Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimą ir stebėjo, kokiomis medžiagomis dažniausiai svaiginamasi naktinio pasilinksminimosi vietose. Ką parodė šis tyrimas ir ar problema dėl psichoaktyviųjų medžiagų Lietuvoje auga – apie tai laidoje „Delfi tema“ pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologė Gabija Laubner ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji vadovė Gražina Belian.
Vartoja kelis narkotikus vienu metu
Toks tyrimas atliktas jau trečią kartą, nes, pasak G. Belian, naktinio pasilinksminimo vietų lankytojai yra tikslinė psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų grupė. Vartojimas šioje grupėje kartais būna kelis kartus didesnis nei bendroje populiacijoje.
Tyrimas parodė, kad beveik visi pasilinksminimo vietų lankytojai vartojo alkoholį, 44 proc. vartojo alkoholį nesaikingai, tai yra daugiau nei 6 standartinius alkoholio vienetus. Daugiau nei 3 proc. po pabuvimo naktinio pasilinksminimo vietose vairavo apsvaigę.
36 proc. lankytojų bent kartą yra vartoję narkotines medžiagas. Tuo metu bendroje populiacijoje narkotines medžiagas bent kartą gyvenime vartojo 14 proc.
„Nerimą kelia tai, kad apklausos dalyviai pasisakė apie kelių narkotinių medžiagų vartojimą vienu metu. Toks elgesys tikrai gali padidinti perdozavimo riziką. Tyrimas iš tiesų sugriovė tam tikrus mitus. Visuomenėje gajus mitas, kad naktinio pasilinksminimo vietose tau būtinai pasiūlys narkotikų, tu jas būtinai vartosi. Bet didžioji dalis kokius nors narkotikus vartojančių asmenų nurodė, kad dažniausiai vartoja uždarose vietose, pas draugus, tik trečioje vietoje yra klubai“, – sakė G. Belian.
Labiausiai apklaustieji norėtų atsisakyti narkotinių medžiagų vartojimo, mažiausiai – tabako gaminių, nors 46 proc. kasdien vartoja kokius nors tabako gaminius.
Bendra situacija, pasak pašnekovės, yra pablogėjusi palyginus su 2013 metais, bet geresnė nei 2018 m. Visgi bendras narkotikų vartojimas Lietuvoje yra dvigubai mažesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Lietuvos situacija tikrai nėra bloga, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Dažniausiai vartojamas narkotikas yra kanapės. Antroje vietoje yra stimuliuojančios medžiagos, ekstazi, kokainas. Pirmą kartą 2022 metais kokaino vartojimas Lietuvoje padidėjo ir susilygino su kitų medžiagų vartojimu“, – kalbėjo G. Belian.
Didesniam narkotikų vartojimui, pasak pašnekovės, įtaką padarė ir prasidėjęs karas Ukrainoje, prieš tai įvykusi pandemija.
„2022 metais stimuliantų vartojimas Europoje buvo įvardintas kaip epidemija pandemijos metu, pirmą kartą tiek Europoje, tiek Lietuvoje išryškėjo tos pačios tendencijos dėl stimuliantų vartojimo“, – sakė pašnekovė.
Išaugo ir naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Štai kanapes vartojantys žmonės dažniausiai nė nežino, kad iš tiesų vartoja visai ne kanapes, o paprastus augalus, šieną, apipurkštą sintetiniais kanabinoidais.
Norint gauti psichoaktyvių medžiagų nė nereikia išeiti iš namų
Pasak G. Laubner, naktiniai klubai ir barai tikrai nėra vienintelės vietos, kuriose gaunamos psichoaktyviosios medžiagos. Pagal šalies išsivystymo lygį gavimo būdai skirstomi į 3 pagrindines dalis: gaunami gatvėje ar iš draugų, antras variantas – gaunami naktinėse pasilinksminimo vietose, o trečias kelias yra užsisakyti internetu, kai nė nereikia išeiti iš namų.
„Pagal pacientus, kurie kreipiasi į mūsų gydymo įstaigą, panašu, kad dabar dominuojantis būdas yra iš draugų arba gatvėje gautos medžiagos. Viena dalis psichoaktyvių medžiagų yra slopinančios, tai vadinamieji opioidai, juos seniau gaudavo iš taboro, dabar jo neliko, bet vietų, kur galima gauti, vis dar yra“, – sakė G. Laubner.
Kitos itin populiarios psichoaktyviųjų medžiagų rūšys yra kanapės, kanabinoidai ar psichostimuliatoriai.
Tačiau, pasak gydytojos, nerimą kelia tai, kad vis daugiau jaunų žmonių iš naktinių klubų atvyksta apsinuodiję alkoholiu, vartotu kartu su psichoaktyviosiomis medžiagomis.
