Orų prognozės, vis dažniau prabylančios apie link minusinės artėjančią oro temperatūrą ir jau pasirodysiančias šalnas, automobilių vairuotojams primena, kad prasideda padangų keitimo metas. Draudikai pataria šio darbo neatidėti paskutinei minutei, nes šiemet situaciją gali apsunkinti ne tik orai, bet ir sunkiai prognozuojamas koronaviruso plitimo mastas.
Pastarasis gali tiesiogiai paveikti tiek servisų darbo laiką, tiek žmonių galimybes juose apsilankyti. Pagal Kelių eismo taisykles žiemines padangas būtina pradėti eksploatuoti nuo lapkričio 10 dienos.
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, paprastai žmonės šį darbą atidėlioja iki paskutinės akimirkos, tad lapkričio pradžioje servisuose nutįsta laukiančiųjų eilės.
„Rekomenduojame padangų keitimo nenustumti į lapkritį, o tuo pasirūpinti jau spalio antroje pusėje. Iš vienos pusės, orai gana greitai keičiasi, tad jei vieną dieną lauke +10°C, tai nereiškia, kad kitą negali paspausti šaltukas, važiavimą vasarinėmis padangomis galintis paversti pavojingu iššūkiu.
Be to, šiemet mūsų kasdienį gyvenimą koreguoja pandemija, kurios plitimas yra neprognozuojamas, tad įvedus kokius nors ribojimus, padangų keitimas gali pavirsti daug streso keliančia situacija, kaip tai nutiko pavasarinio karantino metu“, – tvirtina A. Žiukelis.
Nekeičia bijodami nusidėvėjimo
Jis atkreipia dėmesį, kad pirmasis sniegas dažnai iškrinta dar spalį, o net ir nedidelis jo kiekis ar žemiau nulio nukritusi oro temperatūra veikia vasarines padangas – jos tinkamai nebesukimba su asfaltu, slysta ir sukelia grėsmę važiuojančiųjų automobiliu ir kitų eismo dalyvių saugumui.
Ekspertas sako, kad padangų keitimas labai priklauso nuo vyraujančių oro sąlygų, jei ruduo šiltesnis ir saulėtas, padangų keisti vairuotojai neskuba. Pagrindinis argumentas – kad per anksti pakeistos padangos greičiau nusidėvės.
„Žieminės padangos intensyviau pradeda dėvėtis esant skirtingai temperatūrai. Gamintojai nurodo ir 7, 9 ar 12°C laipsnių temperatūrą. Šiuo metu tokia temperatūra nesilaiko visą parą, o pakyla vos kelioms valandoms, dažniausiai vidurdienį.
Rytais ir vakarais, kada yra įprastas daugelio automobilių judėjimo metas, temperatūra būna jau kur kas žemesnė, tad padangoms grėsmė nekyla. Padangų nusidėvėjimą kur kas labiau nei oro temperatūra pagreitina netinkamas jų slėgis ar nesuderinta ratų geometrija, tad nuvykus į servisą reikėtų nepamiršti to patikrinti“, – tikina A. Žiukelis.
„Suvažinėtos“ padangos gali panaikinti techninę apžiūrą
Pasak A. Žiukelio, svarbu ne tik nedelsti pasikeisti padangų, bet ir neignoruoti jau matomų ar numanomų jų nusidėvėjimo požymių, nes važinėjimas su tokiomis padangomis bus ne ką saugesnis nei su vasarinėmis.
„Pagrindinis nusidėvėjimo požymis – sumažėjęs padangų protektoriaus gylis. Tačiau laikui bėgant padangose atsiranda ir kitokių trūkumų – jų guma gali būti suskeldėjusi, jos tampa „guzuotos“, būna nudėvėtos netolygiai.
Pastebėjus tokius požymius pasenusias padangas derėtų išvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, o automobilį „apauti“ naujomis, antraip tai būtų taupymas savo ir kitų eismo dalyvių saugumo sąskaita“, – teigia jis.
„Svarbu nepamiršti ir to, kad kokybiškos turi būti visos keturios automobilio padangos. Dalis vairuotojų vis dar įpratę naujomis keisti tik labiausiai nusidėvėjusių padangų porą, tačiau toks variantas taip pat nėra saugus ekstremaliomis žiemą pasitaikančiomis vairavimo sąlygomis“, – tvirtina draudimo ekspertas.
Jis primena, kad minimalus lengvųjų automobilių žieminių padangų protektoriaus gylis yra 3 mm (naujų padangų jis būna 8–9,5 mm). Važinėjantys su mažesniu nei minimalus gylio padangomis rizikuoja ir tuo, kad jų automobiliams gali būti panaikinta privalomoji techninė apžiūra.
