Kas galėtų įveikti V. Matijošaitį? Apžvalgininkas įvardijo, kokio kandidato labiausiai bijotų meras

Nors Visvaldas Matijošaitis jau paskelbė sieksiantis dar vienos Kauno mero kadencijos, jo pergalė nebėra tokia savaime suprantama kaip ankstesniuose rinkimuose, „Kas vyksta Kaune“ tinklalaidėje „Kaunas gyvai“ teigė politikos apžvalgininkas Audris Narbutas, šiuo metu rašantis mokslų daktaro disertaciją tema „Kodėl vienus merus perrenkame, o kitų ne: esamojo atstovo pranašumo galia ir ribos“.

Pasak jo, ankstyvas dabartinio mero apsisprendimas kandidatuoti gali būti neatsitiktinis – paprastai pirmieji apie kandidatavimą praneša opozicijos politikai, kuriems reikia didinti savo žinomumą.

„Jeigu esi meras, tau to daryti nereikia. Ankstyvas pasiskelbimas netgi gali turėti tam tikrą kainą – oponentai sakys, kad viską darai dėl rinkimų. Štai tiltus Kaune vystai, kad tave perrinktų meru, o ne dėl to, kad tu rūpiniesi miesto ar gyventojų interesais“, – sako politologas.

A. Narbuto vertinimu, ankstyvas pareiškimas gali būti signalas potencialiems konkurentams.

„Turbūt V. Matijošaitis tai supranta – todėl jis deklaravo, kad kandidatuos, tam, kad iš esmės įbaugintų konkurentus, kurie dar abejoja“, – svarsto A. Narbutas.

Nors politikos apžvalgininkas Visvaldą Matijošaitį vis dar laiko ryškiu favoritu, jis atkreipia dėmesį į vieną tendenciją.

Jo teigimu, lyginant 2019 ir 2023 metų rinkimus, už dabartinį Kauno merą balsavusių rinkėjų dalis sumažėjo beveik trečdaliu.

„Jau artėjame prie 50 proc. ribos. Jei renki daugiau kaip pusę balsų – laimi pirmajame ture. Jei ne, situacija tampa visai kita“, – pažymi jis.

Pasak A. Narbuto, didžiausia problema opozicijai iki šiol buvo stipraus kandidato stoka.

2023 metais, jo vertinimu, dalis partijų pasirinko silpnus kandidatus, todėl realios konkurencijos neatsirado.

„Reikia atiduoti duoklę valstiečiams, kurie iškėlė Aureliją Verygą, kaunietį, buvusį ministrą. Nors Kaunas tikrai nėra valstiečių forpostas. Tuo tarpu konservatoriai, kurie deklaruoja, jog Kaunas yra jų forpostas, kad jie yra suinteresuoti, jie iškėlė Vytautą Juozapaitį, kuris buvo komedija dėl savo deklaruotos gyvenamosios vietos pas partietę, nes jis Kaune nuosavo būsto neturi. Tie dalykai žalos padarė“, – pastebi pašnekovas.

Vis dėlto ateityje situacija gali pasikeisti – esą ir pats V. Matijošaitis padarė grubių klaidų.

„Jei pažiūrėtume, kas įvyko nuo to momento – Juozo Kriaučiūno apdovanojimas už nuopelnus Kaunui, na, tai yra tragedija. Galbūt „Autokausta“ darbus atlieka gerai – nesu ekspertas vertinti. Bet kai mes turime žmogų, kuris aiškiai įvardijamas kaip davęs kyšį buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir po to jis apdovanojamas už nuopelnus Kaunui, tai yra baisu, visiškai baisu. Ir tokių jautrių taškų turime“, – pastebi A. Narbutas.

A. Narbuto teigimu, V. Matijošaičiui rimtą konkurenciją galėtų sudaryti iš verslo aplinkos atėjęs, su politinėmis partijomis glaudžiai nesusijęs kandidatas, kurio nelydėtų dabartiniam merui priekaištų sulaukę verslo ryšiai su Rusija.

„V. Matijošaitis yra labai panašus į Donaldą Trumpą – jis vertina galią. Kokie žmonės labiausiai vertina galią ir mąsto? Tai yra gatvių chuliganai – jeigu sugebi duoti atkirtį, jis tave vertins, gerbs. Bet jeigu tu jam parodysi baimę – tu degsi 100 proc. Sakyčiau, kad tai gerai atsispindi Kauno miesto ir Kauno rajono santykiuose. Buvo epizodas, kiek teko ir Jūsų portalo, santykiai su savivaldybe pašlijo, kai V. Matijošaitis sugalvojo dalį Kauno rajono prisijungti prie miesto. Finale jam to padaryti nepavyko, bet dabar jų santykiai atrodo pakankamai geri, nes jis įvertino, kad Kauno rajonas irgi turi parako“, – priduria A. Narbutas.

Jei stiprus kandidatas atsirastų, antrajame ture rezultatus lemtų ne vien administracinė patirtis, bet ir kandidato gebėjimas telkti skirtingas rinkėjų grupes.

„Tuomet antrame ture spręstųsi tokie veiksniai – kas yra labiau poliarizuojantis, kas yra labiau telkiantis. Ir tikrai gali būti, kad labiau telkiantis bus politikas, kuris išėjo antru numeriu. Visgi V. Matijošaitį lydi įvairių istorijų šleifas. Paradoksas, bet galime turėti kažką panašaus, kaip su Robertui Duchnevičiui ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Kur irgi atrodo, kad LLRA yra priešakyje, dominuoja, bet sulaukta tinkamo momento – buvusi merė Marija Rekst nebekandidatavo, ji nesiekė perrinkimo. Jeigu išeina drąsus politikas, pageidautina iš verslo srities, labai nesusijęs su politinėmis partijomis, tada viskas įmanoma. Nesakau, kad tai labiausiai tikėtinas scenarijus, bet gali būti intrigos“, – paaiškina politikos apžvalgininkas.

Tačiau, A. Narbuto teigimu, gali būti ir taip, jog stiprus kandidatas atsiras ne artėjančiuose rinkimuose, o dar vėliau, kai V. Matijošaitis rinkimuose nedalyvaus dėl sveikatos problemų ar kadencijų skaičiaus ribojimo – primename, jog nuo praėjusių savivaldybių tarybų ir mero rinkimų įsigaliojo kadencijų skaičiaus ribojimas, taigi, V. Matijošaitis gali dalyvauti dar dviejuose rinkimuose.

Savivaldybių rinkimus stebintis A. Narbutas tvirtina, jog mero perrenkamumas gana stipriai susijęs su tuo, ar pavyko įgyvendinti vieną didelį projektą – pavyzdžiui, pastatyti baseiną. Panašu, jog šią dinamiką supranta ir V. Matijošaitis, aktyviai komunikuojantis, neva visi svarbūs Kauno projektai tik už kauniečių pinigus. Nors laikinoji Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė teigė, jog meras net nebandė kalbėtis su centrine valdžia.

„Man teko nemažai dirbti su Europos Sąjungos (ES) investicijomis – šiandien Lietuva yra padalinta į du regionus, vienas yra sostinės, kitas vakarų ir vidurio regionas. Tai į Vakarų regioną atiteka didžioji dalis ES investicijų. Kai tos investicijos atiteka, jos atiteka į miestus, kurie turi potencialą patys prisidėti savomis lėšomis. Kauno miesto augimui didelę įtaką turi ir Europos Sąjungos pinigai. Iš Vakarų ir Vidurio Lietuvos regiono, Kaunas yra stipriausias miestas visame šitame regione. Kai iš savęs gali prisidėti ir kai pinigai atiteka, tikrai gali augti. Ir Kauno augimas nemaža dalimi yra ir apie ES lėšas“, – mero pasirinktus argumentus kritikuoja A. Narbutas.

Šiuo metu, be V. Matijošaičio, yra pasiskelbę dar du kandidatai – socialdemokratas Audrius Radvilavičius, taip pat bendra Laisvės partijos ir Lietuvos žaliųjų partijos kandidatė Ieva Budraitė. Šaltinių duomenimis, liberalų kandidatu taps Seimo narys ir buvęs kultūros ministras Simonas Kairys, nors jis oficialiai dar nėra paskelbęs savo kandidatūros.

A. Narbuto vertinimu, ne vienas iš šių kandidatų neturi rimtų šansų mesti pirštinės Visvaldui, tačiau galbūt turi ir kitų tikslų, kuriuos įgyvendinti gali pavykti.

„Jų šansai priklauso nuo to, koks yra jų tikslas. Ne visada dalyvaujant rinkimuose tikslas yra juos laimėti. Ir kalbu ne apie olimpinį principą, kad svarbu dalyvauti – kartais rinkimai yra dirvos kūrenimas kitiems rinkimams. Jeigu jo [S. Kairio] tikslas yra pasiruošti kitai vienmandatei – jo šansai yra labai geri. Ar jis turi didelius šansus laimėti prieš V. Matijošaitį – aš tuo abejočiau“, – svarstė pašnekovas.

Savo ruožtu konservatoriai kol kas kandidato neturi ir žada rengti atvirus rinkimus – demokratijos šventę. Šį modelį paskutinių Kauno mero rinkimų metu jau buvo išbandžiusi Laisvės partija, tačiau eksperimentas nepasiteisino – kandidatas į merus Mantas Bertulis surinko mažiau nei 2 proc. balsų, taigi, mažiau nei surinko pačios Laisvės partijos sąrašas Kaune.

Politikos apžvalgininko nuomone, konservatorių pirmininko pareiškimai apie Kauno susigrąžinimą – drąsus žingsnis, kaip ir sprendimas rinktis atvirų rinkimų formatą. Visgi vadinamoji „demokratijos šventė“, pasak A. Narbuto, gali atbaidyti stiprius kandidatus.

„Kalbant apie demokratijos šventę, reikia grįžti šiek tiek anksčiau, į prezidento rinkimus. Kas būtų buvę, jei Gitanas Nausėda, kuris tuo metu buvo svarstomas kaip vienas iš konservatorių kandidatų, jis būtų sulaukęs Vygaudo Ušacko likimo – pralaimėjęs Ingridai Šimonytei ir tada sukūręs muštos kortos įvaizdį.

Bendrai konservatorių rinkėjai gali pasirinkti mažiau šansų turintį, bet partijos narį, konservatoriams pažįstamą žmogų“, – tvirtina A. Narbutas.