Jeigu gyventojų mobilumas ir toliau nemažės, bus siūloma įvesti komendanto valandą bei apriboti prekybą nebūtinomis prekėmis, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Jeigu bus reikalingi tokie apribojimai, kurie yra komendanto valandos iš esmės apribojimai, tai yra tai, kas taikoma šiaip daugelyje Europos valstybių, turbūt beveik visose Europos valstybėse yra taikomi apribojimai tiesiog išeiti iš namų, tuomet tokių apribojimų jau tektų prašyti Seimo nustatyti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Komendanto valanda gali būti įvedama šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį. Ją paskelbti gali Seimas.
„Eina kalba apie tai, kad jeigu nesusitarsime ir nesusiimsime ir nesugebėsime taisyklių laikytis suprasdami, kokia rimta yra situacija, tai tiesiog reikės tam tikrų prievartinių priemonių ir didesnio įgaliojimo priežiūros, teisėsaugos institucijoms, kad tai būtų prižiūrima“, – kalbėjo premjerė.
Ji sakė, kad dėl tokių priemonių būtinumo paaiškės „artimiausiomis dienomis“, gavus naujausius duomenis apie gyventojų mobilumą.
„Įvertinsime naujesnius mobilumo duomenis ir jeigu matysime, kad mobilumas nėra sumažėjęs pakankamai, tai reikės, matyt, svarstyti apie tas priemones, kurios tą mobilumą galėtų sumažinti, ir tos priemonės jau būtų Seimo prerogatyvoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Svarsto riboti prekybą
Jei didžiosios parduotuvės toliau bus žmonių traukos centrais, gali būti apribota prekyba nebūtinomis prekėmis, teigia premjerė.
„Jeigu tikrai matysime, kad tai yra traukos centras, turint mintyje, kad reikalinga sumažinti kontaktus, sumažinti žmonių laiką, kuris leidžiamas ne namuose, tuomet teks siūlyti apribojimus prekiauti tam tikru asortimentu ir didžiuosiuose prekybos centruose“, – ketvirtadienį Seime pateikdama informaciją apie COVID-19 suvaldymo priemones sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė tvirtino, kad domėjosi kitų Vakarų šalių patirtimi ir tik nedaugelis yra įvedusios tokį ribojimą.
Pasak I. Šimonytės, Lietuvoje viskas priklausys nuo situacijos – ar sumažės žmonių judėjimas, ar ne.
„Jeigu matysime iš mobilumo duomenų, kad tai yra problema, bandysime tą problemą spręsti, kai apribojama prekyba nebūtinomis prekėmis“, – teigė ji.
Papildyta 12.20 val.
Tikisi pasiekti 500–700 naujų atvejų lygį
Jei žmonės laikysis nustatytų ribojimų, naujai nustatomų koronaviruso atvejų lygis iki 500–700 naujų atvejų nukristų sausio pabaigoje, sako premjerė. Priešingu atveju, „jei žmonės nuspręstų, kad šventė yra svarbiau nei artimųjų sveikata ir gyvybė“, sausį būtų naujas atkrytis, ketvirtadienį per Seimo posėdį sakė I. Šimonytė.
„Jeigu karantino apribojimų bus laikomasi daugmaž sutartinai ir daugmaž visuotinai, mes galime tikėtis, kad naujų užsikrėtimų skaičius pasieks 500–700 užsikrėtimų lygį sausio pabaigoje, t. y. tada, kada numatyta karantino pabaiga“, – sakė I. Šimonytė.
Pastaruoju metu šalyje per parą nustatoma per 3 tūkst. naujų koronaviruso atvejų.
Anot Vyriausybės vadovės, pasiekus 500–700 naujų atvejų lygį jau būtų galima taikyti „lokalias priemones ten, kur reikalinga“, ir neilgai trukus pradėti kuo platesnio masto vakcinavimą.
„Jei per šventes reikalavimų nebūtų laikomasi, jei žmonės nuspręstų, kad šventė yra svarbiau nei artimųjų sveikata ir gyvybė, deja, sausio mėnesį mes turėtume naują atkrytį ir tuomet to atvejų sumažėjimo mums reikėtų laukti dar vieną mėnesį“, – pažymėjo premjerė.
Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad situacija yra labai rimta, nes testavimas nebeatskleidžia realios situacijos, laboratorijos yra perkrautos.
„Teigiamų atvejų skaičius yra tiesiog per didelis, kad jis mums ką nors pasakytų. Pusė žmonių, turinčių simptomus, yra testuojami, kaip turintys COVID-19, dabar jau galima beveik preziumuoti, kad žmogus, jaučiantis peršalimo simptomus, veikiausiai yra užsikrėtęs, ir vis tai reiškia, kad rizika apsikrėsti yra visur ir vienintelis esminis sprendimas, kuris leistų situaciją suvaldyti, yra kuo mažesnis judumas ir kuo mažiau kontaktų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Seimo posėdyje ketvirtadienį kalbėjęs matematikas, duomenų ekspertas Vaidotas Zemlys-Balevičius pažymėjo, kad Lietuva kol kas nėra pasiekusi mirčių piko.
„Apribojimai buvo įvesti vakar, ar mes pasiekėm piką? Atsakymas yra ne, mirčių skaičius Lietuvoje atsilieka maždaug dvi savaites. Žmonių, kurie susirgo dabar, mirties pikus mes pamatysime po dviejų savaičių, tai per Kalėdas ir Naujus metus pradės mirti žmonės, kurie užsikrėtė dabar“, – sakė mokslininkas.
Anot jo, kadangi naujų COVID-19 atvejų augimas „nuo gruodžio mėnesio pradžios buvo apie 50 procentų, tai ir mirčių skaičius augs“.
Vilniaus universiteto medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius teigė, kad kelios būsimos savaitės yra kritinės ir epidemiologinė situacija priklausys „nuo mūsų žmonių susitelkimo ir pasiryžimo apriboti nebūtinuosius kontaktus“.
„Mūsų rekomenduotos priemonės yra labai griežtos, mes suvokiame pasekmes ekonomikai, bet noriu pasakyti, kad turėtumėm neturėti iliuzijų, gydytojams jau šiandien reikia priimti sprendimus, kuriuos pacientus gelbėti“, – sakė V. Kasiulevičius.
„Pandemijos banga sukelia ir COVID-19 mirtis, bet ne tik COVID-19 mirtis, Lietuva susiduria su rudens pertekline mirtingumo banga, tai patiria daugelis šalių. COVID19 išprovokuoja daug slinkčių visuomenėje, sveikatos sistemoje, kurios iš esmės sukelia griūtis tokiuose sektoriuose, kur mes net neprognozavom“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Nuo trečiadienio Lietuvoje sugriežtintos karantino sąlygos, uždraustas judėjimas tarp savivaldybių be būtino reikalo, uždarytos atskiros ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai ir pan. Pats karantino režimas pratęstas iki sausio 31 dienos.
