Išskirtinio visuomenės, institucijų ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusi Perkūno al. 11 brutaliai pusiau nugriauto namo istorija ir toliau kelia daugiau klausimų, nei atsakymų. Iš esmės dėl netinkamo elgesio su asbesto stogu iki lapkričio 17-osios uždraustos bet kokios veiklos namo teritorijoje terminai gali būti pratęsti. Namo savininkas grasina teismais, jei jie įsisuks – prestižiniame rajone palikti griuvėsiai gali tapti dar vienu miesto veidą darkančiu vaiduokliu.
Sieks pastato atstatymo
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas, paveldosaugininkų nuomone, pusiau sugriautas namas turi būti atstatytas. Tokią išvadą departamento darbuotojai pateikė griovimo darbams leidimus turėjusiai išduoti Kauno miesto savivaldybės administracijai bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI).
Paveldosaugininkų teigimu, artimiausiu metu bus sudaryta žalos įvertinimo komisija, kuri vertins griovimo darbų padarytą žalą valstybei.
„Savavališkai nugriautą namo Perkūno al. 11, Kaune dalį būtina atstatyti, taip pat sutvarkyti statybvietę išsaugant po statybvietę išmėtytus vertingus autentiškus namo fasado puošybos (mediniai langų apvadai, lauko durų fragmentai, fasado kolonos ir pan.) bei interjero (langai, vidaus durys ir kt.) elementus“, – rašoma portalui atsiųstame Kultūros paveldo departamento aiškinamajame rašte, kurį pasirašo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.
Rašte taip pat teigiama, kad atsižvelgus į tai, kad savavalių griovimo darbų metu buvo sunaikinta tik dalis namo Perkūno al. 11, Kaune, nėra pagrindo manyti, kad sunaikintų statinio dalių negalima atkuri dėl informacijos apie jas trūkumo.
Iš tiesų, yra išlikę ne tik daugybė namo nuotraukų, bet ir autentiškas žinomo tarpukario architekto Aleksandro Gordevičiaus 1928 metais pradėtos statyti vilos projektas. Beje, statybų metu projektas buvo koreguotas ir tai tapo viena iš priežasčių 2015 m. priimto sprendimo neįtraukti objekto į saugomų kultūros paveldo vertybių registrą, neva dėl autentiškumo trūkumo.
Atstatymas – labai brangus
Pasak portalo „Kas vyksta Kaune“ kalbintų statybos ekspertų, įgyvendinusių ne vieną senų pastatų restauravimo projektą, tokių pastatų atstatymas – daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas.
„Restauruoti seną medinį namą taip, kad jis atitiktų šiuolaikinio žmogaus poreikius, gali kainuoti du – tris kartus brangiau, nei nugriauti ir pastatyti jo vietoje naują“, – sakė nenorėjęs būti paminėtas kaunietis, kurio pastangomis šiuo metu beveik baigtas renovuoti panašus medinis statinys.
„Taip, aš turėjau tikslą atstatyti autentiškai, nes manau, kad tai yra pagrindinė to pastato vertė. Bet ne kiekvienas taip galvoja ir negalima smerkti – tai visų pirma susiję su dideliais pinigais. Jei jau norime reikalauti, kad privatūs žmonės būtų suinteresuoti saugoti tokius pastatus, turi būti valstybės parama tam.
Nes gražu juk ne man vienam – visiems aplinkiniams, tokie namai tampa lankomi turistų, puošia miesto reklamas. Tikrai neteisinga, kad valstybė tarsi pasinaudoja privataus žmogaus lėšomis, kuriant bendrąjį gėrį“, – samprotavo kaunietis.
Viešai nenorėjęs prisistatyti statybų bendrovės vadovas sakė, kad norinčiųjų gyventi senuose namuose – vienetai. „Taip, visi nori matyti sutvarkytą pastatą per savo langą, bet gyventi pageidauja moderniame, šiuolaikiškame name“, – ironizavo jis.
Abu kalbinti pašnekovai pritarė minčiai, kad labiausiai Perkūno al. 11 griaunamo namo istorijoje neatleistinas ne pats griovimo faktas, o kaip tai buvo padaryta.
