Kauniečių dėmesį pastarosiomis dienomis patraukė prie Kalniečių prekybos centro Savanorių prospekte iškilusi statybinė tvora. Pasirodo, apgriuvęs pastatas, kurio geriausi laikai seniai praeityje, turi naujus savininkus. Jį įsigijo Klaipėdoje registruota bendrovė, susijusi su Nyderlandų kapitalo įmone, kuri valdo „Molą“ ir kitus didelius komercinės paskirties objektus sostinėje bei uostamiestyje.
Reikalai pajudėjo bankrutavus bendraturčiams
Eigulių seniūnas Ovidijus Adomaitis „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, kad merdintis prekybos centras anksčiau priklausė trims savininkams, tarp kurių buvo ir Klaipėdos bendrovė. Dviem bendraturčiams subankrutavus, uostamiestyje registruota įmonė ėmėsi iniciatyvos ir varžytynėse įsigijo pastatą.
O. Adomaičio žiniomis, sandoris registruotas praėjusią savaitę. Nors pašnekovas nenorėjo atskleisti bendrovės pavadinimo, viešai prieinamais duomenimis, statinys atsidūrė „Vakarų Baltijos korporacijos“ rankose – už jį paklota virš 1,8 mln. eurų, nurodoma Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale.
Kaip pastebėjo Eigulių seniūnas, Kalniečių prekybos centrą valdant trims subjektams sunku buvo organizuoti kokius nors veiksmus, o dabar tikimasi, kad vaiduokliu tapusio pastato vietoje užvirs darbai. Greičiausiai, atvykstančiuosius į Kauną nykiai pasitinkantis statinys bus sulygintas su žeme, tačiau apie savivaldybei pateiktus projektinius pasiūlymus ar rengiamą viešą pristatymą O. Adomaitis dar negirdėjo.
Už naujųjų savininkų – kelis komercinius pastatus valdanti įmonė?
Telefonu susisiekti su „Vakarų Baltijos korporacijos“ vadovu Aurimu Bičiūnu „Kas vyksta Kaune“ nepavyko – nurodyta kreiptis raštu, tad gavę daugiau informacijos papildysime. Kauno savivaldybė tvirtino jokių statybos leidimų prekybos centro vietoje dar neišdavusi, projektas nesuderintas – tuo metu portalui DELFI A. Bičiūnas aiškino pastato koncepciją esant svarstymų stadijoje.
Nerijaus Povilaičio publikacijoje „Vakarų Baltijos korporacijos“ direktorius teigė, kad dėl objekto prikėlimo bendrovė konsultuosis su Kauno savivaldybe ir architektais. O paklaustas apie sąsajas su užsienio kapitalo kompanijomis nutylėjo, tačiau internete pateikiami duomenys leidžia vesti tam tikras gijas.
Nedidelė paieška atskleidžia, kad A. Bičiūnas taip pat vadovauja komercinio nekilnojamojo turto nuoma besiverčiančiam „Domus centrui“ bei keturioms atskiroms „Westerwijk“ vardu Lietuvoje registruotoms bendrovėms, kurių 2018-ųjų pardavimo pajamos, remiantis rekvizitai.lt, siekia nuo 500 tūkst. iki 3 mln. eurų.
Oficialiame „Westerwijk“ internetiniame puslapyje nurodoma, kad tai yra „olandų privataus kapitalo fondo įmonių grupė, orientuota į komercinės paskirties turto vystymą didžiuosiuose Lietuvos miestuose“. Šį apibūdinimą pagrindžia pateikiamas valdomų objektų sąrašas: „Domus galerija“ ir dar du prekybos centrai Vilniuje, „BIG Klaipėda“ uostamiestyje bei „Molas“ Kaune, tad prekybos paskirties projektų vystymas šiai kompanijai – ne naujiena.
Paskutiniai nuomininkai išsikraustė vasarą
Kaip „Kauno dienoje“ prieš kelis mėnesius rašė Edita Šileikė, paskutiniai čia veiklą vykdę prekybininkai buvo pirmame aukšte veikusi „Maxima“ parduotuvė – ji duris užvėrė šių metų rugpjūčio 19 d. Nors prekybos centras buvo rekonstruotas ir esą saugus, tinklo operacijų vadovės Irtautės Ščerbavičinės teigimu, dalinai sunykęs pastatas bendrovei pasidarė tiesiog nepakankamai reprezentatyvus.
Čia mielai apsipirkdavusius kauniečius „Maxima“ atstovė kreipė į Savanorių pr. 255 ir Pramonės pr. 29 esančias tinklo parduotuves, kurios, visgi, gerokai nutolusios nuo šiaurinę miesto dalį dengusio Kalniečių prekybos centro taško.
Dar prieš kelerius metus pastate veikė ir parduotuvė „Kubas“, turgus, kirpykla, lošimų salonas, įvairūs smulkieji prekybininkai, apie kurių egzistavimą primena išblukusios ir aptrupėjusios iškabos. Gana ryškūs tik apie pavojų gyvybei įėjus skelbiantys užrašai, tačiau laikina tvora galinėje „vaiduoklio“ dalyje neatlaikė gūsingo lapkričio vėjo ir bent jau prisiartinti dabar galima kuo lengviausiai.
Gaivinti bandytas centras tapo miesto gėda
Pagal žinomo Kauno architekto Eugenijaus Miliūno projektą 1988 m. pastatytas postmodernistinis Kalniečių prekybos centras laikytas vienu didžiausių tokio tipo objektų Baltijos šalyse. Kaip KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) puslapyje rašo architektūros mokslų daktaras Martynas Mankus, Savanorių prospekto ir P. Lukšio gatvės sankryžoje iškilęs statinys buvo tarsi vartai į Kalniečių mikrorajoną.
„Porėta“ komplekso struktūra leido praeiti kiaurai keliomis kryptimis. Pastatas interpretuotas kaip nedidelis mikro-miestas su vidiniu pasažu, eile įėjimų, daugybe vidinių lygių perkritimų ir laiptų. (…) Objektas atrodė pakankamai neįprastas ir jį pabaigus neretai kritikuotas: dėl daugybės peraukštėjimų, į taros supirkimo punktą vedančių monumentalių lauko laiptų, orientaciją sunkinančių veidrodinių paviršių“, – vertina M. Mankus.
2008 m. renovavus abu prekybos centro aukštus, čia turėjo sugrįžti prekybinis šurmulys, o didesnę patalpų dalį valdžiusios bendrovės „Vicus“ direktorius Saulius Jakelaitis dalijosi ambicijomis statinį pertvarkyti iš esmės, tačiau verslas pamažu traukėsi, o vaizdas darėsi vis liūdnesnis.
Rekvizitai.lt duomenimis, „Vicus“ ir kai kurių patalpų buvusi savininkė „VKK Investicija“ yra bankrutavusios. Pirmoji įmonė „Sodrai“ tebeskolinga 13 tūkst. eurų, antroji – beveik 4 tūkst. eurų ir pagal Registrų centrą trejus ar daugiau metų piktybiškai neteikia finansinių ataskaitų.
Tuo metu kauniečiai šį pavasarį įvardijo Kalniečių prekybos centrą vienu miesto objektų, kuriuos labiausiai norėtų paleisti į orą su trenksmu. Reikia tikėtis, naujųjų savininkų užmojai materializuosis ir ši vieta sulauks kad ir ne tokių griausmingų, tačiau didelių permainų.
