Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Kaune veikusios įmonės vadovas įtariamas pasisavinęs apie 233 tūkst. eurų ir nuslėpęs beveik 29 tūkst. eurų mokesčių. Įtarimai pareikšti dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Kaip rašoma FNTT pranešime žiniasklaidai, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sukčiauti pelno mokesčiu ir pasisavinti gautas lėšas galimai ketinęs Kaune veikiančios metalo apdirbimo įmonės vadovas organizavo nusikalstamą bendrovei priklausančio turto – geležinkelio atšakos ir aikštelės – pardavimo grandinę.
Vadovas nekilnojamąjį turtą fiktyviai pardavė kitai jo netiesiogiai valdomai bendrovei, kuri tą patį turtą žymiai brangiau perpardavė tikrajam pirkėjui. Tyrimo duomenys rodo, kad dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo buvo nesumokėta beveik 29 tūkst. eurų pelno mokesčio.
Siekdamas pasisavinti už sandorį gautas lėšas, įtariamasis toliau veikė sukčiaudamas ir manipuliuodamas pasisavino beveik 233 tūkst. eurų, padarydamas didelę turtinę žalą.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Griežčiausia už apgaulingą apskaitos tvarkymą numatoma bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už apgaule įgytą svetimą turtą ir veikimą organizuotoje grupėje baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Tuo tarpu už didelės vertės turto pasisavinimą gresia iki dešimties metų nelaisvės.