Daugiau kaip metus Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje didelio dėmesio sulaukusioje „Pravieniškių mafijos“ byloje – netikėtas posūkis: prokurorų pateiktus kaltinimus teismas nagrinės iš naujo, todėl kelios dešimtys liudytojų ir nukentėjusiųjų dar kartą privalės atvykti į teismą ir papasakoti apie savo gyvenimą Pravieniškių pataisos namuose bei susidūrimą su baudžiamojon atsakomybėn patraukto nusikalstamo susivienijimo nariais.
Baudžiamąją bylą, kurią sudaro daugiau kaip 65 tomai prokurorų surinktų duomenų apie Pravieniškių pataisos namuose įvykdytus nusikaltimus, Vilniaus apygardos nagrinės iš naujo, nes pasikeitė du iš trijų teisėjų kolegijos narių – iš pradžių į aukštesnės instancijos – Lietuvos apeliacinį teismą – buvo paskirtas teisėjas Alenas Piesliakas, o po to – ir teisėjas Ernestas Rimšelis.
Jis vadovavo baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Pasikeitus teisėjams, baudžiamąją bylą, kurioje jau buvo surengta keliasdešimt posėdžių, privaloma nagrinėti iš naujo – Pravieniškėse įvykdytus nusikaltimus aiškinsis teisėjai Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys ir Arūnas Bartkus. Be to, planuojama į procesą įtraukti dar vieną teisėją – jis galėtų pakeisti bet kurį kolegijos narį, jeigu šis susirgtų ar pereitų dirbti į kitą teismą.
Artimiausiame „Pravieniškių mafijos“ bylos posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai turėtų perskaityti kaltinamąjį aktą, po to kaltinamieji turės išsakyti savo poziciją dėl pateiktų kaltinimų ir tik tada bus sprendžiama, kaip bylą nagrinėti toliau – ką pirmiausiai apklausti teisme.
Anksčiau kaltinamieji teismui buvo nurodę, kad parodymus duos tik tuomet, kai bus išklausyti visi nukentėjusieji ir liudytojai. Pastariesiems dar kartą teks atvykti į teismo rūmus ir iš naujo papasakoti, kaip jie susidūrė su baudžiamojon atsakomybėn patrauktais asmenimis, ką žino apie jų galimai padarytus nusikaltimus ir pan.
Be to, teismas turėtų nuspręsti, ar nėra tikslinga į procesą įtraukti dar vieną kaltinamąjį – Kauno apygardos teisme atskirai nagrinėjama byla, kurioje kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo, veikusio Pravieniškių pataisos namuose, veikloje ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo kankinant ir itin žiauriai yra pateikti kauniečiui Egdarui Zapustui.
Tuo metu, kai „Pravieniškių mafijos“ byla buvo perduota Vilniaus teisėjams, E. Zapustas slapstėsi nuo teisėsaugos, todėl jo byla buvo išskirta, o kai vyras buvo surastas, jam pateiktus kaltinimus buvo nuspręsta nagrinėti atskirai, nes „Pravieniškių mafijos“ bylos nagrinėjimas Vilniuje jau buvo prasidėjęs.
Bylą iš naujo nagrinėjantis teismas, neabejojama, susidurs su rimtais iššūkiais – dalis nukentėjusiųjų ir liudytojų jau anksčiau vengė atvykti į teismą, kai kurių jų net ieškojo policijos pareigūnai, o keletas nukentėjusiųjų pareiškė, jog nesijaučia nukentėjusiaisiais ir net pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
Tiesa, kai kurie anksčiau apklausti nukentėjusieji bijojo atvykti į teismą, todėl jų apklausos buvo rengiamos nuotoliniu būdu. Beveik visi kaltinamieji yra suimti arba įkalinti dėl kitose baudžiamosiose bylose priimtų nuosprendžių, tačiau pakartotinis bylos nagrinėjimas gali sukelti papildomų problemų – dar nenuteisti, nes jų kaltė neįrodyta, kaltinamieji gali būti išleisti į laisvę, nes pernelyg ilgai yra įkalinti.
Be to, dėl užtrukusio proceso vėliau teismas (jeigu bus įrodyta kaltė) kaltinamiesiems gali skirti švelnesnes nei numato įstatymas bausmes. Dėl Pravieniškėse įvykdytų nusikaltimų baudžiamojon atsakomybėn patraukta penkiolika buvusių ir esamų kalinių ir vienas pareigūnas, kuriems inkriminuojamos 2011-2017 m. padarytos nusikalstamos veikos.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad Pravieniškių pataisos namuose veikusiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo Aidas Kupčiūnas, pravarde Aidelis, kuris buvo įkalintas dėl verslininko pagrobimo.
A. Kupčiūnas su Andriumi Obelieniu ir Artūru Račkeliu, įtariama, subūrė kitus nuteistuosius į susivienijimą – dauguma jų buvo teisti už tyčinius nužudymus ir neteisėtą disponavimą itin dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šioje byloje kaltinimų sulaukė A. Kupčiūnas, A. Obelienius, A. Račkelis, Artūras Zykovas, Rimvydas Purmalis, Erlandas Palukaitis, Svajūnas Darbutas, Artūras Lekavičius, Rytis Gudynas, Tomas Mimonskas, Deividas Vonžodas, Arnas Karmazinas, Algimantas Gibas, Darius Razutis, Gintaras Žagarnauskas ir Evaldas Baronėnas. Nė vienas jų nepripažįsta kaltės.
Su pavojingais nusikaltėliais veikė ir pataisos namų pareigūnas – ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistuosius prižiūrėti privalėjęs kriminalinės žvalgybos specialistas E. Baronėnas ėjo išvien su „kamoros vierchais“ – jiems ne tik teikė slaptą informaciją, leido prekiauti narkotikais, bet ir pats jų parūpindavo.
O geriau nei laisvėje gyvenę kaliniai net šešerius metus kontroliavo kitų nuteistųjų gyvenimą: sprendė, kam verta būti „bachūru“, kam – „dūchu“ arba „gaidžiu“, be jokių suvaržymų prekiavo narkotikais, alkoholiu, telefonais bei įvairiais nelaisvėje draudžiamais daiktais.
Kaliniai Pravieniškėse buvo ne tik daužomi specialiai pasigamintais metaliniais strypais, kuriuos visą parą laikydavo prie savo lovų, bet ir nuplakami elektros laidais. Tačiau visi lyg susitarę tylėjo – bijojo, jog bus suluošinti ar net užmušti.
Nes tokių atvejų jau buvo. Visi šie nerašyti zonos įstatymai puikiai buvo žinomi Pravieniškių pataisos namų darbuotojams, turėjusiems prižiūrėti ir padėti pasitaisyti nuteistiesiems, bet šie prieš įkalinimo įstaigoje daromus nusikaltimus dažniausiai užsimerkdavo.
Šioje byloje keletas nuteistųjų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ikiteisminio tyrimo metu sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleidė daugybę zonoje padarytų nusikaltimų. Šioje byloje taip pat yra keletas įslaptintų liudytojų – dauguma pataisos namų kalinių vengė bendrauti su pareigūnais, nes bijojo sulaukti keršto.
Be to, pagal nerašytas zonos taisykles, tikri „bachūrai“ negali bendrauti su teisėsauga, taip pat jiems draudžiama atsakinėti į pareigūnų klausimus. O „bachūrais“ pataisos namuose norėjo tapti daugelis, atsiųstų atlikti jiems teismo skirtos bausmės.
Kaip rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kai kurie kaliniai net sutikdavo mokėti duokles, kad tik galėtų gyventi kartu su tais, kurie valdo pataisos namus.
Tačiau tokie nuteistieji iš karto patekdavo į spąstus – jeigu jau sutikai mokėti, niekada nebūsi „bachūras“, net jeigu už tave ir užtars kas nors iš nusikalstamo pasaulio atstovų, esančių laisvėje. Tikri „bachūrai“ niekada nemoka, o sumokėję bet kada gali tapti „dūchais“ ar „gaidžiais“.
Pravieniškių mafijos susivienijimo byloje teismas aiškinsis ne tik, kaip buvo terorizuojami nuteistieji, prekiaujama narkotikais, bet ir kaip buvo nužudytas vienas kalinys.
Jis prijautė 2015 m. Kaune nušautam „Agurkinių“ grupuotės nariui Deimantui Bugavičiui, kuris su savo bičiuliu tuo metu metu neoficialiai vadovavo kalinių grupuotei. D. Bugavičius dar 2012 m. patyrė tikrą pažeminimą, kai neteko lyderio pozicijos – iš jo valdžią perėmė pagal rangą kriminaliniame pasaulyje gerokai žemesnio lygio nuteistasis A. Kupčiūnas.
Kitų nuteistųjų akyse pažemintas D. Bugavičius ilgai rezgė keršto planą – nors ir buvo praradęs autoritetą, bet „Agurkinių“ grupuotės narys sugebėjo suvienyti jį palaikančius nuteistuosius, kurie netrukus smogė atgal ir susidorojo su „kamoros vierchu“ tapusiu A. Kupčiūnu.
Už inkriminuojamus nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo dalyviams gali grėsti laisvės atėmimas iki penkiolikos metų, o susivienijimo organizatoriams bei vadovams – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
