Savaitės pradžioje dauguma Kauno regiono ligoninių konstatavo, kad vietų, skirtų COVID-19 ligos komplikacijas patiriančių asmenų gydymui, beveik nebeliko. Pirmoji apie jau viršytas ligonių apimtis prakalbo LSMU Kauno ligoninė, nuo pirmadienio čia vietų skaičius didinamas iki 245, buvo – 200. Į portalo „Kas vyksta Kaune“ klausimus apie galimą sveikatos sistemos perkaitimą, jei sergamumas COVID-19 ir toliau augs, atsakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius profesorius Kęstutis Petrikonis.
„Sistema yra didelė, ji yra griozdiška, tų vietų pacientams yra paruošta nemažai <...>, bet turime suprasti, kad negali sustoti ir kitų paslaugų teikimas, kadangi žmonės serga ir kitomis ligomis, norint užtikrinti būtinųjų ir planinių paslaugų, kurios irgi yra ne mažiau svarbios, galima nevadinti būtinosiomis, bet jų nesuteikimas taip pat didina sergamumą, invalidumą, o galiausiai ir mirštamumą, ir tai didelė problema“, – kalbėjo prof. K. Petrikonis.
Prof. K. Petrikonis yra prie LR Prezidentūros suburtos COVID-19 pandemijos valdymo ekspertų grupės – Sveikatos ekspertų tarybos narys, jis dirba Sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo grupėje, todėl žino tikrąją situaciją šalies medicinos įstaigose, kuri jau pradeda kelti nerimą. Duotame interviu profesorius paminėjo, kad ligoninėse pradedamas ir tam tikras pacientų rūšiavimas. „Jei kalbame apie rūšiavimą, tai gali būti pradėti taikyti karo lauko, skubiosios medicinos principai“, – sakė medicinos ekspertas.
Jis pripažino, kad šiuo metu šalies ligoninėse ketvirtadalis ligonių yra gydomi dėl COVID-19, dėl šios ligos jau pusei šalies pacientų tenka taikyti deguonies terapiją, o reanimacijose jie sudaro daugiau, kaip pusę sergančiųjų. Tai reiškia, kad sveikatos apsaugos sistema pradeda iš esmės gydyti vieną pagrindinį susirgimą.
„Nemanau, kad Lietuvoje nutiks, kaip pirmosios bangos metu buvo Italijoje, nes ten medikai nebuvo pasiruošę, neturėjo priemonių, nebuvo gydymo patirties. <...> Tačiau jei dabar gydysim tik COVID-19 ir teiksim tik ekstra pagalbą, visa kita teks atidėti mažiausiai 2-3 mėnesiams. Manau, apie tokį sveikatos sistemos perdegimą šiuo metu reiktų kalbėti, bet tai taip pat neabejotinai turės pasekmes“, – sakė prof. K. Petrikonis.
Profesoriaus teigimu, džiaugiamės, kad pavasarį neturėjome didelės sergamumo bangos, tačiau tai suveikė neigiamai – visuomenė nepasiskiepijo psichologiškai, nepasidarė budri. „Dabar to pasekmes patiriame savo kailiu. Ne Vyriausybė kalta, o mes patys, todėl turime prisiimti atsakomybę ir visi drauge susiimti“, – sako pašnekovas.
Su fizinį skausmą patiriančiais ligoniais dirbantis LSMU prorektorius prof. K. Petrikonis siūlo į griežtinamas karantino sąlygas žiūrėti būtent šiuo aspektu ir kviečia geriau rinktis variantą skausmingą, bet trumpą, nei ištęstą laike. „Visi bendromis pastangomis pakentėkime kelias savaites, geriau tegul skauda trumpai ir stipriai, tada atsiranda laimės jausmas, kai skausmą nugali“, – svarstė jis.
Pasak profesoriaus, ilga skausminga būsena tampa chroniška, varginančia. „Geriau susiimkim, atsisakykim visko, kas kelia grėsmes, nulaužkim tą bangą iki kelių šimtų atvejų per dieną. Tada sulauksime vakcinos, kuria bus paskiepyti bent keli šimtai tūkstančių didžiausios rizikos grupėse esančių žmonių ir tada jau galėsime šiek tiek atsipalaiduoti“, – sakė prof. K. Petrikonis.
Jo teigimu, iki vasaros – rudens pradžios turėtų įvykti daugumos žmonių vakcinacija, jei tai pavyks – kitų Kalėdų sulauksime visai kitokių. „Tada galėsime ir pašvęsti, ir pasidžiaugti, ir pašokti, o dabar turime atvirai pasakyti – to negalime sau leisti“, – teigė profesorius.
Visą interviu su prie LR Prezidentūros suburtos COVID-19 pandemijos valdymo ekspertų grupės – Sveikatos ekspertų tarybos nariu LSMU prorektoriumi prof. K. Petrikoniu žiūrėkite vaizdo įraše.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad karantiną Vyriausybė pratęsė iki sausio 31 d. Nauji ribojimai, tarp kurių – parduotuvių uždarymas, bei draudimas išvykti už savivaldybės ribų, įsigalios gruodžio 15 d. Daugiau apie griežtėjančius karantino reikalavimus skaitykite čia.
