Praėjusią savaitę statybinei technikai suleidus dantis į apleistą Kalniečių prekybos centrą, kuris pernai rudenį atsidūrė naujų savininkų rankose, kauniečiai ėmė smalsauti, kas iškils reprezentatyvioje miesto vietoje. Pasirodo, kol kas griaunama tik neteisėtai iškilusi pastato dalis, o tolimesni planai dar skendi prieblandoje – svarstomi tiek statinio rekonstrukcijos, tiek visiško sulyginimo su žeme variantai.
Koją kiša karantinas
Kaip „Kas vyksta Kaune“ nurodė vienvaldės pastato savininkės, bendrovės „Vakarų Baltijos korporacija“ vadovas Aurimas Bičiūnas, griovimo darbai susiję su bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų vykdymu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI).
Griaunama tik savavališkai „prilipdyta“ pastato dalis, ne visas merdintis prekybos centras. Tolimesnio projekto įgyvendinimo pašnekovas pakomentuoti kol kas negalėjo – koncepcija, anot jo, tebėra apmąstymų stadijoje, dirbama tiek su architektais, tiek su potencialiais rangovais.
[galerija kiek=”4″]
„Yra daug klausimų, kuriuos reikia išspręsti, o dabar dėl karantino viskas sustoję. Pakankamai sudėtinga per nuotolį dirbti su architektais, tai labiau turėtų būti gyvas bendravimas. Pasibaigus karantinui, prekybos centro klausimą galbūt pradėsime judinti aktyviau, bet šiuo metu neaišku, kas ten atsiras“, – kalbėjo A. Bičiūnas.
Vienas dalykų, kuriuos reikia aptarti ir nuspręsti, pažymėjo jis – ar įmanoma iš esamo konstruktyvo kažką perdaryti, rekonstruoti. „Jeigu architektai pasakys, kad tai nėra tikslingai ir nelabai įmanoma, lieka griovimo variantas. Svarstome visas versijas“, – teigė „Vakarų Baltijos korporacijos“ vadovas, patvirtinęs, kad bendrovė dabar yra vienintelė statinio savininkė.
Per aštuonerius metus nugriauti nesugebėjo
Netikrumą dėl pastato ateities patvirtina Kauno savivaldybės portalui pateikta informacija. Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus žiniomis, jokių projektinių pasiūlymų Savanorių pr. 375 planuojamo objekto viešam svarstymui nepateikta, statybos leidimas nėra išduotas.
Už tai yra kitų, dar 2012 m. registruotų dokumentų, kurie galioja iki šiol. Kaip nurodoma statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ portale, tų metų liepos 2 d. surašyta savavališkos statybos aktas, o po poros dienų – ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę.
VTPSI Kauno skyriaus specialistai nustatė, kad pastato fasado vakarinėje pusėje neturint reikiamų leidimų pridurtas beveik 6 m pločio, 23 m ilgio ir 10 m aukščio stiklo ir betono sienų priestatas. Tuo metu šiaurinis fasadas „patobulintas“ nelegaliu silikatinių blokelių ir plytų priestatu.
Ankstesni pastato savininkai prašė pratęsti priestatų nugriovimo terminą, bet galiausiai jokių veiksmų nesiėmė ir 2017-aisiais VTPSI pateikė civilinį ieškinį bendrovei „VKK Investicija“ patalpas valdžiusiai kartu su UAB „Vicus“. Portalo eteismai.lt duomenimis, ieškinys visiškai patenkintas – atsakovui nurodyta per pusmetį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti minėtus priestatus.
Nors viršijus numatytą terminą, „VKK Investicija“ už kiekvieną pradelstą dieną taip pat įpareigota mokėti 100 eurų baudą, reikalai nepajudėjo nė po teismo nuosprendžio, o dalis Kalniečių prekybos centro griūti pradėjo tik „vaiduoklį“ nupirkus uostamiestyje registruotai įmonei.
Įsigijo patyrę prekybos centrų valdytojai
Viešai prieinamais duomenimis, „Vakarų Baltijos korporacijos“ direktorius A. Bičiūnas taip pat vadovauja komercinio nekilnojamojo turto nuoma besiverčiančiam „Domus centrui“ bei keturioms atskiroms „Westerwijk“ vardu Lietuvoje registruotoms bendrovėms, kurių 2018-ųjų pardavimo pajamos, remiantis rekvizitai.lt, siekia nuo 500 tūkst. iki 3 mln. eurų.
Oficialiame „Westerwijk“ internetiniame puslapyje nurodoma, kad tai yra „olandų privataus kapitalo fondo įmonių grupė, orientuota į komercinės paskirties turto vystymą didžiuosiuose Lietuvos miestuose“. Šį apibūdinimą grindžia pateikiamas valdomų objektų sąrašas: „Domus galerija“ ir dar du prekybos centrai Vilniuje, „BIG Klaipėda“ uostamiestyje bei „Molas“ Kaune.
Eigulių seniūnas Ovidijus Adomaitis „Kas vyksta Kaune“ praėjusių metų pabaigoje pasakojo, kad apleistas prekybos centras anksčiau priklausė trims savininkams, tarp kurių buvo ir Klaipėdos bendrovė. Dviem bendraturčiams subankrutavus, „Vakarų Baltijos korporacija“ ėmėsi iniciatyvos ir įsigijo pastatą – Elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo duomenimis, už jį paklota virš 1,8 mln. eurų.
Planas defibriliuoti komercinę veiklą neišdegė
Pagal žinomo Kauno architekto Eugenijaus Miliūno projektą 1988 m. pastatytas postmodernistinis Kalniečių prekybos centras laikytas vienu didžiausių tokio tipo objektų Baltijos šalyse. Kaip KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) puslapyje rašo architektūros mokslų daktaras Martynas Mankus, Savanorių prospekto ir P. Lukšio gatvės sankryžoje iškilęs statinys buvo tarsi vartai į Kalniečių mikrorajoną.
„Porėta“ komplekso struktūra leido praeiti kiaurai keliomis kryptimis. Pastatas interpretuotas kaip nedidelis mikro-miestas su vidiniu pasažu, eile įėjimų, daugybe vidinių lygių perkritimų ir laiptų. (…) Objektas atrodė pakankamai neįprastas ir jį pabaigus neretai kritikuotas: dėl daugybės peraukštėjimų, į taros supirkimo punktą vedančių monumentalių lauko laiptų, orientaciją sunkinančių veidrodinių paviršių“, – vertina M. Mankus.
2008 m. renovavus abu prekybos centro aukštus, čia turėjo sugrįžti prekybinis šurmulys, o didesnę patalpų dalį valdžiusios bendrovės „Vicus“ direktorius Saulius Jakelaitis dalijosi ambicijomis statinį pertvarkyti iš esmės, tačiau verslas pamažu traukėsi, o vaizdas darėsi vis liūdnesnis. 2019-ųjų pabaigos Rekvizitai.lt duomenimis, „Vicus“ ir „VKK Investicija“ buvo bankrutavusios su tūkstantinėmis skolomis „Sodrai“.
Verta paminėti – kauniečiai praėjusį pavasarį įvardijo Kalniečių prekybos centrą vienu miesto objektų, kuriuos labiausiai norėtų paleisti į orą su trenksmu. Visą sąrašą rasite čia.
