Pirmadienio pavakarę Sandraugos gatvėje miesto ir rajono gyventojai rinkosi laidoti jau kelerius metus, vaizdžiai kalbant, lavono dvoku besiplaikstančios Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmonės (MBA). Gedulingos procesijos dalyviai gamyklos vartus apkaišiojo gėlėmis, priešiškais šūkiais, sužibo kapų žvakės. Įmonę valdančio Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) atstovai sako, kad užtikrintai pašalinti kvapus sudėtinga. MBA likimas gali būti nuspręstas ateinančią savaitę.
Gamyklai tarė amžiną „sudie“
Kaip skelbta akcijos aprašyme, paskutinę vasaros dieną, prieš 18 val., atsisveikinti su „veiklą užbaigiančia“ Kauno MBA rinkosi Ramučių, Narėpų, Biruliškių, Sergeičikų, Karmėlavos, Palemono ir Kauno gyventojai.
Nedidelę atkarpą iki gamyklos vartų nužygiavę keliasdešimt žmonių turėjo visus laidotuvių atributus – aidint giesmėms nešėsi juodais kaspinais parištas gėles, amžino atilsio MBA linkinčius vainikus, juodai baltą nuotrauką. Nepaisant pirmyn atgal kursuojančių šiukšliavežių, prie vartų uždegtos kapų žvakės, o besiartinantis apsaugininkas informuotas greit neteksiantis darbo – vyras teapsisuko ir nupėdino atgal.
Renginio organizatoriai teigia, kad surinktos gėlės bus perduotos Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) ir Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) kaip palaikymo ir vilties ženklas. Kitą savaitę minėtos įstaigos svarstys dėl Kauno MBA taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo stabdymo.
Kenčia ne tik Ramučių gyventojai
Kaip sakė procesiją vedusi piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė iš Ramučių, pirmadienį laidota „įžymioji Kauno MBA, kitaip sakant, šiukšlynas“.
„Surengėme simbolinę laidotuvių akciją su 2015-2020 MBA gyvavimo metais. Manau, po penkerių metų smarvės laidoti tikrai ne per anksti, gal net vėloka, bet kažkada tai turi būti padaryta. Mes norime, kad šiai įmonei būtų visiškai naikinamas TIPK už pateikiamus melagingus duomenis ir krūvą pažeidimų, dėl kurių AAD turi visas teises naikinti ir leidimą įmonei dirbti. Tikimės, kad 2020 m. mums bus lemtingi ir MBA bus likviduota“, – vylėsi G. Varnaitė-Venskienė.
Gamykla, anot moters, alina Kauno ir Kauno rajono gyventojus. Priklausomai nuo vėjo krypties, vasarą, kai karšta ir drėgna, dažniausiai smirda Ramučiuose – dėl to gyvenvietės bendruomenė labai aktyvi. O šiemet vyraujant kitiems vėjams, dvoką pradėjo jausti kauniečiai, ypač Dainavos mikrorajono gyventojai.
„Jie tiesiog nežino, kas yra kvapų šaltinis, tad mes pasakome – štai kaltininkas. (…) Nepertraukiamai smirda jau apie savaitę. Tai nevyksta 24 valandas per parą, bet labai stipriai dvoktelėja tam tikrais momentais, kaip sakiau, priklauso nuo vėjo. Šnekėjome su visomis valdžiomis, Kauno RATC dalininkais, kurių yra daug. Jie sutinka, kad problemų turi, reikia tvarkytis ir, kiek žinau, biologinio atliekų apdorojimo dalies tikrai žadama atsisakyti“, – komentavo asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė.
Esmingai pakeisti situacijos neįmanoma
Chemiko išsilavinimą turintis kitas Ramučių gyventojas Regimantas Bučas „Kas vyksta Kaune“ aiškino, kad biologiškai apdorojant atliekos yra kompostuojamos, kitaip tariant, čia jos pūdomos.
„Šioje gamykloje atliekų srautas pereina per sietą: dalis frakcijos atskiriama ir atiduodama į pūdymą, kita dalis sudeginama, o supuvusios atliekos išvežamos į Lapių sąvartyną. Perdirbimui tinkamų atliekų atskiriama tik 1 proc. ir čia yra labiau darbo imitavimas nei realus rūšiavimas. (…) To komposto parduoti neįmanoma, kadangi jis užterštas ir niekam netinkamas. Gamyklos steigėjai tai žinojo iš pradžių, tik buvo gražiai pasirašę, kad panaudosime tą žaliavą kitur. Tai yra techninis kompostas, kuris tinkamas tik sąvartynui“, – kalbėjo R. Bučas.
