Nuo trečiadienio Lietuvoje įsigalioję griežtesni karantino ribojimai jau sulaukė ne tik prieštaringų vertinimų. Juos lydi abejonės bei papildomi klausimai, kaip elgsis pareigūnai, ką baus, o ką paleis. Bet dar svarbesnis vienas žodis: „jeigu“. Jei šios naujos priemonės, kurios jau dabar primena nepaprastąją padėtį nesuveiks, kas tada? Tada yra kitas planas.
Antradienį iš Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir premjerės Ingridos Šimonytės nuskambėjusių raginimų turinys bei tonas, regis, turėjo nuraminti savaitgalį priimtų sprendimų griežtinti karantino taisykles šalyje artimiausioms 6 savaitėms kritikus.
Viskas tarsi aišku, tačiau greitai paaiškėjo, kad dalis nurodymų paremti gera valia. Pareigūnai, nors ir žada imtis panašių priemonių, kokias taikė per praėjusių Velykų savaitgalį, kai šalyje taip pat buvo ribojamas judėjimas, pabrėžia, kad pirmiausiai sieks kalbėtis, įtikinėti, o ne bausti.
Tokia komunikacinė strategija, regis, taikoma išvien su galimomis sankcijomis už nusižengimus – tikimasi visuomenės sąmoningumo, tačiau policija pasiruošusi bausti ir kitaip drausminti karantino pažeidėjus. Vis dėlto tokioje situacijoje aiškėja ne tik būsimųjų priemonių kontūrai, bet nenoriai pripažįstama: jei visuomenė neįrodys nusipelniusi karantino švelninimo priemonių, yra ir planas B.
Nenori kalbėti apie „B“
Apie tokio plano egzistavimą bene pirmoji spaudos konferencijoje antradienį užsiminė Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
„Policija tikrai neturės tikslo nubausti, policija turės tikslą pirmiausia paaiškinti, ir mes tikimės visuomenės sąmoningumo ir supratingumo. Jeigu šios priemonės nesuveiks, esame apsitarę ir turime griežtesnių priemonių planą, kurį prireikus imsimės įgyvendinti“, – nurodė A. Bilotaitė.
Tokio plano lyg susitarę nepanoro komentuoti ir Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir jo pavaduotojas Arūnas Paulauskas. Pastarasis laidoje „Delfi tema“ taip pat pripažino – planas B yra ir jam jau ruošiamasi.
„Kol kas apie tą planą B nekalbame, tikimės, kad suveiks dabar numatytos priemonės“, – lakoniškai komentavo pareigūnas. Vis dėlto tiek opozicija, tiek šiai nepriklausantys parlamentarai jau išsakė abejonių dėl dabartinės vyriausybės numatytų priemonių – esą tai faktiškai ir yra teisiškai nepaskelbta, bet realiai veikianti nepaprastoji padėtis, o tiksliau jos dalys. Panašiai mano ir parlamentaras, buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.
Nepaprastoji padėtis ne tokia baisi?
„Mano manymu, tai, kas daroma dabar, atitinka nepaprastosios padėties turinį. Politikai, valdančioji dauguma nedrįsta priimti sprendimų, renkasi paprastesnę formą, apsimetame, kad tai nėra nepaprastoji padėtis. Bet faktiškai ji jau veikia ir štai kodėl: nepaprastosios padėties esmė yra riboti konstitucines veiklas ir teises. Ribojama judėjimo laisvė? Taip. Ribojama ūkinės veiklos laisvė? Taip, parduotuvių, įmonių, žmonių veikla. Todėl savo esme tai ir yra nepaprastoji padėtis, apie ką kalba ir teisininkai“, – pažymėjo V. Bakas.
V. Bakas tikino, kad dabar ne laikas žvalgytis į praeitį ir ieškoti, kas ir kodėl anksčiau bijojo priimti sprendimus, kurie, galimai, lėmė dabartinius užsikrėtusiųjų skaičius, nes kai atvira liepsna dega sveikatos apsaugos sistema, apie tai diskutuoti dėl detalių dabar būtų neatsakinga.
Vis dėlto, jo nuomone, nereikėtų bijoti paties termino, nes tai dar nėra karo padėtis. Jo teigimu, viena vertus nepaprastoji padėtis nėra tokia siaubinga, kaip bandoma pavaizduoti, mat esą galima pasirinkti, kokius ribojimus taikyti, o kokių – ne.
„Esu šiek tiek nustebęs, kodėl iniciatyvos nesiima Vyriausybė ar prezidentas ir nesiūlo nepaprastos padėties. Tai būtų geriau, nes būtų labiau pasverti sprendimai.
Kartais atrodo, kad Seime yra tik chaosas, bet ten vyksta ir diskusijos, o ne taip, kai užsidaro keli žmonės ir priima ribojimo priemones ar panaudoti milijardus be parlamentinės kontrolės“, – sakė V. Bakas.
Kita vertus, tiek jis, tiek jam antrinęs parlamentaras Paulius Saudargas pripažino, kad planu B galima ir reikėtų vadinti pirmiausiai ne dar griežtesnius ribojimus, o priešingai – vėlesnį etapą.
„Negalima suabsoliutinti ribojimų, tai yra kraštutinė priemonė. Jei ką uždraudėme ir manome, kad tuo viskas baigsis, tai taip nebus. Noriu matyti kitas priemones.
Pavyzdžiui, dabar yra viruso židiniai sveikatos apsaugos įstaigose, kur medikai dirba pervargę ir net ligoniai skambina, prašo ištraukti iš ligoninių, būtent čia negirdžiu jokių iniciatyvų, kaip suvaldyti situaciją“, – pažymėjo V. Bakas. Jo manymu, pavasarį žmonės laikėsi ribojimų, o dabar svarbu išvengti netinkamų valdžios sprendimų, kurie išprovokuotų žmonių agresiją.
„Todėl svarbu, kad būtų pagalbos paketas verslui ir kitos priemonės dėl slaugos namų, ligoninių, kad būtų stabdomas ligos plitimas, negalima viską krauti ant pareigūnų pečių, tai nebūtų išmintinga. Ir taip pat svarbi Vyriausybės komunikacija – aš tikiu žmonių sąmoningumu ir kiek girdžiu atsiliepimų, tai dauguma supranta situacijos rimtumą, nes kiekviena šeima yra susidūrusi su COVID-19 atveju“, – teigė parlamentaras.
„Nepaprastoji padėtis yra skambus terminas, kuris savyje turi daug priemonių, kurias įjungi, bet viskas priklauso nuo politinės valios, nebūtina visų taikyti, iki to, manau, neprieisime.
Dabar vyriausybė pasakė A, bandydama staigiai suvaldyti virusą prieš šventes ir reikia riboti žmonių judėjimą. O B dalis yra ekonominės priemonės, ketvirtadienį numatytas biudžetas ir greta jo visuotinybė, manau, atsakys į klausimus dėl papildomų priemonių, pagalvės verslui“, – pridūrė P. Saudargas.
Šimtai tūkstančių potencialių kontaktų
Vis dėlto bent jau artimiausiomis savaitėmis pati visuomenė turės įrodyti, kiek ilgai truks ribojimai ir koks bus jų poveikis.
Tačiau ir pareigūnų galimybės – ne beribės, tai pripažįsta tiek policija, tiek politikai. Pavyzdžiui, V. Bako teigimu, jau pirmasis karantinas bei ypač Velykų savaitgalis parodė, kad viena yra nuspręsti taikyti griežtus ribojimus, o kas kita – viską padaryti iki galo.
„Matau, kad teisėsauga yra profesionali, įtraukiama į sprendimų priėmimą ir norėčiau tikėti, kad tai bus pagalba žmonėms, o ne vien represinių priemonių taikymas“, – teigė V. Bakas.
„Laikotarpis bus ilgesnis ir bus tų dienų, kai dirbsime intensyviai, bus blokuojami keliai ir bus dienų, kai kontrolė bus vykdoma mažiau intensyviai, galbūt organizuojama mobili patikra, naudojamos techninės priemonės“, – teigė A. Paulauskas.
Jis priminė VRM vadovės žodžius, kad policija savivaldybėse organizuos stacionarius kontrolės postus prie visų savivaldybių ir kontroliuos įvažiuojančias transporto priemones. Tai vyks nuo gruodžio 18 d., 13 val., iki gruodžio 20 d., 21 val., bei nuo gruodžio 23 d., 13 val., iki 27 d., 21 val. Judėjimo ribojimo kontrolė taip pats vyks nuo gruodžio 31 d., 13 val., iki sausio 3 d., 21 val.
Tokios pertraukėlės, anot policijos komisaro, nereiškia, kad virusas tomis dienomis atostogaus, tačiau esą yra objektyvių priežasčių.
„Tos datos svarbios gyventojams ir natūralu, kad žmonės ieškos daugiau galimybių nuvykti vienas pas kitą, bus mažiau pagrįstų kelionių, – svarstė pareigūnas, bet tada įvardijo gerokai rimtesnes priežastis, – išlaikyti visą intensyvumą dvi savaites užtikrinant visų postų veiklą fiziškai sunku, tai kainuotų didelius resursus ir nebūtų efektyvu“.
