Nors „Kaunas auga“ oro balionas būtų puikiai tikęs prie Nemuno saloje ketvirtadienio rytą tvyrojusios progreso nuotaikos, pakilumo tarp susirinkusiųjų šis apžvalginio transporto stygius nenumušė. Pro balzganus debesis paskutinę rudenišką šilumą dalijant nenuoramoms saulės spinduliams, kalbas skėlė ministras, meras, architektai ir rangovai, o po to molėta žeme paėjėjęs giliau į statybvietę, būrelis žmonių įkasė simbolinę „Mokslo salos“ kapsulę, taip pažymėdamas vieno svarbiausių Kauno ir visos Lietuvos projektų pradžią.
Kaune vykdoma šalies harmonizacija
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius kapsulės įkasimo ceremonijoje dėkojo Kaunui, Kauno merui ir šio miesto lyderiams, nuolat demonstruojantiems lyderystę, kurios, ministro žodžiais, reikia harmonizuojant Lietuvą.
„Lietuva kaip visuomenė, valstybė turėtų būti harmoninga viskuo – žmonėmis, mokslu, pramone, apie ką kalba ir mūsų prezidentas. Ta gerovė – kiekvieno žmogaus, ar kiekvienas žmogus šalyje gali būti sėkmingas. Kiekvienas gimęs kūdikis turi beribį sėkmės potencialą, bet labai svarbu, kad jis turėtų sąlygas savo potencialui atskleisti, vystyti ir panaudoti.
Man atrodo, kad Lietuvos širdis, Kaunas – tai harmonizacijai labai tinkama vieta. Man kaip švietimo, mokslo ir sporto ministrui džiugu, kad šitoje saloje yra ta sporto, sveikatos, mokslo dermė ir tai sklaida visai Lietuvai atsakant į klausimą, kaip galėtų klestėti mūsų valstybė“, – kintančią Nemuno salą kaip darnios šalies modelį pateikė A. Monkevičius.
Pasak ministro, valstybė gali klestėti tada, kai vaikai nuo mažumės labai įdomiai, patraukliai pamatys, ką gali mokslas, koks įdomus pasaulis ir žmogus.
„Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, profesūra, turbūt, tą dalį apie žmogų būsimoje salos centro ekspozicijoje ir globos. Kad mes pažintume žmogų, ne tik biologiškai, bet žmogų kaip beribį potencialą, kuris gali klestėti, jeigu jungiasi su gamta, su mašina, technologijomis, kurios padeda žmogui gyventi geriau, kurti darnią aplinką – rūpintis savo kraštu, valstybe, turėti tapatumą, šaknis. Visa tai vaikai atras šiame centre, „Mokslo saloje“, – pačią šviesiausią ateitį susirinkusiems vaizdavo švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Viena geriausių investicijų
A. Monkevičius skatino Kauną nesisavinti šio mokslo centro, nes tai ne tik miesto, bet ir Lietuvos pasididžiavimas Kauno dėka. Čia bus koordinuojama 10 STEAM centrų veikla, teikiama metodinė parama ir, ministro įsitikinimu, bus didžiulė trauka.
„Manau, Kaunas pritrauks labai daug vaikų, kurie bus talentai visai Lietuvai, kurie, galbūt, globaliai studijuodami, mokydamiesi grįš su savo talentais, potencialu kurti klestinčią šalį. Noriu palinkėti sėkmės, čia tik pradžia. Dalis darbų padaryta, bet laukia atsakingas tolimesnis darbas labai sudėtingomis sąlygomis, nes nežinome, kaip pandemija toliau klostysis.
Atsakymus turime rasti mes, žmonės, turime išmokti šiomis sąlygomis gyventi kitaip, iššūkį priėmę sustiprėti, jį įveikti ir net neabejoju, kad meras su savo komanda, statybos žmonės įgyvendins projektą laiku, sėkmingai. Man didžiulė garbė prisidėti galbūt tik formaliai, bet visa širdimi“, – su oficialia projekto pradžia sveikino A. Monkevičius.
Valstybės skirti 18 mln. ir Kauno – 10 mln. eurų, anot ministro, yra viena geriausių investicijų į mokslo sklaidą, klestinčią visuomenę, kuri grįš ne tik milijardais, o Lietuvos sėkme.
„Kuomet Vilniuje sunkiai skiname kelią tokiems projektams, kauniečiai, tikriausiai padarys greičiau. Kaip ir daugiafunkcis vandens sporto pasaulis, „Žalgirio“ arena, ši sala reikalinga Kaunui ir Lietuvai“, – kalbėjo A. Monkevičius, pasidžiaugęs ir S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos pažanga. Galimas daiktas, ministrui nežinoma ar užmiršta, kad pagal pirminį planą, stadione futbolininkai kamuolį ritinėti turėjo jau šių metų metų balandį.
Džiaugiasi, kad stato „Autokausta“
Prie mikrofono stojęs Visvaldas Matijošaitis pripažino, kad šiandien jam, visiems savivaldybės darbuotojams ir aukštųjų mokyklų rektoriams beprotiškai džiugi diena – „Mokslo salos“ idėja kiekviename susitikime puoselėta ketverius metus.
