaidos ribose, bet tam tikras šoktelėjimas yra. Manau, kad tai yra R. Žemaitaičio įdirbis, vienintelio partiją eksponuojančio viešumoje. Jis labai aktyviai veikia viešumoje, kalbėdamas apie galimus politinius pokyčius. Šitas jo įdirbis matomas yra“, – sakė politologas L. Bielinis.

Šimonytės vertinimas krito, augo Skvernelio

Apklausos dalyvių taip pat buvo klausta, kuris politikas ar visuomenės veikėjas jų nuomone geriausiai tiktų užimti Ministro pirmininko pareigas.

Premjerę Ingridą Šimonytę rinkosi dauguma – 29,8 procentai apklaustųjų. Visgi, sausio mėnesį šis rezultatas buvo kiek geresnis – 34,2 procento.

Antroje lentelės vietoje – buvęs Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Kaip geriausią kandidatą į šį postą jį pasirinko 11,2 procentai respondentų. Sausį šis rezultatas buvo prastesnis – geriausiu kandidatu jį įvardijo 7,6 procentai apklaustųjų.

Į trečią lentelės poziciją pakilo Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė. Ją kaip tinkamiausią kandidatę į premjerės poziciją vasarį rinkosi 4,7 procentai apklaustųjų, sausį – 2,2 procento.

Žemiau lentelėje liko Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Jos rezultatas per mėnesį sumenko. Vasarį ją kaip geriausią kandidatę premjerės kėdėje matė 3,6 procentai apklaustųjų, sausį – 6,5 procento.

Toliau rikiuojasi buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Vasario mėnesio apklausos duomenimis jį rinkosi 3,4 procentai respondentų, sausį – 2,3 procentai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis vasarį sulaukė 2,3 procentų apklaustųjų palaikymo, sausį palaikymas siekė 1,5 procento.

Toliau lentelėje – Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Vasarį jį kaip tinkamiausią kandidatą vadovauti Vyriausybei matė 2,2 procento apklaustųjų, sausį – 1 procentas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė vasarį sulaukė 2,1 procento apklaustųjų palaikymo, o sausį – 2,9 procento.

Paskutines dvi pozicijas lentelėje dalijasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir EP narė Aušra Maldeikienė, abu juos vasarį kaip geriausius kandidatus į premjero poziciją rinkosi po 1,2 procentus apklaustųjų.

G. Landsbergį sausį rinkosi 2,5 procentai apklaustųjų, A. Maldeikienę – 1,9 procento respondentų.

Vyriausybės vertinime mažėjo nuomonės neturinčių skaičius

Apklausoje buvo teiraujamasi, kaip vertinama premjerės I. Šimonytės Vyriausybės veikla.

Teigiamai ar greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančiųjų dalis nuo sausio augo – vasarį taip ministrų kabineto veiklą vertino 45,1 procentas apklaustųjų, sausį jis siekė 42,4 procentus.

Greičiau neigiamai ir neigiamai vertinančiųjų ministro kabineto veiklą nuo praėjusio mėnesio nežymiai padidėjo. Vasario mėnesį neigiamai ar greičiau neigiamai Vyriausybę vertino 43,5 procentai respondentų, sausį – 42,2 procentai.

Nuo sausio mėnesio mažėjo dalis nežinančių ar į klausimą neatsakiusiųjų – vasarį tai padarė 11,4 procentų, sausį – 15,4 procento.

Šimonytę kaltina dėl užsitęsusio karantino

MRU politologė R. Urbonaitė Delfi pabrėžė, kad nors krenta I. Šimonytės vertinimas, tačiau ne Vyriausybės.

„Premjerės reitingo kritimo nedramatizuočiau tame kontekste, kad bendras ministrų kabineto darbas vertinamas panašiai. Kas gali būti? Manau, kad į personaliją gali susigeneruoti neigiamas emocinis krūvis, kurį paskutiniu metu žmones patiria. Dėl besitęsiančio karantino situacija šalyje tikrai negerėja. Ir paprastai tas neigiamas emocijas žmonės yra linkę personifikuoti ir ieškoti kažko kalto“, – premjerės I. Šimonytės reitingą vertino politologė.

R. Urbonaitė teigė, jog Ministrė pirmininkė šiuo metu yra tapusi „neigiamų emocijų sugertuku“.

„Nieko šiuo metu geresnio šia prasme kaip I. Šimonytė, kuri eina premjerės pareigas nėra. (…) To nepasitenkinimo dėl ribojimų ir gal dėl vėluojančių atlaisvinimų yra labai nemažai. Net nustebčiau, jei I. Šimonytės reitingas nepakristų, nes ji tampa neigiamų emocijų sugertuku. Niekas kitaip tų emocijų nesugeria kaip ji“, – aiškino Delfi pašnekovė.

Politologė teigė, kad Ministrės pirmininkės reitingas priklausys ir nuo būsimų sprendimų.

Reitingų lentelėse paaugusi LSDP atstovė V. Blinkevičiūtė, anot R. Urbonaitės ir L. Bielinio, yra didesnio žiniasklaidos dėmesio jai išraiška.

Nors krito I. Šimonytė vertinimas, nelabai keitėsi pačios Vyriausybės. Tai anot R. Urbonaitės lėmė tai, kad didesnių skandalų ir nebuvo.

„Vyriausybės politika pernelyg nesikeitė, toliau turime panašų veikimo modelį. Natūralu, kad kitose ministerijose, ne tose, kurios sulaukia dabar didžiausio dėmesio, kaip Sveikatos apsaugos ministerija, didesnių klaidų išvengti pavyko. Nėra kažkokių labai rimtų skandalų, neįvyko kažkas tokio“, – sakė politologė.

R. Urbonaitė kalbėjo, kad ateityje taps aišku, ar krentant I. Šimonytės reitingui keisis ir Vyriausybės vertinimas.

„Žmonės yra linkę ieškoti kaltų personų, tai natūralu“, – teigė MRU politologė R. Urbonaitė.

VDU politologas L. Bielinis taip pat sutiko su įžvalga, kad I. Šimonytės reitingo pokytis lemtas kovos su pandemija.

„Žmones pandemija nukankino, todėl tie, kurie yra atsakingi už pandemiją, tai čia yra Vyriausybė ir I. Šimonytė, kuri daugiausia kalba, jiems tokiu būdu ji tampa „atpirkimo ožka“, jeigu norite tokio termino. I. Šimonytės reitingo kritimas turėtų būti tiesiogiai susisietas su kova su pandemija, suvaržymais“, – teigė politologas.

Pašnekovas taip pat aiškino, kad visos blogybės yra „personalizuojamos“.

„I. Šimonytė yra kovos su pandemija veidas. Jeigu kažkas blogai, kalta premjerė, ne Vyriausybė. Šiuo atveju ministrų kabineto atžvilgiu mes matome net labai stabilų požiūrį, kurį galima įvertini daugiau teigiamai ir mažiau nežinančių, ką atsakyti“, – Delfi sakė L. Bielinis.

Jis teigė, jog realų požiūrį į politikus ir Vyriausybės darbus pamatysime tik įveikus pandemiją.

Politologas teigė, kad jei karantino sąlygos greitu metu nelaisvės, tai atsilieps vis prastesniam premjerės I. Šimonytės vertinimui.

„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi teigė, kad ryškiausias šių reitingų pokytis – sumažėjęs I. Šimonytės žavesys ir padidėjęs buvusio premjero S. Skvernelio.

„Matyt, tos 100 dienų nėra vien tik šiaip sugalvotas skaičius, nes per jį Vyriausybė apsitrina. Normalu, kad daugeliui žvelgiant į dabartinę mūsų situaciją, šis ministrų kabinetas darbą pradėjo labai specifinės krizės nata. O ši krizė, pandemija niekur nesitraukia, žmonės pavargę ir I. Šimonytei tai galėtų ir atsiliepti“, – sakė I. Zokas.

Jis ministrės pirmininkės reitingo rezultatą vertino kaip tikėtą.

„Tą buvo galima prognozuoti“, – sakė „Spinter“ vadovas. Pašnekovas teigė, kad I. Šimonytės lyderystė yra labai aiški, tik rezultatas kiek sumažėjo.

Vertinant Vyriausybės veiklą sumažėjo nežinančių, ką pasakyti, pastebėjo I. Zokas.

„Vis daugiau žmonių turi vienokią ar kitokią nuomonę. Tiek teigiamai vertinančių daugėja, tiek ir neigiamai vertinančių procentas padidėjo. Negalime kalbėti apie pokyčius bendrai, bet vis daugiau žmonių įgija savo nuomonę ir ji skirstosi į vieną ir į kitą pusę. Pačioje pradžioje daugelis turi tokią nulinę poziciją, suteikiamas pasitikėjimo kreditas, o čia nauja komanda dar. Dabar pozicijos išryškėjo“, – naujausius reitingus vertino I. Zokas.

Kodėl auga S. Skvernelio reitingas?

MRU politologė R. Urbonaitė svarstė, kad S. Skvernelio vertinimo pagerėjimas galėtų būti taip pat siejamas su pandemijos valdymu ir kiek laisvesniu jo Vyriausybės įvestu karantinu.

„S. Skvernelis gal kažkam asocijuojasi su kitokiu situacijos valdymu. Jis galbūt primena laisvesnį grafiką, jeigu taip galima sakyti. Puikiai prisimename, kad buvusi Vyriausybė labai neskubėjo įvedinėti griežtesnio karantino, rudenį buvo didesnis laisvumas. Ir natūralu, kad dabar, esant dideliam nuovargiui nuo karantino, S. Skvernelis primena tokią laisvesnę karantino situaciją“, – svarstė MRU politologė.

Visgi, R. Urbonaitės teigimu, buvęs premjeras kiek kylančiu reitingu neturėtų džiaugtis per anksti, augimas per mažas, viskas priklausys nuo tolimesnių Vyriausybės veiksmų valdant pandemiją.

VDU politologas L. Bielinis pabrėžė, kad paskutiniu metu S. Skvernelis „su savo gana tiksliais pastebėjimais atrodė pakankamai žavingai“.

O „Spinter tyrimai“ vadovas I. Zokas aiškino, jog gali būti net keletas priežasčių šiam reitingų pokyčiui.

„Galima spėlioti ir daryti kelias prielaidas. Pirma, kai kas prisimena, kad prie S. Skvernelio kai kurie suvaržymai karantino buvo mažesnis, kad ir judėjimo ribojimai tarp savivaldybių. O šita valdžia ėmėsi griežtesnių. Kita priežastis – S. Skvernelio neįtraukimas į LVŽS suformuotą šešėlinę Vyriausybę. Tai yra žmonių dalis, kuriems atrodo, jog jis buvo nuskriaustas, todėl sulaukia palaikymo“, – galimas S. Skvernelio reitingo augimo priežastis vardijo I. Zokas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2021 metų vasario 17–26 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Daugiau naujienų skaitykite čia.