„Būtų ramiai sau nuardęs asbesto stogą, išmontavęs langus, išrinkęs po dalelę tą namą, kaip daugelyje tokių objektų Žaliakalnyje nutinka. Tada dar gaisriukas ir – jokių problemų“, – juokavo vienas iš pašnekovų.
„Dabar tikrai labai sudėtinga pakomentuoti, kaip atstatyti statinį, kurio net dviejų sienų nebeliko. Bet, aišku, šiais laikais – viskas įmanoma, tik pinigų reikia turėti“, – sakė vienos senamiestyje ir miesto centre ne vieną projektą įgyvendinusios įmonės vadovas.
Pasak kalbintų pašnekovų, ši situacija gali užtrukti labai ilgai, todėl dar vienas neigiamas šios istorijos aspektas – aplinkinių namų gyventojams gali tekti ilgokai laukti, kol teritorija priešais jų langus bus sutvarkyta.
„Tokių objektų restauracija užtrunka žymiai ilgiau, nei naujos statybos. Pavyzdžiui, namo, kurį atstačiau iš pagrindų, darbai užtruko daugiau, kaip metus – ir mes čia dar labai skubėjome“, – apie tokių namų restauravimo detales pasakojo vyras.
Pastato savininkas nesutinka
Tuo tarpu pastato savininkas Artūras Dankovskis ir toliau laikosi pozicijos, kad griauti pastatą turėjo teisę, nes statinys nebuvo įrašytas į valstybės saugomo kultūros paveldo registrą. Tačiau portalui atsiųstuose VTPSI išaiškinimuose teigiama, kad leidimas griauti gali būti neprivalomas tik atskirai stovinčiam, nesublokuotam neypatingajam statiniui.
„Leidimas ypatingojo statinio, o kultūros paveldo statiniai visais atvejais yra ypatingieji statiniai, griovimui yra privalomas“, – nurodo inspekcijos atstovė Diana Dambrauskienė.
A. Dankovskis anksčiau portalui „Kas vyksta Kaune“ tvirtino turįs visus dokumentus, įrodančius, kad pastatas neturi vertingųjų savybių, tačiau Kultūros paveldo departamentas laikosi kitokios pozicijos.
Jų teigimu, griaunama ankstyvojo Art Deco stiliaus vila yra kultūros paveldo statinys, nes Kauno miesto savivaldybės patvirtintame specialiajame plane stovi savivaldybės saugomoje paveldo teritorijoje ir yra priskirtas ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos pastatams (statiniams, turintiems vertingųjų savybių).
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ sako paveldosaugos specialistas A. Liakas, Lietuvoje yra keletas teritorijų, kurioms specialiąją apsaugą užtikrina miestų savivaldybės. Jis paminėjo, kad teritorija, kurioje yra ir Perkūno al. 11 namas, yra vienintelė teritorija, kurią saugo Kauno miestas. Vilniuje tokių teritorijų yra dvi – abi jos – Šnipiškių rajone. Panevėžio savivaldybė saugo miesto istorinę dalį.
Leidimus turėjo išduoti savivaldybė
Pasak VTPSI, statybą leidžiančius dokumentus (SLD) šiuo konkrečiu atveju turėjo išduoti miesto savivaldybės administracija, patikrinusi ir pritarusi griovimo projektui.
„Statybos inspekcija, patikrinusi duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio Perkūno al. 11, Kaune, griovimui SLD nebuvo išduotas.
Dėl statinio griovimo darbų be SLD, kai jis privalomas pagal teisės aktus, statytojui surašytas savavališkos statybos aktas“, – rašoma VTPSI atstovės D. Dambrauskienės atsakymuose.
Konstatuota, kad be statybą leidžiančių dokumentų, t. y. leidimo nugriauti kultūros paveldo statinį, atlikti savavališki kultūros paveldo statinio griovimo darbai, dėl kurių sklype darbus vykdžiusiai bendrovei gresia nemažos baudos. Dėl jų dydžio VTPSI turėtų spręsti artimiausiu metu.
Namo savininkas A. Dankovskis kol kas taip pat neatsako, ar paklus nurodymui atstatyti nugriautą pastatą. Paveldosaugininkų pateiktoje informacijoje, šis nurodymas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos ir greičiausiai brutalius griovimo darbus Perkūno al. 11 sklype atlikę asmenys pasinaudos šia teise.