Policijos kontrolės postas Kaune karantino metu
Toks pripažinimas, kad policija nebus pajėgi visą laikotarpį efektyviai užtikrinti judėjimo ribojimus yra iškalbingas. Vien skaičiai net ir Lietuvos mastui nėra dideli: iš viso veiks 250 postų, budės 900 ekipažų, apie pusantro tūkst. pareigūnų. Be to, policininkams teks reaguoti ir į įprastus iškvietimus, kurių ir taip netrūksta švenčių metu, žmonėms sėdint užsidarius izoliacijoje, o kur dar iškvietimai reaguojant į nelegalius susibūrimus. Tad ar tokių pajėgumų tikrai užtenka?
„Užtenka. Aišku, kiekvieno keliuko neužblokuosime ir ras būdų prasmukti, bet nedaryti nieko negalime“, – guodėsi pareigūnas. Kita vertus, jis priminė, kad Velykų savaitgalį pareigūnų darbą taip pat galima vertinti įspūdingais skaičiais.
„Tada atgal privertėme apsisukti 50 tūkst. transporto priemonių, jei skaičiuojame, kad kiekvienoje jų buvo ne po vieną žmogų, tai galime teigti, kad šimtai tūkstančių žmonių neteko teisės į kontaktus ir savaime davė efektą, po kažkurio laiko pamatėme, kad susirgimų skaičius ėmė mažėti“, – svarstė A. Paulauskas.
Jo teigimu, ir šį kartą bus taikomi protingumo kriterijai, kuriuos turės pasirinkti kiekvienas pareigūnas. Ir nors čia gali atsiverti erdvės interpretacijoms, pasiteisinimams, gudrybėms bei galimam piktnaudžiavimui, pirmiausiai bus vadovaujamasi įstatymais bei vyriausybės nurodymais: jei juose nenumatyta, kad iš anksto sodybą pajūryje ar kitoje savivaldybėje rezervavę asmenys gali pravažiuoti policijos kontrolės praleidimo punktą, tai, tikėtina, ir negalės pravažiuoti.
„Sodybų savininkai turi atsižvelgti į vyriausybės nutarimą ir atšaukti rezervacijas, nežiūrint į tai, kad tai neigiamai paveiks jų verslą, nes vyriausybės nutarimas numato tik išimtis, o jų nėra begalybė ir pareigūnai kiekvieną kartą vertins ar atitinka tas išimtis“, – daug vilčių keliautojams nežadėjo A. Paulauskas. Jo teigimu, minėtos išimtys gali būti jau rezervuotos vietos kitose savivaldybėse esančios sanatorijos, kai pateikiamas rezervacijos įrodymas – šį būti turėti su savimi.
„Kai teikiamos reabilitacijos paslaugos sanatorijoje tai žmogus gali vykti, pareigūnai į tai atsižvelgs, tik rekomenduojame turėti rezervacijos išrašą. O pas senelius važiuoti ir taip nerekomenduojame ir neleidžiame, nes reikia vengti tų nereikalingų kontaktų bei jų nesusargdinti“, – aiškino pareigūnas.
Savo ruožtu P. Saudargas priminė, kad kaip ir praėjusio karantino metu, taip ir šį sykį policijai padės Šaulių sąjungos nariai.
„Šauliai stipriai prisidėjo prie situacijos suvaldymo pirmo karantino metu. Beveik 3 tūkst. šaulių buvo mobilizuoti, virš pusantro šimto kasdien įsijungdavo į įvairias veiklas – pagalbą oro uostuose, karantino vietose, mobiliuose patikros punktuose.
Velykų savaitgalį pasitelkta beveik 2 tūkst. šaulių padėjo kontroliuoti judėjimo ribojimus, dabar viskas vyks panašiai“, – teigė P. Saudargas, pažymėjęs, kad dabar dar labiau išaugo šaulių pagalbos poreikis ne tik policijai, bet ir ligoninėse, kur jie padeda milžinišką krūvį patiriantiems medikams. Ir ten, ir gatvėse su pareigūnais šauliai, pasak P. Saudargo taip pat vykdys tik pagalbines užduotis.
„Šaulių įgaliojimai aprašyti Šalių sąjungos įstatyme, kaip mes galime teikti pagalbą vidaus reikalų sistemai, tad tikrai jokių baudų, protokolų šauliai neišrašinėja, bet jie ir neina į gatves neinstruktuoti, yra rengiami įvairūs kursai. Viskas vyksta žmogiškai, daugeliu atveju žmonės reaguoja teigiamai, nes šauliai nešioja statutinę uniformą, palaiko ryšį su policija ir reikalui kilus ar konfliktams galima kviestis policiją, bet tai išimtiniai atvejai“, – teigė parlamentaras ir šaulys.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
