„Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje mokėtų gestų kalbą, tuomet kurtieji ir girdintieji galėtų laisviau bendrauti tarpusavyje“, – pasiteiravus apie tai, ką keistų, jei būtų įmanoma atsako projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorius Paulius Jurjonas.
Aktyvų gyvenimo būdą propaguojantis vaikinas siekia, kad Kaunas taptų kuo labiau pritaikytas kurtiesiems, kurių Kauno mieste ir rajone gyvena apie 750. Ir jis ne tik kalba, bet ir daug daro pats. Susipažinkime su jo veikla iš arčiau.
Tylos pasaulyje
Paulius negirdi. Iki pirmos klasės Šilutėje gyvenęs, o po to į Kauną dėl kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos atsikraustęs jaunuolis atvirauja, kad per daugiau kaip 20 Kaune praleistų metų jis stebėjo miesto metamorfozę: iš gan pilko ir nykoko didmiesčio jis tapo spalvingu ir įkvepiančiu. „Miestas pražydo! Ypač per pastarąjį penkmetį“, – džiaugsmo neslėpė P. Jurjonas.
Nors ir susidūrė su iššūkiais studijuojant (trūksta gestų k. vertėjų), tačiau tai nesutrukdė Pauliui baigti magistrantūros studijų Vilniaus dailės akademijoje, o VDU – įgyti pedagogo kvalifikaciją.
Beveik visa jo veikla yra orientuota į kurčiųjų atstovavimą ir jų gyvenimo kokybės gerinimą.
Nuo 2016 m. P. Jurjonas dirba Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijoje, yra technologijų būrelio vadovas, o nuo 2019 m. darbuojasi mokytoju Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. Beje, vaikinas moka ne tik lietuvių gestų kalbą, bet ir tarptautinę bei turkų gestų kalbas. Pastarąsias kalbas jis pramoko dešimt mėnesių studijuojamas Turkijoje.
Pašnekovas dalyvauja ir visuomeninėje veikloje: yra Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos prezidiumo narys, Lietuvos kurčiųjų draugijos suvažiavimo delegatas, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos tarybos narys, Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos tarybos narys.
Veda ekskursijas, verčia klipus
Laisvu laiku P. Jurjonas veda ekskursijas Kaune: gestų kalba pasakoja žmonėms apie žinomas Kauno vietas: Kauno pilį, Santaką, Soborą, Laisvės alėją, IX fortą ir kitus svarbius miesto objektus. Vaikinas neslepia, kad viskas prasidėjo nuo apsilankymo Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, kur su kurčiaisiais buvo diskutuojama, kaip muziejų pritaikyti klausos negalią turintiems asmenims. Nuspręsta, kad šalia kalbančio gido reikia ir kurčiojo, kuris klausos negalią turintiems turistams išverstų gido pasakojimus į jų kalbą. Šias pareigas užimti buvo pasiūlytas Paulius. „Galvojau, o kodėl gi nepabandžius?“, – sakė vaikinas, Lietuvos švietimo istorijos muziejuje savanoriaujantis iki šiol.
Vėliau Paulius sulaukė pasiūlymo vesti gestų kalbos ekskursijas po Vlado Putvinskio gatvę, pasakoti apie tarpukariu čia statytus pastatus, gyvenusius iškilius žmones.
O kurios vietos pačiam Pauliui Kaune mieliausios? „Senamiestis, ypač Rotušės aikštė, taip pat Nemuno sala – vieną vietą išsirinkti labai sunku. Jei vienur atsibosta – nueini kitur ir taip atsigaivini. Tačiau viena galiu pasakyti – Kaunas nebūtų Kaunas be Kauno pilies“, – šypsosi P. Jurjonas ir priduria apgailestaujantis, kad karantinas sustabdė galimybę rengti ekskursijas mieste, kuriomis kurtieji išties aktyviai domisi.
Dar viena P. Jurjono veikla – lietuviškų muzikinių klipų vertimas į gestų kalbą bei imitacinis dainavimas.
Pašnekovas priklauso imituojamosios dainos kolektyvui „Skambanti tyla“. „Kurtieji muzikos negirdi, todėl reikia vizualiai pademonstruoti, apie ką yra dainuojama. Su komanda išvertėme ne vieną klipą, daug repetuojame, ruošiame naujus klipus. Pastebėjau, kad negirdintys gestų kalbos vertėjai informaciją išverčia išraiškingiau, paveikiau, nei girdintieji“ – atkreipė dėmesį P. Jurjonas.
Tarp gausybės veiklų verta paminėti ir renginių vedėjo pareigas – Paulius veda ne tik įvairius renginius gestų kalba, bet ir tampa vedančiuoju vestuvių vakarėliuose.
Trūksta vertėjų
Pašnekovas džiaugiasi, kad Kaune kurtieji nepatiria didelės atskirties – nemažai žodinės informacijos pateikiama tekstu, tačiau vis dar yra, kur pasistengti. „Komunikacijai reikia gestų kalbos vertėjo. Jų trūksta: Lietuvoje yra apie 110 gestų kalbos vertėjų, Kaune – apie 20. Pagalvokit, jei Kaune kurčiųjų gyvena apie 750, o vertėjų vos keliasdešimt… Ir jų reikia nuolatos!“, – akcentavo P. Jurjonas.
Vaikinas ir pokalbiui su „Kas vyksta Kaune“ užsisakė vertėją. Beje, tiek kurtieji, tiek su jais bendrauti turintys girdintieji gali nemokamai užsisakyti gestų kalbos vertėją Lietuvių gestų kalbos vertimo centre. Šios paslaugos teikiamos socialinėje, teisinėje, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, informacinėje, kultūrinėje, verslo ir kitose srityse.
P. Jurjonas pastebi, kad keičiasi požiūris į kurčiuosius – daugėja supratingumo, pagarbos. „Seniau žmonės piktai pažiūrėdavo, jei norint, ką atsakyti jų užkalbintiems, kad ir gatvėje – parašydavai atsakymą ant popieriaus ar mobiliojo telefono ekrane ir parodydavai. Ne visi suprasdavo, kad negirdime ir kitaip mums sunku bendrauti su nemokančiais gestų kalbos. Pastaruoju metu situacija gerėja, žmonės natūraliai priima informaciją ir neatstumia mūsų“, – teigė P. Jurjonas.
Kad galėtų visur dalyvauti
Pasiteiravus, ko stinga Kaune, kad gyvenimas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems būtų dar geresnis, Paulius kalbėjo be užuolankų: kad kurtieji galėtų visur dalyvauti – reikia renginius pritaikyti ir jiems. O tai nesudėtinga: reikia gestų kalbos vertėjo ir ekrano, kuriame vertėjas matytųsi iš visų renginio kampų.
„Juk dažnas kurčiasis pagalvoja: ten nebus vertėjo, aj, tuomet visai neisiu.“ – Reikia mažinti atskirtį. Turiu ir dar vieną norą: kad Lietuvoje visi žmonės mokėtų gestų kalbą, tuomet kurtieji galėtų laisvai su visais bendrauti. Būtų fantastika!“, – norais pasidalino „Kaunas –Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorius Paulius.
Jis džiaugiasi, kad įvairūs renginiai, paskaitos, koncertai ar eglutės įžiebimo šventės jau rengiamos ir su gestų kalbos vertėjais ar titrais, ekrane kurtieji gali matyti informaciją. Taip pat nesunku užsisakyti vertėją į konkrečią paskaitą ar renginį individualiai.
„Džiaugiuosi, kad mano pastangos nenueina veltui: dauguma projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių bus pritaikyta kurtiesiems“, – laimės veide neslėpė pašnekovas.
Kaip projekto „Kaunas 2022“ ambasadorius jis turi svarbią žinutę: „Esu įsitikinęs: reikia žvelgti ne į žmogaus trūkumus, o į jo sugebėjimus. Leiskite pasireikšti kurtiesiems, visuomenė nuo to žymiai praturtės“, – įsitikinęs P. Jurjonas.
