10 Kauno pastatų, kuriuos miestiečiai mielai paleistų į orą

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ (KEKS 2022) komandai trečiadienį paskelbus ieškant pastatų, kuriuos būtų galima nušluoti nuo žemės paviršiaus Kultūros sostinės metų atidarymo proga, kauniečiai netruko pasiūlyti miesto veidą bjaurojančių objektų, kurių visai nepasigestų. „Kas vyksta Kaune“ siūlo peržvelgti 10 statinių, paleisti į orą siūlytų aktyviausiai.

Kaip trečiadienį naujienų agentūrai BNS aiškino KEKS 2022 tarptautinių ryšių ir programų vadovė Ana Čižauskienė, Kultūros sostinės metų atidarymą prasminga būtų paženklinti kokiu nors destrukciniu momentu. KEKS 2022 komandos idėja buvo fiziškai susprogdinti arba susimuliuoti vieno iš Kauno „vaiduoklių“ griūtį.

„Kalniečių“ prekybos centras

Prekybos centras „Kalniečiai“ / R. Tenio nuotr.

Bene daugiausia kauniečių norėtų atsikratyti sovietmečiu statyto iš dalies apleisto prekybos centro „Kalniečiai“. Apgriuvęs statinys pasitinka Savanorių prospektu į miestą įvažiuojančius atvykėlius ir tikrai nekaip reprezentuoja Kauną.

Architekto Eugenijaus Miliūno projektuoti „Kalniečiai“ (1981-1988 m.) buvo vienas paskutinių stambių prekybos ir paslaugų centrų, pastatytų tarybiniame Kaune. Vakarinėje pastato dalyje planuotas prekybos, o rytinėje – aptarnavimo įstaigų blokas. Devintajame dešimtmetyje „Kalniečių“ prekybos centras buvo vienas didžiausių tokio tipo objektų Pabaltijo šalyse.

„Undinės“ vietoje kylantis „Lidl“ prekybos centras

Griaunama Kauno „Undinė“ / R. Tenio nuotr.

Morališkai pasenęs laisvalaikio centras „Undinė“ jau griūva, o jo vietoje išdygs dar viena „Lidl“ parduotuvė, tačiau nemažai daliai miestiečių tokie pokyčiai visai ne prie širdies. Nors naujas prekybos centras neatitinka pastato-vaiduoklių kriterijų, mintis, kad jo vietoje verčiau išdygtų paslaugų ar pramogų objektas, sulaukė didelio skaitytojų palaikymo.

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad „Undinės“ pastatą „Lidl Lietuva“ įsigijo 2018-ųjų rugsėjį, o šių metų gegužę pradėti intensyvūs buvusio laisvalaikio centro griovimo darbai.

Buvęs „Lituanicos“ fabrikas

Buvęs „Lituanicos“ fabrikas / R. Tenio nuotr.

Kauniečiai visai neprieštarautų, jeigu iš miesto žemėlapio dingtų Senamiestyje stūksantis buvęs „Lituanicos“ batų fabrikas. 2011 m. čia atidaryta porą metų veikusi „Fluxus ministerija“, kurioje skleidėsi įvairiausio plauko kūrėjai, tačiau menininkams apleidus patalpas, jose iki šiol dvelkia vaiduokliška tuštuma. Fabriko griūties atveju neabejotinai gaila būtų atsisveikinti su Tado Šimkaus ir Žygimanto Amelyno „Seneliu išminčiumi“ tapusiu vienu Kauno gatvės meno simbolių.

Restoranas „Žemyn upe“ / R. Tenio nuotr.

Neaiški tokios tulžingos pozicijos priežastis, tačiau gyventojai minėjo sprogdinti norintys ir šalia fabriko veikiantį restoraną „Žemyn upe“. Tai, kad įstaiga tebegyvuoja, kita vertus, rodo kai kuriuos kauniečius čia mielai užsukant, tad restorano gyvavimą ir mirtį verčiau palikti laisvos rinkos dėsniams.

Buvusi Žydų ligoninė

Buvusi Kauno miesto Žydų ligoninė / R. Tenio nuotr.

XIX a. antroje pusėje A. Jakšto gatvėje iškilęs Žydų ligoninės pastatas, per kelis dešimtmečius „prisidūręs“ antrą ir trečią aukštus – tikras šašas centrinėje Kauno dalyje. Link Rotušės aikštės nuo Kauno pilies judančius miestiečius ir svečius šiurpinančio objekto baisumas apmažintas jį uždengus dekoratyviu brezentu, tačiau statinio ateitis neaiški.

2010 m. ligoninės pastatą įsigiję privatininkai ketino jį renovuoti, tačiau iki šiol nėra jokio postūmio. Žydų ligoninė 2012 m. įtraukta į Kultūros vertybių registrą – galimas daiktas, tai rekonstrukcijos planų nepalengvino, o gal ir visai juos užkardė.

Nebaigtas „Britanikos“ viešbutis

„Britanikos“ viešbutis / R. Tenio nuotr.

Alfredo Paulausko Kęstučio gatvėje projektuotos „Respublikos“ „sesutės“ statybos įstrigo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Monumentalus vėlyvojo modernizmo formų viešbutis, turėjęs talpinti 500 svečių, plikomis betono briaunomis iki šiol rėžia mažaūgį Kauno centro urbanistinį audinį, o jo viršutinėje dalyje išpieštas ilgiausias lietuviškas žodis metaforiškai skelbia užsitęsusį statinio merdėjimą.

Susprogdinti šį masyvų monolitą, tiesa, vargiai pavyktų – to gali ir neprireikti, nes 2018-ųjų liepą „Britanika“ perėjo į naujų šeimininkų rankas. Dabartiniai pastato savininkai Karaliaus Mindaugo prospekte stato naują verslo centrą, tad yra vilties, kad neužilgo grius ir „Britanika“.

Vytauto pr. 1 ir 2 pastatai

Vytauto pr. 1 / R. Tenio nuotr.

Traukiniu į Kauną atvykusius ir iš geležinkelio stoties į vieną pagrindinių Naujamiesčio gatvių – Vytauto prospektą – išėję žmonės „sveikinami“, švelniai tariant, dviejų ne itin išvaizdžių triaukščių pastatų.

Vytauto pr. 2 / R. Tenio nuotr.

Pirmuose jų aukštuose įsikūrusios parduotuvės ar verslai, o kitos dalys atrodo tiesiog apleistos. Kauniečiai išreiškė norą paleisti Vytauto prospekto statinius į orą, o jeigu kalbėtume apie labiau tikėtiną scenarijų, šiuos kampinius vartus į miestą derėtų kapitališkai sutvarkyti.

Buvęs restoranas „Trys mergelės“

Buvusios „Trys mergelės“ / D. Biržiečio nuotr.

Kadaise aukštos klasės etalonu laikytas vaizdingoje vietoje ant Nemuno šlaito įsikūręs „Trijų mergelių“ restoranas kelerius pastaruosius metus garsėja tik gaisrais, ne kulinarijos ir konditerijos šedevrais.

Suniokotas statinys M. Riomerio gatvėje traukia benamius, nuotykių ieškotojus ir sienų paišytojus – kauniečiai visai neprieštarautų, kad jis būtų susprogdintas.

Pastatas Baltų pr. 17

Baltų pr. 17 / D. Biržiečio nuotr.

Kelis dešimtmečius Šilainius „puošiantis“ nebaigtas paslaugų paskirties pastatas, tamsiomis langų angomis žiojintis priešais „Renginių Oazę“, turi visas teises įgyti kraupios urbanistinės legendos statusą.

2018-ųjų pradžioje čia rastas vienos Šilainių gimnazijos moksleivės kūnas, o tų pačių metų birželį su liepsnomis kovoję ugniagesiai čia aptiko apirusius vyro palaikus. „Vaiduoklyje“ reguliariai glaudžiasi benamiai, bent jau anksčiau čia landžiodavo juodų užkaborių teikiamo adrenalino ištroškę mokinukai.

Pastatas Panerių g. 1

Panerių g. / D. Biržiečio nuotr.

Nebaigtas statinys, stovintis Vilijampolėje prie Raudondvario plento, Panerių ir Jurbarko gatvių žiedo, ko gero, jau taip įsirėžęs į kauniečių sąmonę, kad daugelis į jį nė neatkreipia dėmesio. Visgi visuomeniškesni miestiečiai pritartų šio tarpinėje statybų fazėje gerokai per ilgai įstrigusio objekto sprogdinimui.

Kauno termofikacinės elektrinės kaminas

KTE kaminai / R. Tenio nuotr.

Šiek tiek diletantiškas pasiūlymas, tačiau kai kurie kauniečiai siūlė pasigrožėti griūvančio Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) aukštesnio kamino vaizdu. „Iš jo niekada nerūko dūmas“, – apie 180 m aukščio 1988 m. pastatytą kaminą atsiliepė gyventojai.

Tarp paminėjimo nusipelniusių sprogdinimo pasiūlymų verta paminėti „Kas vyksta Kaune“ redakciją – pokšto tipo idėja sulaukė didžiausio kauniečių palaikymo. Šmaikštiesiems skaitytojams dera priminti, kad Laisvės alėjoje esančiame pastate be portalo redakcijos veikia daug kitų įmonių ir laisvųjų kūrėjų, tad šitoks teroristinis aktas, nukreiptas į žurnalistus, pareikalautų nekaltų aukų.

Likus sprogmenų, valstybės destabilizacijos nepabūgę kauniečiai siūlė paleisti į orą „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Seimo pastatus, visiems gerai žinomus prekybos centrus. Moksleiviai norėjo atsikratyt savo mokyklų, o vienas skaitytojas – buvusios merginos namų.

90 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kaunas to dar nematė: naujo asfalto klojimo ypatumai

Kaune – normas viršijantis oro užterštumas

Policija išaiškino tarptautinį kontrabandos tinklą: tarp įtarimų ir D. Bugavičiaus nužudymas

Antrajame prezidento rinkimų turo išankstiniame balsavime – didesnis aktyvumas

E. Kručinskienės išteisinimui nepritaria Kauno prokuratūra – skųs sprendimą

Oficialu: R. Meilutytė atsisveikina su profesionalios plaukikės karjera

Pradės nemokamai dalinti tūkstančius Šeimos kortelių: kas ir kada jas gaus?

Per Kauno miesto gimtadienio šventę - viešas neįgaliųjų pažeminimas?

Pirmoji pusfinalio kova „Žalgiriui“ – be didelio vargo

Politologų spėjimai dėl prezidento rinkimų: I. Šimonytė ar G. Nausėda?