Garsiajai J. Zikaro „Laisvei“ pozavo žmona ir moksleivė, o „Knygnešio“ prototipu tapo legendinis knygnešių karalius – Kas vyksta Kaune

Garsiajai J. Zikaro „Laisvei“ pozavo žmona ir moksleivė, o „Knygnešio“ prototipu tapo legendinis knygnešių karalius

J. Zikaro ,,Laisvė" ir ,,Knygnešys"./ Koliažas.

Vienas pirmųjų profesionalių nepriklausomos Lietuvos skulptorių Juozas Zikaras (1881-1944) paliko ryškų pėdsaką Kaune. Bene žinomiausi jo kūriniai – statula „Laisvė“ ir skulptūra „Knygnešys“ stovi prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Įdomu, kad jo žmona Anelė Tūbelytė-Zikarienė itin sergėjo vyrą nuo galimų pagundų ir moterų skulptūrų figūroms pozuodavo tik ji pati, tiesa, veidai galėdavo būti ir kitų moterų, taip nutiko ir su garsiąja „Laisve“.

Apie šiuos du kūrinius plačiau kalbamės su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinio J. Zikaro memorialinio muziejaus vadove Rasa Ruibiene ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstove Sigita Meškiniene.

J. Zikaro kūryba
„Laisvė“ šalia Vienybės aikštės./ R. Tenio nuotr.

„Laisvė“ turėjo būti su trumpa suknele

Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę Juozas Zikaras gavo užsakymus Kaunui sukurti „Laisvės“ statulą ir paminklą žuvusiems už Lietuvos laisvę. Juos kūrė Panevėžio gimnazijos sporto salėje, mat tame mieste jis gyveno ir dirbo. Proceso metu į salę galėjo ateiti visi besidomintys ir tarti savo nuomonę.

„Laisvė“ baigta 1921 m., šis kūrinys tapo garsiausiu dailininko, skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtu darbu. Tai buvo pirmas paminklas Lietuvos laisvei, sukurtas pirmo profesionalaus skulptoriaus.

Statula buvo iškilmingai atidengta 1928 m. gegužės 15-ąją, minint Steigiamojo Seimo dieną. Kelios įdomios detalės: „Laisvės“ pradinis variantas buvo moteris su trumpa tunika bei nuogomis kojomis ir atvirais pečiais, bet komisija liepė kojas uždengti. Kūrinio figūrai pozavo žmona Anelė Tūbelytė-Zikarienė, o veidui – 17-metė Panevėžio gimnazistė Marija Ramanauskaitė (vėliau Statkevičienė).

J. Zikaras prie „Laisvės“ 1921-09-25./ Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotr.

Figūroms pozuodavo žmona

Juozo Zikaro žmona Anelė Zikarienė griežtai leido vyrui suprasti, jog figūroms pozuoti jos kūnas – geriausias variantas, o svetimos moterys gali pozuoti tik veidus. „Dievas, Juozuk, tau davė vieną figūrą – mano“, – sakydavo J. Zikarui žmona Anelė.

Muziejininkė R. Ruibienė pridūrė, kad Anelė Zikarienė buvo viena patraukliausių Kauno moterų, sulaukdavusi daug komplimentų ir susižavėjimo žvilgsnių. „Abu sutuoktiniai buvo šiek tiek pavydūs, bet viešų scenų niekada nekėlė. Beje, J. Zikaras pastebėdavo gražias moteris ir nebijodavo sakyti komplimentų“, – pasakojo muziejininkė.

Laisvės alėja nusidažė trispalvės spalvomis
,,Laisvės paminklas 2021 m. Kovo 11-osios išvakarėse./ D. Biržiečio nuotr.

