Narkotikų vartojimo kambariai – jokia naujiena Europoje. Pirmieji tokie kambariai atidaryti prieš 40 metų. Jų paskirtis – padėti žmonėms kovoti su žudančiomis priklausomybėmis ir sumažinti mirčių nuo perdozavimo. Kol kas Lietuvoje ši problema nėra sprendžiama, o gyventojams, kurių aplinkoje atsiranda narkomanų, tenka kęsti baimę ir nesaugumą.
Neseniai į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi Griunvaldo g. gyventojai, nesulaukiantys pagalbos iš pareigūnų dėl jų laiptinėje vartojamų narkotikų. Panašių nusiskundimų tai vienoje, tai kitoje miesto vietoje, ypač centre ir senamiestyje pasigirsta periodiškai, gyventojai taip pat skundžiasi ir randamais panaudotais švirkštais, taip pat, galimai nuo narkotikų priklausomų žmonių keliamu triukšmu, vagystėmis. Kaip rašo portalas „The Guardian“, šiuos socialinius reiškinius gana sėkmingai sprendžia narkotikų vartojimo kambarių atsiradimas, nors pirminė jų paskirtis – mažinti mirčių nuo narkotikų perdozavimo skaičių.
Europos narkomanijos stebėsenos centras skelbia, jog 2015-2016 metais vienam milijonui gyventojų tenkančių perdozavimo mirčių skaičius didžiausias buvo Škotijoje (175 mirtys), Estijoje (132 mirtys), Švedijoje (88) ir Norvegijoje (81). Lietuva šioje statistikoje nėra prasčiausiai pasirodanti, tačiau ir ne geriausiai – vienam milijonui gyventojų tenka 56 mirtys.
Specialios patalpos – pasiteisina
Kaip rašo portalas „The Guardian“, šios patalpos veikia gana efektyviai: per visą veikimo laikotarpį ir nepaisant to, jog čia kasdien apsilanko tūkstančiai žmonių, Europoje iki šiol šiuose kambariuose nebuvo užfiksuota nei viena lankytojo mirtis.
Kaip teigė vienas iš įstaigos darbuotojų, žmonės, kurie yra pripratę prie svaigiųjų medžiagų negali tiesiog nustoti jas vartoti, todėl, pasak jo, darbuotojai daro viską, kad dozės vartojimas būtų kuo saugesnis. Jis priduria, kad jei lankytojas nusprendžia atsisakyti narkotikų, jie yra pasiruošę žmogui suteikti reikiamą pagalbą.
Jam pritarė ir labdaros organizacijos, atsakingos už narkotikų žalos informavimą „Release“ vadovas Niamh Eastwood. Pasak jo, narkotikų naudojimo kambariai Europoje jau veikia virš 40 metų ir įrodė, jog yra efektyvus įrankis, suteikiantis vartotojui saugią vietą bei galimybę kovoti su šia priklausomybe.
Kaip jau minėta, šiuose kambariuose įvairiais būdais siekiama injekcija padaryti kuo saugesnę. Visų pirmą, budintys daktarai užtikrina, kad neįvyktų perdozavimas. Taipogi, lankytojai gauna švarias adatas, aplinka yra sterili, o po dozės įsileidimo jie gali likti įstaigoje iki 24 valandų.
Savaime suprantama, buvo bijoma, jog narkotikų vartotojų skaičius išaugs, nes narkomanai turės geresnę prieigą prie svaigiųjų medžiagų, bet taip nenutiko. Anaiptol, rajonuose kur veikia šios įstaigos sumažėjo vagysčių ir smurto protrūkių, gatvėse mažiau randama panaudotų švirkštų. Pavyzdžiui, Danijos sostinėje, prieš šių kambarių atidarymą, virš 10 tūkstančių adatų buvo tiesiog paliekamos gatvėje, o po metų, skaičius tesiekė maždaug tūkstantį.
Ne visos šalys „atviros“
Visgi, Europoje dar nėra universalaus teisinio pagrindo, kuris leistų tokioms įstaigoms veikti. Kol kas tik Vokietijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Danijoje ir greitai Portugalijoje narkotikų vartojimo kambariai turi teisę vykdyti savo veiklą.
Tuo tarpu Prancūzijoje, dėl taip vadinamųjų „saugiųjų zonų“ (alternatyvos narkotikų vartojimo kambariams) vis dar vyksta aštrios diskusijos, nes narkotikų įstatymai šalyje yra labai griežti. Kol kas, tokios zonos yra tik privačiose ligoninėse, dviejuose Prancūzijos miestuose: Paryžiuje ir Strasbūre.
Sunkiau ši idėja kelią skinasi ir Jungtinėje Karalystėje, kur, nepaisant narkotikų problemos masto (skaičiojama, jog trečdalis visų mirčių Europos Sąjungoje nuo narkotikų bus būtent šioje šalyje) valdžia nesiima jokių veiksmų. Nors ji pripažįsta, kad tokios įstaigos gali duoti pozityvių rezultatų kalbų apie specialių kambarių narkotikų vartojimui legalizavimą nesigirdi.
Net ir šalyse, kur tokie kambariai veikia ir susilaukė didelio pasisekimo, nuo pat pradžių iki dabar vyksta daug visuomenės diskusijų apie jų veiklą bei abejotiną saugumą, ypač tarp gyventojų, kurių rajonuose jie randasi. Tačiau, tikimasi, jog geri rezultatai padės valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, įvertinti pozityvią šių įstaigų naudą.