„Tai gali būti kanapės, vadinama „žolė“, bet tikrai kiekvieną mielą dieną sutinkame tokių, kurie būna panaudoję ir kitus psichostimuliatorius. Ne visas rūšis nustatome, nes net gamintojai nepasakytų, ką jie pagamina, juo labiau žmogus nežino, ką vartoja. Dažniausiai tai yra stimuliatorių pagrindu pagamintos medžiagos, tai yra amfetaminas, metamfetaminas, su labai stipriu energizuojančiu poveikiu, kad žmogus galėtų ilgai nemiegoti, visą naktį linksmintis“, – kalbėjo pašnekovė.
Nemažai žmonių Lietuvoje, pasak gydytojos, vartoja kanapes, tačiau labai retai jos būna natūralios – dažniausiai tai būna sintetinis produktas. Dar kita dalis yra sintetiniai kanabinoidai – tai kanapių pagrindu sukurti psichostimuliatoriai.
Negrįžtamai paveikia smegenis
Praėjusiais metais pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, kai jomis buvo apsinuodiję nepilnamečiai asmenys mokyklose. Šiuo metu stebima nauja narkotinių medžiagų vartojimo tendencija, kurią prokurorai sieja su elektroninių cigarečių paplitimu.
Pati elektroninė cigaretė, kaip pasakoja gydytoja toksikologė, yra tik prietaisas, į kurį galima įpilti bet ko. Kaip ir su švirkštu – į jį galima pritraukti arba vaistų, arba nuodų. Tačiau įkvėpus narkotinių medžiagų per el. cigaretę, jos iškart patenka į kvėpavimo takus ir sukelia labai greitą efektą.
Kyla klausimų, kaip paaugliams pavyksta gauti skysčius el. cigaretėms su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Pasak G. Laubner, dažniausiai tam padeda pilnamečiai draugai ir elektroninės parduotuvės, kuriose amžius netikrinamas.
„Kai kurios medžiagos tam tikru metu būna legalios. Tuo metu, kai yra susintetinamos, ypač naujos medžiagos, dažniausiai tai yra laboratorijos Kinijoje, kol bus uždraustos naudoti užtrunka iki pusės metų. Todėl ta medžiaga tam tikrą laiką gali būti legali“, – kalbėjo G. Laubner.
Gydytoja pasakoja, kad daug nerimo kelia tai, jog psichoaktyvių medžiagų vartojimas jauname amžiuje itin paveikia smegenis, o vėliau tokie pacientai kenčia nuo įvairių psichinių patologijų.
„Mes susiduriame jau su suaugusiais žmonėmis ligoninėje, bet jų psichika tam tikra dalimi jau būna pažeista. Kai paklausiame suaugusio žmogaus, kuris turi psichiatrinę patologiją, ir patenka į gydymo įstaigą dėl psichozės, suicidinių minčių, ar jis rūko kanapes, labai dažnas atsakymas būna teigiamas. Tada klausiame, kada pradėjo rūkyti kanapes. 99 proc. asmenų atsakys, kad pradėjo vartoti iki 18 metų.
Kai smegenys tik besiformuoja, dėl kanapių jos yra tiesiogiai paveikiamos. Nenorėčiau priešinti visuomenės, kad kanapė vienareikšmiškai blogai ar gerai. Natūralioje kanapėje THC koncentracija dažniausiai būna tokia maža, kad kita medžiaga, CBD, padengia neigiamas pasekmes. Tačiau 90 proc. Europoje užaugintų kanapių yra sintetinės ir užaugintos lempų šviesoje. Todėl CBD nebeatsveria žalos“, – sakė G. Laubner.
Labiausiai reikia užimtumo
Gydytojos teigimu, geriausiai veikianti prevencinė programa paaugliams yra jų užimtumas. Todėl labiausiai reikėtų rūpintis, kad po pamokų paaugliai galėtų eiti sportuoti, užsiimti muzika ar kita mėgstama veikla.
Be to, ir patys tėvai turėtų kalbėti su savo vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas, jų žalą, bet nepamiršti ir pasakyti, kodėl tokios medžiagos vartojamos.
„Vaikui visą laiką kyla klausimas, kodėl tiek žmonių vartoja tas medžiagas, jei jos tokios žalingos? Tėvai turėtų neslėpti ir šitos informacijos“, – kalbėjo gydytoja toksikologė.
G. Belian priduria, kad net apie 15 proc. jaunų žmonių narkotikus pradeda vartoti dėl nuobodulio, todėl užimtumas yra itin svarbi priemonė. Specialistės teigimu, prevencinės programos neturi būti stigmatizuojančios ar gąsdinančios, nes tai paprasčiausiai neveikia.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