Kauno RATC direktoriaus funkcijas atliekantis atliekų priėmimo aikštelės operatorius Raimundas Seilius naujienų portalui nurodė, kad Kauno MBA atliekos biologiškai apdorojamos atvirose tranšėjose, į kurias tiekiamas deguonis. Biologiniam apdorojimui dar gali būti taikoma tunelinė anaerobinė technologija, pagal kurią atliekos fermentuojamos ir kompostas brandinamas uždaru būdu. Tiesa, tai visiškai kitas procesas, kuriam reikia naujos gamyklos.
„Dauguma tokio tipo objektų atliekų apdorojimui naudoja tą pačią (kaip Kauno MBA – „Kas vyksta Kaune“) technologiją, tik vieta parinkta kita, kur žmonėms nekelia streso. Tarkime, prie sąvartyno, pakankamai nutolusi nuo gyvenamųjų kvartalų. Mūsų situacija šiuo atžvilgiu nepalanki“, – teigė R. Seilius.
Pasak jo, priemonių, kurios ženkliai sumažintų nemalonius kvapus, skaičius labai ribotas. Jų dar yra, tačiau esą niekas negarantuoja, kad suveiks. Beje, tos technologijos pakankamai brangios – dalininkams prieš investuojant didžiulius pinigus reikia tam tikro užtikrinimo.
R. Seilius pridėjo, jog daugiausia problemų įstaigai sukelia biologiškai skaidžių atliekų atskyrimas iš komunalinių atliekų srauto, bet ši prievolė įtvirtinta valstybės teisės aktuose.
„Tai europinė praktika, tik vakariečiai jau seniai pripratę atskirti maisto atliekas nuo kitų komunalinių atliekų. Jeigu mūsų piliečiai būtų sąmoningi ir nemestų į bendrą krepšį maisto ir kitų šiukšlių, būtų paprasčiau. Dabar maisto atliekos labai užteršia visas antrines žaliavas, kurias būtų galima perdirbti, jas atskiriant bei apdorojant susidaro ir tie kvapai“, – priekaištą tautiečiams mestelėjo laikinasis Kauno RATC direktorius.
Kol vieni liepia susitvarkyti, kiti problemų nemato
Kaip skelbta praėjusią savaitę, neplaninius Kauno MBA patikrinimus atlikę AAD Kauno valdybos inspektoriai rugpjūčio 20 d. sukvietė į susitikimą savivaldos, Kauno RATC, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Kauno rajono Ramučių gyvenvietės bendruomenės atstovus.
Gamyklos vadovui įteiktas privalomasis nurodymas per mėnesį sutvarkyti įrenginius taip, kad juos eksploatuojant būtų laikomasi TIPK leidime nustatytų sąlygų, galimai darančių įtaką ir nemalonių kvapų patekimui į aplinką. Aplinkosaugininkai prašys pateikti priemonių planą dėl kvapų ir teršalų išsiskyrimo mažinimo, kurį įmonė turės įgyvendinti per kuo trumpesnį laikotarpį.
„Per patikrinimus nustatyta, kad įrenginiai eksploatuojami nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro argumentai dėl nustatytų pažeidimų neįtikina, centro steigėjai – savivaldybės – turėtų imtis didesnės iniciatyvos sprendžiant gamyklos kaimynystėje gyvenančių žmonių problemas dėl nemalonių kvapų“, – pranešime tvirtino AAD Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjas Jurgis Kazlauskas.
Tiesa, NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Filomena Smolskienė „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare anksčiau teigė, kad atlikus įmonės skleidžiamo kvapo vertinimą modeliavimo būdu, Ramučių gyvenamojoje aplinkoje kvapo koncentracijos ribinė vertė 2 m aukštyje virš žemės paviršiaus neviršijo Lietuvos higienos normose nustatytos didžiausios leidžiamos vertės.
G. Varnaitė-Venskienė pirmadienį rėžė minėtas išvadas vertinanti prastai, moters tvirtinimu, NVSC yra neįgalus tinkamai išmatuoti oro taršą: „Jie neturi kuo matuoti, tik į kompiuterį įveda skaičiukus, MBA pateiktus teršalų duomenis, kurie netgi yra klaidingi, ir pagal tai modeliuoja sklaidą. Toks tikrinimas niekinis, jie nepajėgūs atlikti jokios kvapo kontrolės.“
V. Matijošaitis kaltina dviveidiškumu
Beje, Jonavos savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius ir Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas prieš kelias dienas paskelbė svarstantys daugiau nebesinaudoti Kauno MBA paslaugomis. Abu merai ketino kreiptis į kitus Kauno RATC dalininkus, prašydami pareikšti savo poziciją dėl įmonės veiklos.
Tuo metu Visvaldas Matijošaitis pirmadienį prieš pat protesto akciją Kauno savivaldybės išplatintame pranešime kitų merų pareiškimus pavadino politikavimu: „Šis projektas gimė gerokai seniau nei prasidėjo jo statybos 2014 metais ir startavo veikla 2016-ųjų sausį. Pats buvau naujai pradėjęs eiti mero pareigas, o Kauno rajono ir Jonavos merai ilgą laiką dalyvavo šio projekto kūrime. Dabar jie kalba kitaip, užuot jautę atsakomybę ir tiesiog atsiprašę. Padaryta nesąmonė už Europos Sąjungos pinigus, bet nedrįstama to pripažinti.“
Pasak V. Matijošaičio, tokiam objektui Kauno mieste apskritai ne vieta ir ši gamykla turėtų būti likviduota, bet reikia išlaukti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšoms taikomo 5 metų termino, po kurio bus galima imtis realių gamyklos uždarymo veiksmų. Antraip tai būtų pernelyg didelė finansinė našta visam Kauno regionui.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad Kauno savivaldybei visuotiniame Kauno RATC dalininkų susirinkime priklauso trys balsai, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Raseinių rajonų savivaldybėms ir „Kauno švarai“ – po vieną balsą. Pagal įstaigos įstatus, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota 3/4 visų dalininkų balsų dauguma, sprendimams priimti užtenka 2/3 ar didesnio dalininkų dalyvavimo, o jei kvorumo nėra, per 20 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.
Skaičiuoja, kad tvarkyti atliekas MBA neapsimoka
Kauno savivaldybės pateiktais 2019-ųjų duomenimis, MBA įrenginiuose per metus apdorota apie 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, kurių 64 proc. sudarė Kauno miesto atliekos. Viso regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o kauniečiams – 5,5 mln. eurų.
Apdorojus 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama tik 1250 tonų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, tai nesiekia net 1 procento nuo bendro atliekų kiekio. Realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbimui antrines žaliavas, gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų.
„99 procentai į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, vis tiek yra pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje“, – savivaldybės pranešime pirmadienį cituotas „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.
Miesto valdžia siūlo aplenkti MBA ir komunalines atliekas deginti Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ), kas regiono gyventojams kasmet esą leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o kauniečiams – apie 2,5 mln. eurų. Savivaldybės įvardyta atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina – 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo – 62,81 Eur/t.
Milijoninė ES parama paleista dvokiančiais vėjais?
Kauno MBA, stūksančios Taikos prospekto gale, šalia A1 magistralės, statybos baigtos 2015 m. pabaigoje. Gamyklos įrenginiai sùgaudė 2016-ųjų sausį – tuomet paskelbtas oficialus jos atidarymas.
Kaip nurodoma Kauno RATC portale, 220 tūkst. tonų šiukšlių per metus galinčiame apdoroti fabrike tvarkomos Kauno miesto, Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių ir Kauno rajono savivaldybėse susidarančios komunalinės atliekos.
Mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose iš bendro atliekų srauto atskiriamos perdirbimui tinkamos antrinės žaliavos ir pakuotės, kurios pakartotinai naudojamos, o biologiškai skaidžios atliekos kompostuojamos.
Į atliekų mažinimą nukreiptam projektui 29,244 mln. eurų buvo skirta iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, visa jo vertė siekė 34,527 mln. eurų – likusį skirtumą padengė Kauno RATC.