Simbolizuoja tautos atgimimą

„Laisvė“ vaizduoja lietuvių tautos atgimimą. Nulieta moteris su sparnais dešinėje rankoje laiko vėliavą, o nuleista kairė ranka spaudžia nutrauktą grandinę, tarsi sakant: išsivadavus iš vergovės pančių, moters veide nušvinta ramybė, ji žengia į naują pradžią. „J. Zikaras savo vaikams atskleidė „Laisvės“ simbolius: sutraukytos grandinės – kūno laisvė, laisvai plevenantis rūbas – žodžio laisvė, besiplaikstanti iškelta vėliava – minties laisvė, sparnai – sielos laisvė“, – vardino muziejininkė Rasa Ruibienė.

Laisvės alėja nusidažė trispalvės spalvomis
,,Laisvės“ paminklas šią savaitę./ R. Tenio nuotr.

„Laisvės“ statula aukštesnė, nei 2 m, ji stovi ant 12 m aukščio pakylos. 1950 m. „Laisvė“ buvo nuversta ir iki 1966 m. pragulėjo Karo muziejaus rūsiuose. Verčiant ji skilo keliose vietose, tad skulptorius Bronius Petrauskas ją sutvarkė ir statula buvo pastatyta Sobore (Vitražo ir skulptūros galerijoje, M. K. Čiurlionio muziejaus filiale). 1989 m. papildomai sutvarkyta Ketaus liejykloje ji vėl iškilmingai atidengta 1989 m. vasario 16 d.

Pasak Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovės Sigitos Meškinienės, „Laisvė“ išskirtinė tuo, kad kartu su Lietuvos žmonėmis pergyveno istorijos virsmus. „Visų pirma – valstybės formavimąsi. Lietuvai reikėjo apsibrėžti savo sienas, sukurti savus simbolius. Ši skulptūra buvo užsakyta tuometinio Krašto apsaugos ministro, ką tik pasibaigus Nepriklausomybės kovoms. Antra, „Laisvė“ patyrė ir valstybės krytį, destrukciją, naikinimą, ilgus tylos metus muziejaus fonduose bei Skulptūros ir vitražo galerijoje ir galiausiai – Atgimimą“, – sakė S. Meškinienė.

J. Zikaro kūryba
,,Knygnešys“ vaizduoja Jurgį Bielinį./ R. Tenio nuotr.

Knygnešių karaliui Jurgiui Bieliniui atminti

Minint Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmetį 1928 m. J. Zikaras pristatė „Knygnešio“ skulptūrą. Jis simbolizuoja lietuvių pasipriešinimą carinei priespaudai. Kūrinyje vaizduojamas valstietis su vyžomis ant akių užsislinkęs kepurę, ant nugaros – krepšys, žingsnis skubantis. Prisidengęs ranka akis jis žvalgosi ar nematyti caro žandarų. Tai legendinio knygnešių karaliaus Jurgio Bielinio prototipas.

Pasak muziejininkės R. Ruibienės, „Knygnešys“ – Jurgis Bielinis vaizduojamas toks, kokį jį J. Zikaras matė Berželių dvare savo jaunystės laikais, kuomet daraktoriavo tame dvare. „Būtent šis žmogus atvėrė būsimam dailininkui suvokimą, kaip svarbu žinoti savo kalbą ir saugoti savo raštą. J. Bielinio nuomone, savo kalbos ir rašto apleidimas – baisiau už tremtį, baisiau už mirtį. Kas daugiau, jei ne mes – lietuviai – tai išsaugosime?“, – kalbėjo muziejininkė.

Ji pridūrė, kad J. Zikarui knygnešių tema buvo labai artima, juk taip dažnai jaunystėje su jais teko bendrauti, o ir pats slapta mokino kitus lietuviškai skaityti ir rašyti. Taip didžiai prisidėjusiems prie mūsų rašto išsaugojimo knygnešiams jis buvo kupinas dėkingumo.

J. Zikaro kūryba
Žvelgia ,,Knygnešys“./ R. Tenio nuotr.

Stovėjo ir sovietmečiu

„Knygnešys“ prie Karo muziejaus pastatytas 1939 metais, vienintelis iš visų sodelio skulptūrų prastovėjęs ir sovietmečiu (tik kitoje vietoje). Anot pašnekovių, iš pradžių buvo mąstyta nugriauti ir šį „buržuazinį reliktą“, bet pasitarus nuspręsta, kad tai anticarinė skulptūra ir žmogus apsirengęs kaip tikras valstietis, o ne koks ponėkas, tad galiausiai skulptūrą nuspręsta palikti.

Juozo Zikaro pasaulėžiūra, kaip ir jo kūriniai, plati ir kupina įvairovės. „Skulptorius teigdavo, kad laisvės nebūna be atsakomybės, be išminties. Visąlaik savo vaikams primindavo, kad anarchija nėra laisvė, kad neatsakingumas nėra drąsa“, – teigė muziejininkė R. Ruibienė.

J. Zikaro kūryba
J. Zikaro paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ,,Prie kapo“./ R. Tenio nuotr.

Paminklus pagerbia per šventes

Karo muziejaus atstovė S. Meškinienė pažymėjo, kad šios dvi J. Zikaro skulptūros mėgiamos praeivių, muziejaus lankytojų. „Laisvę“ kauniečiai pagerbia per valstybines šventes, o „Knygnešį“ – kovo 16 – per knygnešio Jurgio Bielinio gimtadienį, tądien minima Knygnešių diena.

„Šiandien Karo muziejaus sodelis – Lietuvos žmonių susibūrimo vieta. Čia švenčiamos šventės, atmintinos dienos, ateinama kartu su vaikais ir anūkais paprasčiausiai pabūti. Prie „Laisvės“ skulptūros dedamos gėlės, tuo tarpu „Knygnešys“ kiekvieno praeivio dėmesį ypatingai atkreipia per Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną“, – kalbėjo S. Meškinienė.

J. Zikaro kūryba
Kūrinio ,.Prie kapo“ reljefui pozavo moksleivė Valerija Staneikaitė./ R. Tenio nuotr.

Kūrė bareljefus, medalius, monetas

Apžvelkime kitus svarbius J. Zikaro paliktus darbus Kaune, prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Žvelgiame į architekto V. Dubeneckio paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę reljefą „Prie kapo“ (1921), kurį sukūrė J. Zikaras. Jis vaizduoja iš lauko akmenų sukrautą piramidę. Ant jos viršaus – lietuviškas kryžius saulutė, žemiau – skydas ir kalavijas. Apačioje esančioje steloje vaizduojama suklupusi mergaitė. Šiai skulptūrai pozavo J. Zikaro mokinė Valerija Staneikaitė (vėliau Stancikienė). 1949 m. paminklas buvo paslapčia nugriautas (pastačius 5 m aukščio tvorą). Atstatytas 1990 m. vasario 16 d.

J. Zikaro kūryba
Skulptoriaus J. Zikaro sukurtas dr. Vinco Kudirkos biustas./ R. Tenio nuotr.

Karo sodelyje stovi žinomų Lietuvos šviesuomenės veikėjų biustai: dr. Jono Basanavičiaus (1923), dr. Vinco Kudirkos (1924), Simono Daukanto (1924). Biustai apie 1950-uosius irgi buvo nugriauti.

V. Putvinskio g. 70 ir A. Mickevičiaus g. 7 yra jo skulptūrinėmis kompozicijomis puoštų pastatų.

J. Zikaras buvo produktyvus kūrėjas: sukūrė daugiau kaip 120 skulptūrų, reljefų, modelių; 75 grafikos ir tapybos darbus, 1918-1940 m. sukūrė Lietuvos monetų modeliu ir kt. Monetų ornamentikai naudojo nacionalinius motyvus: linų žiedus, rugių/avižų varpas, ąžuolų/rūtų šakeles.

J. Zikaro kūryba
Skulptoriaus J. Zikaro sukurtas dr. Jono Basanavičiaus biustas./ R. Tenio nuotr.

1937 m. tarptautinėje Paryžiaus meno ir technikos parodoje J. Zikaras už lietuviškos sodybos maketą buvo apdovanotas ,,Diplome de Grand Prix“. Juozas Zikaras yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio medaliu.

Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunui svarbios istorinės asmenybės ir šių laikų kauniečiai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA