Nauja meile patikėjusiai, išsiskyrusiai ir vaiką auginusiai merginai teko skaudžiai nusivilti. Jai pasipiršęs vaikinas prisiekinėjo meilę, puoselėjo ateities planus, tačiau vėliau tuoktis atsisakė. Vestuves, kurioms nebuvo lemta įvykti suplanavusi ir nemažai pinigų joms išleidusi mergina atstūmusį jaunikį padavė į teismą.
Dėl neįvykusių vestuvių – ieškinys teisme
Kauno apygardos teismui teko nagrinėti neeilinę bylą. Vestuves planavusi jauna moteris siekė iš tuoktis atsisakiusio jaunikio prisiteisti visas patirtas išlaidas. 22 metų moteris kartą jau šventė pergalę, Kauno apylinkės teismas jos ieškinį patenkino, iš vienmečio sužadėtinio priteisę dalį prašytos kompensacijos. Toks teismo verdiktas moters netenkino – prašyta priteisti visą sumą.
Ieškovės skundą Kauno apygardos teismas atmetė palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Panašu, jog ši „nuotakos byla“ įeis į šalies teismų praktiką. Istorija prasidėjo 2017 metų pabaigoje, viename Kauno apskrities miestų.
„Situacija – labai gyvenimiška ir paprasta. Mano klientė buvo ką tik išsiskyrusi su vyru, su mažu vaikeliu ant rankų, kai ne vietoje ir ne laiku atsirado „alfonsas“. Jis mergaitei, kuri buvo jautri ir pažeidžiama, labai greitai apsuko galvą. Po pažinties praėjus visai nedaug laiko, jis ėmė siūlyti susituokti“, – portalui DELFI pasakojo atstumtai nuotakai teisme atstovavusi advokatė Rasa Vaičekauskytė.
Pasipiršo po keturių draugystės mėnesių
Bylos duomenimis, vyras pasipiršo iš tiesų gana greitai, nuo pirmosios pažinties praėjus vos keturiems mėnesiams. Tačiau greitai susituokti trukdė viena aplinkybė – jauna moteris dar nebuvo oficialiai išsiskyrusi su pirmuoju vyru, nors jau kurį laiką gyveno atskirai. Nuo pirmosios santuokos registravimo nebuvo praėję metai, terminas, kurį reikia išlaukti, kad teismas galėtų ją nutraukti.
„Mergaitė – ne iš kelmo spirta, turinti savo verslą, neblogas pajamas. Vyrukui, kuris neturėjo darbo, ji, ko gero, pasirodė esanti neblogu pajamų šaltiniu. Tad vyrukas mano klientę pradėjo spausti kuo greičiau nutraukti pirmąją santuoką, vežiojo pas advokatus“, – minėjo advokatė R. Vaičekauskytė.
Vyro pastangos nenuėjo veltui. Įvyko sužadėtuvės, kurį laiką kartu gyvenusi pora ėmė planuoti būsimas vestuves. Pasak advokatės, nuo šio momento ir prasidėjo pati įdomiausia istorijos dalis, kurios peripetijas vėliau teko narplioti net dviejų instancijų teismams.
„Visas būsimų vestuvių išlaidas apmokėjo mano klientė. Sužadėtinis sakė šiuo metu pinigų neturintis, bet tikino juos greitai iš kažkur gausiantis ir atlyginsiantis išlaidas“, – sakė advokatė R. Vaičekauskytė.
Byloje nurodoma, kad poros vestuvės turėjo įvykti praėjusių metų rugpjūtį vienoje Žemaitijos bažnyčių, buvo sutarta su kunigu, o puota – netoliese esančioje sodyboje. Jau tuomet pradėjo aiškėti keistos aplinkybės. Jaunikis, kuriam tai būtų buvusi pirmoji santuoka, į būsimas vestuves nekvietė net savo mamos. Visi svečiai turėjo būti jaunosios giminės bei draugai.
Jaunikio motyvus išdavė draugui rašytos žinutės
„Iki vestuvių likus nedaug laiko mano klientė jį ėmė spausti, jog kompensuotų bent dalį išlaidų, nes viską apmokėjo ji viena. Ir patalpas išsinuomojo, pasamdė muzikantus, nuomojosi vestuvinę suknelę“, – pasakojo advokatė.
Būtent jaunosios prašymas, kad būsimas jaunikis finansiškai prisidėtų prie didžiosios gyvenimo šventės išlaidų ir lėmė, kad vestuvės neįvyko. Jaunikis supyko ir atsisakė tuoktis.