„Padarytas pirmas Lietuvoje tarptautinis architektūrinis konkursas, kas kainavo laiko ir pastangų. Jeigu ne mano klasiokas, draugas, jūsų kolega Jonas Audėjaitis, gal šį kruviną darbą ir būčiau numetęs, – nusijuokė Kauno meras. – Bet šiandien žiūrint į burzgiančius traktorius džiaugiasi širdis, kad mūsų visų ir valstybės pinigai eina ne vien į gatves, skverus, bet ir į jaunimo, mažų vaikų ir suaugusiųjų galvas.“
Su savivaldybės jaunimu V. Matijošaitis pasakojo apvažiavęs nemažai tokių centrų ir visi kaip vaikai juose žaidė mokslą. „Ačiū statybininkams, džiaugiuosi, kad konkursą laimėjo Kauno kompanija, ne turkai, kurie stadioną pradėjo, o kauniečiams po to reikėjo užimti. Aš būsiu ramus“, – nuoširdžiai šypsojo meras.
Laimėjo Kaune gerai žinoma kompanija
Mokslo ir inovacijų centro rangos darbų sutartis pasirašyta rugpjūčio 12 d., pasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms paaiškėjo, jog projektą įgyvendins bendrovė „Autokausta“. Tiesa, įmonės vadovas Juozas Kriaučiūnas tuomet teigė, kad reikės apie dviejų mėnesių techniniam pastato projektui paruošti – dabar matyti, kad šie laiko rėmai nurodyti gana tiksliai.
Kaip žiniasklaidą rugpjūčio viduryje informavo savivaldybė, „Mokslo salos“ rangos konkurse sulaukta keturių dalyvių pasiūlymų: „YIT Lietuvos“, „Eikos statybos“, „Mitnijos“ bei „Autokaustos“.
Pasak savivaldybės, pirkimo dokumentuose buvo numatyta, kad pasiūlymas bus atmetamas, jei jo kaina viršys 25,8 mln. eurų su PVM. Dėl šios priežasties atmesti „Eikos statybos“ ir „YIT Lietuva“ pasiūlymai. „Mitnijos“ pasiūlymas atmestas, nes tiekėjas dokumentuose padarė aritmetinių klaidų, kurių per nurodytą terminą neištaisė, nepaaiškino kitų pasiūlymo dalių.
Konkursą laimėjo „Autokausta“, pasiūliusi darbus atlikti už kiek mažiau nei 24,3 mln. eurų, vieną didžiausių Kauno projektų, kurio bendra vertė siekia beveik 28,6 mln. eurų, planuojama baigti 2022 metais. Minėta bendrovė, beje, yra miesto favoritai ir įgyvendina daugelį svarbių projektų, kaip ledo arenos Kovo 11-osios gatvėje, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono, pėsčiųjų tilto į Nemuno salą statybos ar Taikos prospekto rekonstrukcija.
„Autokaustos“ vadovas J. Kriaučiūnas iškilmėse dėkojo V. Matijošaičiui už galimybę ženkliai prisidėti statant miestą, sėkmingą mero bendradarbiavimą su Vyriausybe, nepagailinčia Kauno projektams milijonų. J. Kriaučiūnas deklaravo, kad bendrovė objektą pastatys laiku ir tai padarys kokybiškai.
Projektą rengė ispanai su australais, ekspoziciją – lenkai
Kaip skelbta anksčiau, Nemuno saloje iškilsiančiame interaktyviame mokslo ir inovacijų centre lankytojai galės prisiliesti prie technologijų, iš arčiau susipažinti su šių dienų naujovėmis. Kauniečių ir turistų traukos centre per metus tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.
Ispanijos ir Australijos kompanijos „SMAR Architecture Studio“ parengtas projektas, laimėjęs konkursą, kuriam pateikta virš 100 architektūrinių vizijų, išsiskiria unikaliais architektūriniais ir dizaino sprendiniais, bet tuo pačiu integruojasi į kauniečių pamėgtą natūralų Nemuno salos kraštovaizdį.
Tai turėtų būti unikalus statinys visoje Europoje, jo akcentu taps pasvirusi 30 m skersmens metalinė disko konstrukcija, pakibsianti virš įėjimo į muziejų. Viduje bus įrengta nuolatinė ir kintanti ekspozicijos, kurių koncepciją kuria Lenkijos kompanija „Multimedia Art & Education“, STEAM laboratorijos, virtualių projekcijų erdvės, įsikurs kavinės, konferencijų salės, dirbtuvės bei administracinė dalis.
„Šitoje istorijoje esame antri asmenys. Mes susisiekiame australais kitame pasaulio gale ir jie perduoda tokią žinią – yra labai netikėta, kad Lietuva, Kaunas nuo pirmos dienos laikosi žodžio ir pagal laimėtojų parengtą projektą jau liejami pamatai.
Australai tarsi visam pasauliui perduoda žinią, kad tai yra siekianti, garbinga valstybė, garbingas miestas. Manau, tai mums labai svarbi žinia. O šiaip, esame tik antri asmenys. Po to įvertinsite, kaip čia viskas, sveikinu su švente, tai tikrai šventė“, – žodį tarė su „SMAR Architecture Studio“ ruošiant projektą bendradarbiaujančio architektų biuro galva Gintautas Natkevičius.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad visai neseniai Nemuno saloje oficialiai pradėtos ir olimpinio dydžio baseino statybos. Numatant išaugsiantį automobiliais atvyksiančių kauniečių srautą, savivaldybė spalio 20-ąją inicijavo Karaliaus Mindaugo pr. 52 esančio sklypo suformavimą ir paėmimą visuomenės reikmėms, čia planuojama statyti 300 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.
