Griežtinama psichotropinių vaistų išrašymo tvarka – Kas vyksta Kaune

Griežtinama psichotropinių vaistų išrašymo tvarka

Asociatyvi / DELFI nuotr.

Siekdama skatinti racionalų psichotropinių vaistinių preparatų skyrimą ir vartojimą bei išvengti neteisėto psichotropinių vaistinių preparatų įsigijimo klastojant popierinių receptų blankus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) keičia šių vaistinių preparatų išrašymo ant popierinių receptų blankų tvarką.

Visi vaistai, išskyrus nustatytus išimtinius atvejus, turi būti išrašomi elektroniniuose receptuose. Tai sudaro galimybę pacientą gydančiam gydytojui matyti visus kitų specialistų pacientui paskirtus vaistus bei išvengti tų pačių vaistų skyrimo dubliavimo, netinkamo jų dozavimo bei sveikatai pavojingų vaistų sąveikavimo atvejų, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Tenka apgailestauti, bet šiuo metu net 30 proc. vaistinėse išduodamų psichotropinių vaistų yra vis dar išrašoma popieriniuose receptų blankuose. Taip pat pasitaiko atvejų, kai popieriniai receptai yra klastojami ir tokiu būdu psichotropiniai vaistai vaistinėse yra įsigyjami neteisėtai.

Dėl šių priežasčių Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo receptų rašymo tvarkos pakeitimą, kuriuo numatoma, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. psichotropiniai vaistai, jeigu jie bus išrašomi ant popierinių receptų blankų, galės būti išrašyti tik ant specialiųjų receptų blankų, skirtų išrašyti narkotiniams vaistams (2 forma).

Tai užkirs kelią vis dar pasitaikančiam receptų, kuriuose išrašomi psichotropiniai vaistai, klastojimui bei paskatins gydytojus išrašyti elektroninius receptus. Vaistinių atstovų nuomone, tai būtų efektyvus įrankis užkertant kelią receptų klastojimui, su kuriuo vaistinių darbuotojai kasdienybėje vis dar susiduria.

Šis pakeitimas taip pat padės gerinti racionalų psichotropinių vaistų vartojimą. Neracionalus psichotropinių vaistų vartojimas gyventojams gali sukelti priklausomybę, nerimastingumą, susijaudinimą, irzlumą, agresyvumą. Tai taip pat didina tikimybę nukristi ir patirti kaulų lūžius, o neracionaliai šiuos vaistus vartojantiems vairuotojams padidėja avarijų tikimybė.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Badaras atkreipia dėmesį, kad psichotropiniai vaistai, kurių veiklioji medžiaga veikia medžiagų apykaitą galvos smegenyse, jautresnės psichikos žmonėms gali sukelti priklausomybę.

„Priklausomybę galima sąlyginai pristabdyti nevartojant ją sukėlusių vaistų ilgą laiko tarpą, tačiau, norint išsaugoti gyvybę ir blaivų protą, prie šių vaistų vartojimo nederėtų niekad grįžti, nes priklausomybė – tai greitai progresuojanti ir atsinaujinti galinti liga“, – sako R. Badaras.

Išlieka susirūpinimas dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių. 2019 metų atlikto Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, Lietuvoje kas penktas tyrimo dalyvis nurodė, kad bent kartą gyvenime yra vartojęs raminamųjų ar migdomųjų vaistų, jų nepaskyrus gydytojui.

Pati prasčiausia situacija dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių yra tik Lietuvoje ir Latvijoje, kur atitinkamai raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą per gyvenimą vartojo 20 proc. ir 21 proc. paauglių.

Mažiausias šių vaistų vartojimo lygis buvo Ukrainoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Kroatijoje. Didžiausi lyčių skirtumai tarp šiuos vaistus vartojančių paauglių buvo Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, kur dažniau šiuos vaistus vartoja mergaitės nei berniukai (daugiau kaip 10 procentinių punktų).

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad fizinė priklausomybė nuo vaistų pasireiškia pykinimu, baime, nemiga ar haliucinacijomis. Psichologinė priklausomybė – tai jausmas, priverčiantis galvoti, jog žmogus negali sustoti vartoti vaistų.

Papildyta 13.25 val.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad Kauno apskrities policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl disponavimo suklastotu dokumentu ir ieško nelegaliai psichotropinių vaistų įsigijusio vyro.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA