Perkūno alėjos namo ir Kačiūniškės dvaro istorijos – labai panašios – Kas vyksta Kaune

Perkūno alėjos namo ir Kačiūniškės dvaro istorijos – labai panašios Statybos inspekcija įvardijo terminą atstatymui

R. Tenio nuotr.

Tęsiasi griaunamo namo adresu Perkūno al. 11 drama. Panašu, nei valstybė, nei namo savininkas nusileisti neketina: abi pusės grasina teismais. O kol vyksta teisinės dramos, prestižinėje miesto dalyje toliau lieka riogsoti griuvėsių krūva su nebaigtu ardyti žmonių sveikatai pavojingu asbesto stogu. Šį antradienį baigiasi terminas, iki kada sklype darbus uždraudė vykdyti aplinkosaugos specialistai, per tą laiką paaiškėjo paveldosaugininkų ir statybos inspektorių verdiktas.

Kas kam meluoja

Valstybės institucijos iki šiol tarpusavyje nesutaria, kaip galėjo nutikti, kad saugomoje paveldo teritorijoje esančio namo griovimą, praėjus net keturioms dienoms nuo buldozerių darbų starto, galiausiai sustabdė aplinkos apsaugos specialistai, o ne tie, kurie turėtų realiai kontroliuoti statybas mieste – miesto savivaldybė, statybų inspektoriai ir galiausiai – už valstybės saugomą paveldą atsakingi paveldosaugininkai.

„Statybos inspekcija su privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų nevykdymu susiduria retai“, – rašoma Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atsiųstuose atsakymuose į portalo „Kas vyksta Kaune“ užklausą.

Būtent tokiu precendentu inspekcija laiko namo Perkūno al. 11 savininko Artūro Dankovskio elgesį, kuomet po spalio 16 d. jam surašyto Savavališkos statybos akto ir nurodymo nevykdyti pastato griovimo, darbai atnaujinti jau kitą dieną – spalio 17-osios, šeštadienio, rytą.

VTPSI tvirtina dokumentus spalio 16-ąją namo savininkui išsiuntę el. paštu, nors A. Dankovskis tai griežtai neigia. Primename, kad pastatą A. Dankovskio nusamdyti rangovai griauti pradėjo spalio 14-ąją, trečiadienį.

Su portalo žurnaliste susitikęs A. Dankovskis savo žodžius grindžia dokumentais, kurių pats, sako, savanoriškai pasiprašęs inspekcijoje ir gavęs pasirašytinai tik spalio 20-ąją. Tą patį teigia ir VTPSI atstovai, nurodantys, kad spalio 17 d. jiems visgi nepavyko įteikti dokumentų pastato savininkui, nes nuvežus juos pagal A. Dankovskio deklaruotos gyvenamosios vietos adresą susidūrė su trukdžiais – „žemės sklypas aptvertas, vartai buvo užrakinti, matomoje vietoje nebuvo ir pašto dėžutės“.

VTPSI pripažįsta, kad privalomieji dokumentai savininkui pasirašytinai įteikti tik spalio 20 d. „Statytojo elgesys, kai, nepaisant visų institucijų išsiųstų ir paviešintų reikalavimų statinio griovimas tęstas net ir savaitgalį, išskirtinis savo cinizmu ir vienetinis“, – visgi įsitikinę savo teisumu VTPSI atstovai.

Statybos inspekcija namo savininko vykdytus griovimo veiksmus vadina ciniškais/ R. Tenio nuotr. 

Atliks tarnybinį patikrinimą

Portalo „Kas vyksta Kaune“ šaltiniai teigia, kad raštų dėl draudimo tęsti pastato griovimą įteikimo vilkinimas, galėjo būti vykdomas ir specialiai. VTPSI argumentuoja, kad kelias dienas užtruko gauti informaciją apie tai, kad namas stovi miesto savivaldybės saugomoje paveldo teritorijoje, todėl negali būti griaunamas be statybas leidžiančio dokumento (SLD), kas sąlygojo lėtesnę statybos inspektorių reakciją į situaciją.

Kyla pagrįstas klausimas, jei kelias dienas užtruko dėl šio namo sulaukti Kultūros paveldo departamento atsakymų, kas visgi trukdė žaibiškai į situaciją reaguoti visoje dramoje nuo pat pradžių dalyvavusiems Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus darbuotojams?

Pastarieji raštą VTPSI apie tai, kad pastatas atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir Statybos įstatyme apibrėžtą „kultūros paveldo statinio“ sąvoką, pateikė taip pat tik spalio 16 d. – praėjus trims dienoms nuo pastato griovimo pradžios.

Kaip teigiama atsakymuose į portalo užklausą, privalomą nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų galiausiai iš VTPSI pusės pasirašė Statybos inspekcijos Vidurio Lietuvos departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus tarnautojas, pavadavęs Pirmojo statybos priežiūros skyriaus darbuotoją.

Statybos inspekcija patvirtino, kad dėl šio įvykio Vidaus tyrimų skyriui pavesta atlikti tyrimą dėl Vidurio Lietuvos departamento tarnautojų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl pastato Perkūno al. 11, Kaune, neteisėtų griovimo darbų. „Nustačius neteisėtus tarnautojų veiksmus ar neveikimą bus pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimai, įgyvendintos papildomos kontrolės ir stebėsenos priemonės padaliniuose ir įstaigoje“, – teigia inspekcijos atstovė spaudai Diana Dambrauskienė.

Statybos inspektoriai ėmėsi priemonių

„Inspekcijos nuomone, paveldosaugos institucijos privalo turėti pakankamus įgaliojimus nedelsiant savo iniciatyva sustabdyti kultūros paveldo statinių vertingąsias savybes žalojančius statybos darbus“, – įsitikinusi VTPSI. Statybos inspektorių įsitikinimu, dabartinė praktika, kai nustačiusi pažeidimus paveldosaugos institucija teikia išvadą inspekcijai ir prašo stabdyti vykdomus statybos darbus, yra neracionali ir neefektyvi visų pirma laiko prasme.

Realybėje akivaizdu, kad kol renkami duomenys ir teikiamos išvados paveldo statinių vertingosioms savybėms padaroma dažnai negrįžtama žala, kaip kad nutiko ir Perkūno al. 11 namui. Tiesa, namo savininkas pateikė ne vieną dokumentą su ankstesnių vertintojų išvadomis, kad namas buvo nevertingas ir avarinės būklės deja, dabar patikrinti, ar tos išvados pagrįstos, kai namas pusiau nugriautas – sunkai įgyvendinama užduotis.

„Siekdama, kad analogiška situacija ateityje nepasikartotų, o kultūros paveldo statinių apsauga būtų efektyvesnė, Statybos inspekcija kreipėsi į Aplinkos ministerijai siūlydama Statybos įstatyme nustatyti pareigą statytojams visais atvejais gauti SLD statinio griovimo darbams kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje“, – teigia D. Dambrauskienė.

Jei ši nuostata būtų įtvirtinta įstatyme, bet kokio statinio griovimo darbai kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje be SLD būtų laikomi savavališka statyba, o Statybos inspekcijai nebereikėtų laukti paveldosaugos institucijų išvadų, kaip buvo šiuo atveju.

Savininkas įsitikinęs teisumu

Tuo tarpu jam priklausantį namą griaunantis A. Dankovskis ir toliau įsitikinęs savo teisumu. Straipsnio autorei jis parodė namo registracijos dokumentus, kuriuose nurodoma, kad statinio kategorija – „Neypatingasis“.

Vyras pagrindiniu savo argumentu, kodėl vykdė sklype pastato griovimą be leidimų, laiko LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 1.7. punktą, kuriame teigiama, kad leidimo griauti atskirai stovinčio neypatingojo statinio jam nereikia.

Kad atskirai stovinčiam neypatingam statiniui statybą leidžiantis dokumentas (SLD) nebūtinas, pripažįsta ir D. Dambrauskienė. „Todėl šiuo atveju paveldosaugos institucijų išvados buvo esminės reikšmės“– pabrėžia ji.

Kaip komentuoja portalo „Kas vyksta Kaune“ šaltiniai, būtent ši spraga minėtame įstatyme galimai ir taps pagrindu Perkūno al. 11 savininkui išsisukti nuo bausmių už nelegalius veiksmus.

Tačiau ar tai „išsuks“ jį nuo prievolės atstatyti sugriautą namą – parodys tik laikas. Kol kas VTPSI nusiteikusi itin griežtai.

Remdamasi Kultūros paveldo departamento išvadomis VTPSI reikalauja atstatyti (atkurti) nugriautas kultūros paveldo statinio dalis. Privalomasis nurodymas jo surašymo dieną registruotu laišku paštu ir el. paštu išsiųstas pastato savininkui. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas kitų metų balandžio 28 d., o terminas dėl įvairių aplinkybių gali būti pratęstas 3 mėnesiams.

„Privalomojo nurodymo neįvykdžius, įvykdžius iš dalies ar įvykdžius netinkamai, Statybos inspekcija perduos privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui“, – teigia D. Dambrauskienė.

