Kol spaudžia šaltukas, kauniečiai spėja išbandyti įvairias žiemos sporto šakas, tarp jų ir populiarumo nestokojantį – lygumų slidinėjimą. Nors Kaune lygumų slidinėjimui specialiai įrengtų trasų nėra, didžioji dalis žmonių telkiasi „slidinėjimo kurortu“ pramintuose Lampėdžiuose. Slidinėja visi: nuo pačių mažiausiųjų iki garbaus amžiaus žmonių. Ir čiuožia jie ne tik dieną, bet ir jau gerokai apgaubus sutemoms – tam pasitelkia prožektorius.
Apie lygumų slidinėjimą portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakoja Lietuvos sporto universiteto (LSU) docentė dr. Vilma Juodžbalienė, sportininkė Giedrė Ambrazevičiūtė ir lygumų slidinėjimo entuziastas Gytis Šumskas.
Džiugina kauniečių aktyvumas
Sportininkė Giedrė Ambrazevičiūtė karantino metu pastebėjo, kad žmonės gausiai įsitraukė į aktyvias veiklas gamtoje. „Tiek sportuojančių žmonių gamtoje, kiek per pirmąjį karantiną – Kaune dar nebuvau mačiusi! Galybė! Antrojo karantino metu irgi sutinku daug profesionalių bėgikų, dviratininkų, irkluotojų, orientacininkų, kurie žiemą ėmė sportuoti su slidėmis. Daugeliui klasikinis čiuožimas įkandamas iš pat pirmo karto, o kur dar mėgavimasis gamta (…) Raginu išsitraukti slides ir sandėliukų ir pirmyn į trasą!“, – skatino G. Ambrazevičiūtė.
Ji pabrėžė, kad slidinėjant dirba didžioji dalis žmogaus kūno raumenų – apie 90 proc., tad lygumų slidinėjimas – puiki sporto treniruotė.
Slidininkus ji suskirstė į dvi kategorijas: pirmieji – tai daugiau sportuojantys žmonės, kurie prisitaiko prie metų laikų sąlygų. Vasarą jie bėgioja, važinėja dviračiais, irkluoja ir pan., o žiemą – perlipa ant slidžių. Šiai grupei priskiriamų sportininkų Kaune pašnekovė skaičiuoja bent 250. Antroji kategorija – vadinamieji „turistai“, kurie slides išsitraukia tik retkarčiais, labiau dėl pramogos, linksmybių. Pastarųjų skaičius Kaune yra žymiai didesnis.
Kad paįvairintų propaguojamas žiemos sporto šakas, prieš 6 metus pirmas slides įsigijo kitas pašnekovas – kaunietis Gytis Šumskas. Kasdien slidinėjantis vyras džiaugėsi, kad slidininkai sportuoja ne tik dieną, bet ir tamsiuoju paros metu. „Lampėdžiuose kas vakarą prasilenkiu bent su keliais slidininkais, o dieną, manau, bent porą šimtų tikrai prasuka ratą“, – svarstė G. Šumskas.
Nauda ir kūnui, ir sielai
LSU docentė dr. V. Juodžbalienė akcentavo, kad slidinėjant dirba didžiosios raumenų grupės, treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema. Tai puiki lėtinių ligų prevencijos priemonė.
„Fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Dėl fizinio krūvio metu išsiskiriančių vadinamų „laimės hormonų“ gerėja nuotaika, mažėja nerimo ir depresijos požymių, teigiamai veikiama viso organizmo imuninė sistema“, – vardino docentė. Ji pridūrė, kad ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje ši sporto šaka populiari jau daug dešimtmečių.
„Galima ir visą dieną čiuožti, jei tik jėgų turi. Beje, mano vaikai jau nuo 3 metų ant slidžių stovi, o ir garbaus amžiaus žmonių nuolat trasose sutinku, kurie drąsiai slidinėja ir taip stiprina sveikatą“, – sakė G. Šumskas.
Svarbu tinkamai pasiruošti
LSU docentė dr. V. Juodžbalienė akcentavo, kad pradedantiesiems svarbiausia tinkamai pasiruošti: pasirūpinti tinkama apranga ir įranga, susipažinti su slidinėjimo vietove, fiziškai pasirengti. Sportuojant patartina vartoti skysčių.
„Lygumų slidinėjimas traumomis nepasižymi, bet gali būti peties sąnarių, kelių sąnarių, nugaros skausmų, todėl fizinio pasirengimo metu reikia atkreipti dėmesį į specifinius pratimus, kurie padeda palaikyti gerą mentės, kelio sąnario padėtį, dubens ir stuburo padėtį“, – aiškino docentė dr. V. Juodžbalienė. Pasak jos, jei asmuo turi kokių nors problemų su minėtomis sritimis – derėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu, kuris parinks tinkamus pasirengimo pratimus, pamokins apšilimo pratimų, kad žmogus deramai pasiruoštų slidinėjimui jau nuvykus į vietą.
G. Šumskas pradedantiesiems pirmiausiai rekomendavo rinktis gerą įrangą. „Nusidėvėjusios slidės slysta prasčiau, nėra stabilumo, tad geriausia rinktis nesudėvėtą įrangą. Ypač svarbu, kad batai gerai priglustų prie kojų, priešingu atveju bus sunkiau kontroliuoti slides“, – atkreipė dėmesį G. Šumskas.
2 čiuožimo būdai
Pradedant slidinėti reikia nuspręsti, kokiu stiliumi čiuošite: klasikiniu ar laisvuoju.
„Klasikinis stilius labai primena bėgimą, jį išmokti paprasčiau ir jis ne toks reiklus trasų paruošimui. Jam vėžes galima pasidaryti patiems – tereikia kelis kartus pravažiuoti ir sąlygos jau visai tinkamos. Laisvasis stilius yra greitesnis, labai primena čiuožimą pačiūžomis ar važiavimą riedučiais. Šiam stiliui reikalingos gerai paruoštos, plačios, lygios trasos“, – aiškino G. Šumskas. Be to, laisvasis stilius reikalauja daugiau įgūdžių, geresnės technikos, fizinio pasiruošimo, tad visai praverstų patyrusio žmogaus ar trenerio patarimai.
Šie slidinėjimo stiliai skiriasi ne tik čiuožimu, bet ir įranga. Pasak G. Šumsko, klasikiniam stiliui reikia ilgesnių slidžių, jos neturi tokių aštrių kantų, kai kurie modeliai turi žvynelius per vidurį, kad sunkiau praslystų atgal.
Laisvojo stiliaus slidės yra trumpesnės, jos turi aštrius kantus, kurie padeda nepraslysti į šonus. Daugiau patarimų apie lygumų slidinėjimą jis ragino ieškoti specialioje bendraminčių feisbuko grupėje: „Lygumų slidinėjimas. Kaunas“.
Kaune nėra specialių trasų
Slidininkai apgailestauja, kad Kaune nėra lygumų slidinėjimui specialiai parengtų trasų. Idealiomis sąlygomis trasas paruošia su specialia technika. „Deja, ne visi miestai turi specialiai ruošiamas trasas. Geriausios sąlygos yra Ignalinoje, Vilniuje, Telšiuose ir Šiauliuose. Ten yra išpuoselėtos, nuolat prižiūrimos trasos“, – teigė G. Šumskas.
Jam antrino sportininkė G. Ambrazevičiūtė: „Kaune nėra paruoštų trasų. Panemunės šile galima čiuožti, kur nenuvalo takelių ir nepribarsto smėlio. Priešingu atveju takai tampa nečiuožiami“, – sakė sportininkė.
G. Šumskas pastebėjo, kad jei būtų tinkamai paruoštos trasos, slidinėjimu būtų galima mėgautis nuo pat pirmųjų šalčių. „Reikia tikėtis, kad ateity ir Kaune atsiras tam skirta speciali trasa“, – vylėsi G. Šumskas.
Lampėdžiai – „slidinėjimo kurortas“
Pašnekovų pasiteiravus, kur geriausia slidinėti Kaune, jie rekomendavo Lampėdžiuose esančius plotus prie Nemuno ir Nevėžio santakos.
„Lampėdžiuose – idealiausia. Ten yra ilgiausia atvira vieta, kur galima ratą sukti tomis pačiomis vietomis, kokius 7-8 km. Trasą paruošia entuziastai: su technika pravažiuoja ir paspaudžia sniegą. Ties Nemuno ir Nevėžio santaka yra vienintelė vieta Kaune, kuri primena lygumų „slidinėjimo kurortą“. Savaitgaliais ten gausu slidininkų, kurie mėgaujasi žiema, nes ji trumpa. Yra tokių, kurie važiuoja ir ryte, ir vakare paslidinėti“, – pasakojo sportininkė G. Ambrazevičiūtė.
Lygumų slidinėjimo trasų Kaune dar galima rasti minėtame Panemunės šile ar Kleboniškio miške.
„Rekomenduoju kiekvienam išmėginti, tikrai pamilsite šią žiemos pramogą lauke. Kiekvieną rudenį lauksite pirmųjų snaigių su džiaugsmu!“, – įsitikinęs G. Šumskas.
