Vyriausybė sieks iki 2024-ųjų rudens padidinti skrydžių krypčių iš Lietuvos skaičių iki 110. Iki pandemijos, 2019 metais, jų buvo 92.
Iki krizės buvusio lygio tikimasi grįžti 2022 metų viduryje, rašoma Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
Bendrovės Lietuvos oro uostai atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad šiuo metu iš Lietuvos skraidoma 15 krypčių, tačiau iki kovo pabaigos jų skaičius turėtų išaugti bent tris kartus.
Skrydžių strateginėmis kryptimis verslo planą Vyriausybė planuoja patvirtinti šių metų trečiąjį ketvirtį.
Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovai anksčiau prioritetinėmis kryptimis yra įvardiję Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, Miuncheną, Štutgartą, Hamburgą ir Diuseldorfą Vokietijoje, Amsterdamą, Stambulą, Dubliną ir Ženevą.
Vyriausybė taip pat planuoja išplėsti oro uostų infrastruktūrą ir padidinti keleivių skaičių nuo 4 mln. iki 9 mln. per metus. Ketinama rekonstruoti Vilniaus ir Kauno oro uostų terminalus bei Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo taką
Pernai trijuose šalies oro uostuose keliautojų skaičius sumenko 72 proc. iki 1,8 mln., o skrydžių – 52 proc. iki 30 tūkst. Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad šiemet pavyks atstatyti apie pusę 2019 metais buvusio keleivių srauto.