Jei pavyks įrodyti, kad statinys saugomoje teritorijoje yra priskirtinas ypatingųjų statinių kategorijai, baudos savavališkai darbus vykdžiusiam rangovui gali siekti iki 15 tūkst. eurų, fiziniam asmeniui – iki 6 tūkst. eurų.

Remdamasi paveldo specialistų išvadomis, statybos inspekcija liepia namą atstatyti/ R. Tenio nuotr.

Kačiūniškės dvare – identiška situacija

Spalio pabaigoje VTPSI patikrino dar vieną objektą Kauno rajone, kuriame metų pradžioje taip pat buvo surašyti privalomieji nurodymai atstatyti valstybės saugomuose objektuose savavališkos statybos padarinius. Spalio 28 d. statybos inspektoriai tikrino Kačiūniškės dvarą.

Kaip informavo statybos inspekcijos atstovai, po patikrinimo paaiškėjo, kad du privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra įvykdyti.

Inspektoriai aptiko, kad neįvykdyti šie reikalavimai – nenugriautas rekonstruotas pagalbinis ūkio pastatas (svirnas), nepašalinta pakeista rūmų fasadų išvaizda (spalva), neišardyta šio statinio naujai įrengta stogo danga, neatstatytos pažeistos išorinės kapitalinės sienos, užmūrytos angos, nepašalintas naujai rūsyje įrengtas langas, neatstatyta laiptinės patalpoje išgriauta laikančioji siena, kurioje įrengta anga.

Apie pirminius privalomuosius nurodymus galite skaityti ankstesnėje portalo „Kas vyksta Kaune“ publikacijoje.

Pasak VTPSI, numatyta tvarka, informacija apie neįvykdytus privalomuosius nurodymus bus perduota antstoliui dėl priverstinio jų vykdymo.

Anksčiau viešojoje erdvėje Kačiūniškės dvaro valdytojas Visvaldas Matijošaitis yra sakęs, kad dėl privalomųjų nurodymų atstatyti paveldui padarytą žalą su statybos inspektoriais vyksta derinamieji veiksmai.

Kaip žurnalistus patikino VTPSI atstovė D. Dambrauskienė, „gauti SLD jau atliktiems savavališkos statybos darbams galima, tačiau tik tais atvejais, jei tokia statyba konkrečioje vietoje yra galima ir sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą“.

Anksčiau portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė, kad už pažeidimus, vykdant darbus kultūros paveldo objekte be statybą leidžiančių dokumentų darbų vykdytojams gali grėsti baudos, siekiančios maksimalią 16 tūkst. eurų sumą.

Statybos inspektoriai po patikrinimo konstatavo, kad vis dar nepašalinta pakeista rūmų fasadų išvaizda (spalva)/ R. Tenio nuotr.

Dėl žalos paveldui paprašė mediacijos

Anksčiau portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė, kad Kačiūniškės dvaro valdytojai nėra atlyginę ir už paveldo sunaikinimą valstybei padarytą žalą – į valstybės biudžetą vis dar nepervesta žalos atlyginimo komisijos nustatyta 34 tūkst. eurų suma.

Šį antradienį Kultūros paveldo departamentas (KPD) priims sprendimą dėl tolimesnių veiksmų šioje situacijoje, nes nubaustas pilietis „pasiūlė departamentui reikalą spręsti neteisinės mediacijos būdu“.

Kaip portalui paaiškino KPD direktoriaus patarėjas Robertas Motuzas, pirmiausia pagal įstatymą piliečiui buvo pasiūlyta savanoriškai atlyginti žalą dėl kultūros paveldo objekto suniokojimo, tačiau jis to nepadarė. „Pagal įstatymą civilinį ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo Departamentas gali pateikti per trejus metus“, – sakė R. Motuzas.

Beje, skirtumas tarp veiksmų Kačiūniškės dvarvietėje ir Perkūno al. 11 namo teritorijoje vienas ir esminis – dvaro pastatai buvo įrašyti į saugomo kultūros paveldo registrą, o namas Perkūno alėjoje tėra savivaldybės saugomoje teritorijoje, dėl ko jam taip pat turėjo galioti speciali apsauga.

Nors atvejį Perkūno alėjoje tiriantys pareigūnai ir sako, kad Perkūno al. 11 atveju pritrūkta greitesnės komunikacijos ir vieningo saugotino valstybės turto ir teritorijų registro, tačiau Kačiūniškės istorija rodo ką kita – jokia valstybės apsauga nepadės, jei turtą įsigiję privatūs asmenys patys neturės noro, supratimo ir intereso saugoti paveldą.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT