Naujausia COVID-19 duomenų apžvalga: laisvesnį karantino scenarijų pasiekti galime kovo pabaigoje – Kas vyksta Kaune

Naujausia COVID-19 duomenų apžvalga: laisvesnį karantino scenarijų pasiekti galime kovo pabaigoje

Kas vyksta Kaune, DELFI 2021/02/02 14:06
Žiemos pramogos karantino metu
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Pandemija Lietuvoje toliau traukiasi, tokią išvadą antradienį skelbia Vyriausybės kanceliarijos duomenų analitikas Aistis Šimaitis. Jo ataskaitoje yra ir prognozė, kada Lietuvoje pavyktų pasiekti laisvesnį karantino scenarijų B – maždaug po 2 mėnesių, kovo pabaigoje, balandžio pradžioje.

Vasario 2 dienos duomenimis, atvejų skaičiaus ir teigiamų tyrimų procento kritimas 2021 m. sausio 25–31 d. pagreitėjo, palyginti su praeitos savaitės situacija.

Toliau daugėja savivaldybių, kuriuose per 7 dienas buvo fiksuota iki 5 atvejų per dieną – jų dabar turime 24 ir dar 18–oje atvejų skaičius neviršija 10 atvejų per dieną.

Seniūnijų lygmeniu Lietuvoje taip pat atsiranda „žaliųjų zonų“, kuriose nefiksuota naujų atvejų per 14 dienų.

Išlaikydami esamą atvejų kritimo tempą, 200 atvejų per dieną vidurkį, kurį išlaikius būtų pasiekta B scenarijaus riba (100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų), šalies mastu pasiektume kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.

Dėl sumažėjusio profilaktinio testavimo ir testavimo mobiliuose punktuose tyrimų apimtys dabar siekia spalio lygį. Nuo COVID–19 gydomų pacientų ir mirčių nuo šios infekcijos skaičius toliau stabiliai mažėja.

Naujausias epidemiologinės situacijos vertinimas Lietuvoje / LRV nuotr.

Pagrindinių rodiklių apžvalga

1) Atvejų ir tyrimų dinamika – per parą nustatomų naujų atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų dalis tarp visų atliktų Lietuvos mastu toliau mažėja.

Daugėja savivaldybių, kuriose paros atvejų 7 dienų vidurkis yra 10 arba mažiau – tokių vasario 1 d. buvo 42 (prieš savaitę – 37).

a. Naujų atvejų vidutiniškai per 7 dienas užfiksuota 807 (prieš savaitę – 960), teigiamų tyrimų dalis buvo 9,2 % (prieš savaitę – 10,2 %), o 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų buvo 447 atvejai (prieš savaitę – 535).

b. Atvejų skaičius mažėja visose apskrityse. Toliau daugėja savivaldybių, kuriose paros atvejų vidurkis yra 10 arba mažiau atvejų per dieną – dabar tokių turime jau 42 (prieš savaitę – 37). Taip pat jau yra savivaldybių, kuriose teigiamų tyrimų procentas yra 5 % ar mažiau – vasario 1 d. jų buvo 7 (prieš savaitę – 1).

Naujausias epidemiologinės situacijos vertinimas Lietuvoje / LRV nuotr.

c. Viruso paplitimas šalyje vis dar yra labai didelis.

Per pastarąsias 14 dienų (sausio 19 – vasario 1 d.) daugelyje šalies seniūnijų buvo nustatyta COVID–19 atvejų, tačiau jų skaičius stipriai sumažėjęs palyginti su piko laikotarpiu (gruodžio 22 – sausio 4 d.). Palyginti, beprasidedant antrajai bangai (rugsėjo 29 – spalio 12 d.), daugiau nei pusėje Lietuvos seniūnijų atvejų nebuvo fiksuota. Artėjant prie 200 atvejų per dieną, „žaliųjų zonų“, kuriose per 14 dienų nebus naujų COVID–19 atvejų, Lietuvoje daugės.

d. Pandemijos pagreitis Lietuvoje yra neigiamas 31 dieną iš eilės ir šiuo metu siekia –11 %, t. y. tiek paros naujų atvejų skaičiaus, tiek teigiamų tyrimų procento savaitės vidurkis per 7 dienas sumažėjo bent 11 %.

e. Išlaikant dabartinį neigiamą pandemijos pagreitį, 200 atvejų per dieną 7 dienų vidurkis būtų pasiektas kovo gale–balandžio pradžioje.

Išlaikius 200 atvejų per dieną vidurkį, būtų pasiektas scenarijus B – 100 atvejų 100 tūkstančių gyventojų per 14 dienų.

2) 2021 m. vasario 2 d. ryto duomenimis, COVID–19 gydymo ir reanimacijos lovų užimtumas siekė 54–58 %. Bendras hospitalizuotų asmenų skaičius per savaitę sumažėjo apie 14 % ir tokia tendencija išlaikyta jau 4 savaites. Reanimacijoje gydomų pacientų skaičius mažėja lėčiau.

Naujausias epidemiologinės situacijos vertinimas Lietuvoje / LRV nuotr.

3) Praeitą savaitę mirčių nuo COVID–19 skaičius toliau mažėjo, o bendras mirčių skaičius šalyje šiek tiek padidėjo ir vis dar laikosi gerokai virš kelerių praėjusių metų vidurkio.

Spręs trečiadienį

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys laidoje Delfi diena pirmadienį sakė, kad nori padėkoti žmonėms, kurie prisidėjo, jog iš paties baisiausio scenarijaus galėtume žengti į kiek švelnesnį etapą.

„Kadangi sergamumas mažėja, esame dėkingi žmonėms, kad jie padeda pereiti iš D scenarijaus, pačio baisiausio scenarijaus, kai veikė griežčiausios priemonės, į scenarijų C, atsiranda galimybė šiek tiek turėti minčių dėl švelninimo“, – laidoje sakė ministras.

„Visgi rizikas matome ir labai kelia nerimą mutacijos. Turime suprasti, kad situacija trapi, tačiau šio trečiadienio Vyriausybės posėdžiui norime siūlyti tas pirmąsias priemones, kad nuo kitos savaitės galėtų pradėti veikti ne tik maisto produktais prekiaujančios parduotuvės, bet ir kitos tų vadinamųjų nebūtinųjų prekių parduotuvės, kurios gali užtikrinti atskirą įėjimą, kurios gali riboti pirkėjų atitinkamus srautus.

Dar vienas dalykas, kurį norime pasiūlyti šį trečiadienį galutinai apsispręsti – dėl grožio paslaugų teikimo, nustatant konkrečius reikalavimus, kiek galėtų būti žmonių vienu metu. Čia būtų artimiausio trečiadienio klausimai. Jeigu žiūrint dar kelis žingsnius į priekį, jeigu tendencijos leistų, tai, žinoma, vėliau būtų dėmesys kreipiamas į ugdymo ir švietimo sritį“, – laidoje kalbėjo ministras.

Arūnas Dulkys / DELFI nuotr.

Paklausus, ar bus ribojama grožio paslaugų trukmė, ministras tikino, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas klientų skaičiaus ribojimui.

„Mes diskutavome, kad, matyt, didžiausias dėmesys bus skiriamas į klientų skaičiaus ribojimą, tų detalių reikalavimų nėra, bet norime, kad tos pozityvios tendencijos, kurias pavyko pasiekti, ir pati sveikatos sistema veikia jau kitaip, skaičių tendencijos geresnės, bet į tas žinias turime reaguoti adekvačiai. Tai reiškia, kad turėsime kiekvieną savaitę iš naujo matuoti, žiūrėti kiekvieną savaitę ir papildomus paslaugų atlaisvinimus, arba atvirkščiai – sugrįžimą atgal, jeigu sergamumo rodikliai kistų į blogąją pusę“, – laidoje kalbėjo ministras.

„Dėl kiekvienos priemonės mes ruošiamės papildomai konsultuotis su ekspertais, ir tik tada tas priemones apibrėšime, priimant konkrečiai“, – pridūrė A. Dulkys.

Kada bus keičiami judėjimo ribojimai?

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė po pirmadienį įvykusio Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdžio taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje sergamumas koronaviruso infekcija mažėja.

„Džiugu tai, kad stebime teigiamą tendenciją valdant pandemijos situaciją šalyje. Esant sergamumui 200 atvejų 100 tūkstančių gyventojų ir toliau būtų ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus susisiekimą tarp žiedinių ir miestų savivaldybių. Sergamumui sumažėjus iki 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų judėjimo ribojimai tarp savivaldybių būtų taikomi tik savaitgaliais ir švenčių dienomis“, – sako VESK posėdžio pirmininkė, vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

4 karantino scenarijai

Keturis karantino scenarijus sausio mėnesio pradžioje pristatė ekspertai. Šeštadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad Lietuva jau įžengė į karantino scenarijų C, tad galimi karantino priemonių atlaisvinimai.

Pateikiame visų 4 scenarijų aprašus:

Scenarijus A

Scenarijus A – kai bus pasiekta mažiau nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, teigiamų testų dalis neviršys 4 procentų ir, turint efektyvią testavimo bei kontaktų atsekimo sistemą, galima atšaukti daugumą ribojimų.

Pagal ekspertų pateiktą informaciją, tokiu atveju nebūtų ribojami namų ūkių kontaktai. Taip pat nebūtų ribojama sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų veikla.

Ribojimai nebūtų taikomi aukštajam mokslui, būtų vykdomas bendrasis ugdymas, ikimokyklinis ugdymas. Nebūtų ribojama maitinimo įstaigų veikla, taip pat prekyba ir paslaugų sektorius.

Judėjimas šalies savivaldybių viduje būtų laisvas, tačiau gali būti taikoma ribojimų vykstant į užsienio šalis.

Žmonių susibūrimai būtų leidžiami, veiktų muziejai, teatrai, parodos ir kino salės, vyktų sporto varžybos, tačiau būtų ribojami lankytojų srautai.

4 karantino scenarijai / LRV nuotr.

Scenarijus B

Scenarijus B – kai bus 25–100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, galima nacionalinius ribojimus keisti lokaliais; karantino sąlygos taikomos labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.

Šiuo atveju būtų draudžiami daugiau nei trijų namų ūkių kontaktai.

Nebūtų ribojama sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų veikla.

Aukštasis mokslas ir toliau vyktų nuotoliniu būdu, išimtys taikomos sveikatos, veterinarijos ir gyvybės mokslams.

Bendrasis, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas būtų vykdomas nacionaliniu lygmeniu. O lokaliu lygmeniu gali būti taikomi griežtesni apribojimai priklausomai nuo epidemiologinės situacijos.

Maitinimo įstaigose būtų ribojami klientų srautai, vykdomas pasirinktinis darbuotojų testavimas.

Prekybos, paslaugų sektoriuje taip pat būtų ribojami pirkėjų srautai, taikomi specialieji paslaugų teikimo reikalavimai mažinant užsikrėtimo riziką.

Žmonių judėjimas šalies viduje būtų vertinamas pagal epidemiologinę situaciją savivaldybių viduje.

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją gali būti taikomi ribojimai vykstant į užsienio šalis ar atvykstant į Lietuvą: sienų kontrolė, keliautojų testavimas.

Renginiams galiotų šie nurodymai – leidžiami iki 100 žmonių susibūrimai naudojant apsaugos priemones ir laikantis saugaus atstumo.

Laidotuvėse ir vestuvėse dalyvių skaičius turėtų neviršyti 10 asmenų.

Veiktų muziejai, teatrai, parodos ir kino salės, vyktų sporto varžybos, tačiau ribojami lankytojų srautai.

4 karantino scenarijai / LRV nuotr.

Scenarijus C

Scenarijus C ekspertų pranešime buvo apibrėžtas taip – atvejų skaičiui viršijus 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, intensyvinamos testavimo ir kontaktų atsekimo priemonės, galiotų nacionalinio lygio apribojimai; stipresnės karantino priemonės būtų taikomos labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.

Šiuo scenarijumi būtų draudžiami daugiau nei dviejų namų ūkių kontaktai.

kalbant apie sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų veiklą, būtų išsaugomos planinės sveikatos priežiūros paslaugos. Prioritetas teikiamas būtinajai pagalbai ir COVID-19 pacientams prižiūrėti. Ribojamas lankymas socialinės globos įstaigose. Darbuotojai ir pacientai būtų reguliariai testuojami.

Aukštasis mokslas vyktų nuotoliniu būdu, išimtys taikomos sveikatos, veterinarijos ir gyvybės mokslams, darbuotojai reguliariai testuojami.

Pagrindinis, vidurinis, pradinis ugdymas vyktų klasėse taikant mokytojų ir moksleivių reguliarų testavimą.

Lokaliu lygmeniu galėtų būti taikomi griežtesni apribojimai, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos. Darbuotojai reguliariai testuojami.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas būtų vykdomas nacionaliniu lygmeniu. Lokaliu lygmeniu būtų taikomi griežtesni apribojimai priklausomai nuo epidemiologinės situacijos.

Darbuotojai reguliariai testuojami.

Maitinimo įstaigų veikla ribojama, maistas – tik išsinešti, darbuotojai reguliariai testuojami.

Prekybos vietose būtų ribojami pirkėjų srautai ir taikomi specialieji paslaugų teikimo reikalavimai mažinant užsikrėtimo riziką. Darbuotojai reguliariai testuojami.

Būtų vykdomas nuotolinis ar bekontaktis paslaugų teikimas. Išskyrus sveikatos apsaugos, psichologų, psichoterapeutų (būtinais atvejais), veterinarijos, policijos ir kitas tarnybas, kurių darbuotojai reguliariai testuojami.

Taikomi ribojimai tarp savivaldybių arba / ir savivaldybių viduje atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją galėtų būti taikomi ribojimai vykstant į užsienio šalis ar atvykstant į Lietuvą: sienų kontrolė, keliautojų testavimas.

Žmonių susibūrimai draudžiami. Laidotuvėse ir vestuvėse dalyvių skaičius turėtų neviršyti 10 asmenų. Neveiktų muziejai, teatrai, parodos, kino salės, nevyktų sporto varžybos, išskyrus profesionalaus sporto treniruotes ir varžybas be žiūrovų.

Žiemos pramogos karantino metu
Karantinas Kaune / R. Tenio nuotr.

Scenarijus D

Scenarijus D aprašomas taip: atvejų skaičiui viršijant 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir pasiekus tokį infekcijos išplitimo lygį, kai nebeįmanoma esamais sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūros ir žmogiškaisiais ištekliais užtikrinti COVID-19 liga sergančiųjų gydymo, reikia taikyti griežčiausias ribojimo priemones.

Draudžiami daugiau kaip vieno namų ūkio narių kontaktai, išskyrus socialinio palaikymo burbulus iki 2 namų ūkių. Ši nuostata gali būti peržiūrima, keičiantis epidemiologinei situacijai.

Ribojamos tam tikrų sričių planinės sveikatos priežiūros paslaugos. Prioritetas teikiamas būtinajai pagalbai ir COVID-19 pacientams prižiūrėti. Lankymas socialinės globos įstaigose – tik išimties atvejais. Darbuotojai ir pacientai reguliariai testuojami.

Aukštasis mokslas – nuotolinis. Taikomos išimtys sveikatos, veterinarijos ir gyvybės mokslams. Vykdomas reguliarus darbuotojų testavimas.

Bendrasis ugdymas vykdomas nuotoliniu būdu, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas nevykdomas, tačiau taikomos išimtys būtinųjų tarnybų darbuotojų vaikams.

Maitinimo įstaigų veikla ribojama, maistas – tik išsinešti, darbuotojai reguliariai testuojami.

Prekybos atžvilgiu vykdoma tik maisto prekių, optikos ir veterinarijos parduotuvių veikla. Darbuotojai reguliariai testuojami.

Paslaugos teikiamos tik nuotolinės ar bekontaktės, išskyrus sveikatos apsaugos, psichologų, psichoterapeutų (būtinais atvejais), veterinarijos, policijos ir kitas tarnybas, kurių darbuotojai reguliariai testuojami.

Taikomi ribojimai tarp savivaldybių arba / ir savivaldybių viduje atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją gali būti taikomi ribojimai vykstant į užsienio šalis ar atvykstant į Lietuvą: sienų kontrolė, keliautojų testavimas.

Susibūrimai draudžiami. Laidotuvėse ir vestuvėse dalyvių skaičius turi neviršyti 10 asmenų. Neveikia muziejai, teatrai, parodos ir kino salės, nevyksta sporto varžybos, išskyrus profesionalaus sporto treniruotes ir varžybas be žiūrovų.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA