Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri siekė išsiaiškinti ar santuokos nutraukimo bendru sutarimu metu galima susitarti dėl pilnamečio vaiko išlaikymo.
„Kartu su vyru nusprendėme išsiskirti bendru sutarimu. Šiuo metu auginame nepilnametį sūnų. Ar galima sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarti, kad išlaikymas bus skiriamas ir vaikui sulaukus pilnametystės iki tol kol jis mokysis norint įgyti vidurinį, aukštąjį arba profesinį išsilavinimą?“, – klausimą plačiau pateikė moteris.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra nurodęs, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaiko išlaikymo instituto.
Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas.
Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).
Pažymėtina, kad pilnamečių vaikų išlaikymo tvarką reglamentuoja CK 3.1921 straipsnio 1 dalis, kuria įtvirtinta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą, pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų ir kuriems yra būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybes patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Kilus ginčui tarp tėvų ir vaikų dėl tokio išlaikymo poreikio ir (ar) jo dydžio, kai konkrečiu atveju yra nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti bei sprendžiama dėl konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo, tačiau tėvai visais atvejais savo valia gali susitarti dėl kitokių pareigos remti pilnametystės sulaukusį vaiką vykdymo sąlygų.
Tokiais atvejais tėvai patys įvertina savo turtinę padėtį, galimybes, pilnamečio vaiko poreikius ir sprendžia dėl išlaikymo skyrimo ir (ar) skirtino išlaikymo dydžio.
Taigi, skaitytojos nurodytu atveju, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių tėvai savo gera valia gali susitarti dėl pareigos išlaikyti savo pilnamečius vaikus įgyvendinimo tvarkos ir (ar) apimties. Toks susitarimas traktuotinas kaip tęstinių santykių tarp tėvų ir vaikų tąsa, prisidedant prie vaiko sulaukusio pilnametystės, gerovės.
Svarbu paminėti, kad tokiu tėvų susitarimu pilnamečiui vaikui nėra nustatomos prievolės, pareigos, o tik teisė gauti sutartą išlaikymą, taigi toks susitarimas neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių vaikų ar vieno sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
Be to, net ir teismui patvirtinus tokį susitarimą, tačiau pasikeitus aplinkybėms, tėvų ar pilnamečio vaiko faktinei situacijai, visada išlieka galimybė kreiptis į teismą dėl sudarytos sutarties sąlygų keitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
