Kovo 11-osios proga Laisvės alėja iš paukščio skrydžio nušvito trispalvės spalvomis, tačiau joje apsilankę kauniečiai neslėpė, kad jausmas pačioje pėsčiųjų gatvėje buvo dviprasmis, vieniems priminė didelę šviesoforų reguliuojamą sankryžą, kitiems – raudonųjų žibintų gatvę, kuri tradiciškai asocijuojama su prostitucija.
„Jaučiausi patekęs į šviesoforų alėją ar kokį geležinkelio ruožą, kurie niekaip nepriminė nei laisvės, nei lietuvybės“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė architektas Linas Tuleikis. Kauniečio manymu, net ir iš paukščio skrydžio šis sumanymas neatrodė gerai, nes geltona spalva nebuvo pakankamai ryški, o žalia juosta – per siaura, tada labiau galėjo priminti ne trispalvę, o Lukašenkos režimo vėliavą.
„Žinant dabartinio Kauno mero nuostatas, tokie sprendimai nestebina. Galimai jį džiugina trispalviai šviesoforai Laisvės alėjoje, tačiau man tai atrodo, kaip kičas ir beskonybė, visiškai netinkama miesto papuošimui valstybinių švenčių proga“, – sakė jis.
Kritiškai architektas atsiliepė ir apie Laisvės paminklo apšvietimą. Jo teigimu, šviesos spinduliai įkalino Juozo Zikaro sukurtą Laisvės simbolį.
Laisvės alėja nusidažė trispalvės spalvomis
„Manau, visa šita sumanyta Laisvės alėjos ir Laisvės paminklo instaliacija puikiai atspindi situaciją, kurioje gyvena kauniečiai, reguliuojami šviesoforais ir įkalinti valdžios savivalės nelaisvėje“, – sako L. Tuleikis.
Socialiniuose tinkluose netrūko ir daugiau kritiškų vertinimų. Kitas miesto architektas juokavo, kad Laisvės skulptūra tapo Žvaigždžių karų heroje, buvo juokaujama, kad jausmas toks, lyg ją tuoj pagrobs ateiviai.
„Manau, jei norime išryškinti Laisvės paminklą, turėtume ne statyti šviesas aplink jį, o apšviesti pačią skulptūrą, sukurti įspūdį, kad Laisvė yra šviesa, į kurią stiebiamės“, – komentavo vasario 16-osios akto signatarų alėjoje sutikta kaunietė.
Moteris taip pat negailėjo kritikos ir šventiniam Laisvės alėjos apšvietimui. „Žinot, einant Laisvės alėja man buvo susiskaldymo įspūdis, kuris itin būdingas dabartinei visuomenei – vieni raudoni, kiti žali, dar vieni – gelsvos spalvos, kuri asocijuojasi su šilta šviesa. Manau, toks susipriešinimo efektas nėra tai, ko turėtume siekti per valstybines šventes ir linkėčiau Kauno valdžiai ieškoti labiau piliečius ir kauniečius vienijančių simbolių, veiklų“, – sakė ji.
Šventinis Laisvės alėjos ir Laisvės skulptūros apšvietimas Kauno miesto biudžetui atsiėjo 18 tūkst. eurų. Kaip portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo Kauno miesto savivaldybės atstovai, šventės paminėjimą organizavo ir vykdė Kauno kultūros centras.
„Projektas vykdytas vadovaujantis viešųjų pirkimų tvarka, pirkimai atlikti apklausiant po 3 tiekėjus“, – sakė savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.
Ar idėja pasiteisino ir bus tęsiama ateityje, savivaldybė nekomentavo, tačiau architektas L. Tuleikis linkėjo Kaunui kūrybiškesnių ir skoningesnių sprendimų bei geresnio jų techninio įgyvendinimo.
Dėl techninių sprendimų pastabų turėjo ir kiti alėjos praeiviai, kuriems kliuvo tiek per visą alėją išstatytos juodos „apšvietimo būdos“, tiek prie centrinio pašto pastato stovinčio Kauno burmistro J. Vileišio paminklo kojas apraizgę laikino apšvietimo elektros laidai.