„Ieškovė atsakovo mobiliajame telefone perskaitė žinutes draugui, kuriose atsakovas rašė, kad nori susituokti su ieškove tik dėl to, kad ieškovė nepabėgtų nuo jo, nes ji turi pinigų, kas atsakovui labai naudinga, nes visas šeimos išlaidas ieškovė turėjo padengti tik iš savo lėšų – santaupų ir pajamų“, – rašoma byloje.
„Ko gero situacija, kai prašoma pinigų, kurių jis nesiruošė atiduoti, jam pasirodė ne tik smagi. Mergaitės spaudimas, kad ir jis turi finansiškai prie vestuvių prisidėti, nes ne ji viena tuokiasi, pasirodė nepriimtinas. Pora išsiskyrė, o nesumokant pinigų už patirtas išlaidas teko pareikšti teisme ieškinį. Tai principinė byla“, – apie jaunos poros dramą pasakojo advokatė R. Vaičekauskytė.
Nuotakos išgyvenimus teismas įvertino 400 eurų
Šiai istorijai pasiekus teismą atstumta nuotaka reikalavo atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, sumokėti kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus. Juos jauna moteris įvertino 3,5 tūkst. eurų, bet teismas nusprendė kitaip.
„Teismas sprendžia, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės neįvykusių vestuvių patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė baime, gėdos jausmu prieš artimuosius ir giminaičius, pažeminimu, dvasiniu išgyvenimu, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad ieškovės neturtinė žala išreikšta pinigais yra 3 tūkst. 500,00 eurų dydžio.
Atsižvelgiant į atsakovo kaltę (jo nesąžiningumą, savanaudiškumą), ieškovės patirtus išgyvenimus, kuriuos teismas laiko nustatytais, bei atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, priteisia iš atsakovo ieškovei 400 eurų neturtinės žalos“, – konstatavo Kauno apylinkės teismas, kurio sprendimas, išnagrinėjus apeliacinį skundą, paliktas galioti.
Tikino finansiškai prisidėjęs, bet to nesugebėjo įrodyti
Nagrinėjant bylą teisme, teko kviesti bei apklausti liudininkus. Parodymus davė jaunikio motina, jaunosios tėvai, kiti apie neįvykusių vestuvių planavimą žinoję asmenys.
Jaunikis tikino tuoktis norėjęs, tačiau planus esą sujaukė žinia, kad jo išrinktoji formaliai vedusi ir turi vaiką. Kiek vėliau, teismo posėdžio metu vyras teigė kiek kitaip, nurodė, jog pati ieškovė nusprendė nebesituokti po įvykusio tarpusavio konflikto, tad vestuvės neįvyko ne dėl jo kaltės.
Vaikinas taip pat tikino pats finansiškai prisidėjęs prie būsimų vestuvių planavimo, sakė pats pirkęs žiedus, tačiau to nesugebėjo įrodyti. Jo parodymus teismas įvertino kaip nenuoseklius.
„Teismas konstatavo, kad atsakovas neprisidėjo prie vestuvių finansiškai, įskaitant ir žiedų pirkimą“, – rašoma teisėjo Gintauto Kaulakio sprendime.
Priteisė tik dalį prašytos sumos
Apie įdomius sužadėtinių santykius liudija dar viena iškalbinga aplinkybė. Teismui buvo pateiktas skolos raštelis, kurį pasirašė jaunikis. „Aš <…> skolingas 962 eurų abiejų sutarimu sutarta suma dėl vestuvių išlaidų“, – nurodoma atsakovo ranka parašytame tekste.
Pagal šį raštelį jauna moteris prašė priteisti 962 eurų skolą. Atsakovas su tuo nesutiko, tikino nesiskolinęs iš ieškovės tokios pinigų sumos, pinigai nebuvo jam perduoti, be to, skolos priteisimo klausimas nėra susijęs su ieškinio dalyku – reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo po neįvykusių vestuvių dėl sužadėtinio kaltės.
Teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog iš lapelio nėra aišku, kada jis sudarytas, be to, nenurodoma, kam vyras yra skolingas. „Tam, kad laikyti skolos raštelį sudarytu turi būti aišku, kad paskolos pinigus ar kitus daiktus šalis gavo, be to, kam skolingas yra asmuo“, – konstatavo teismas.
Vestuves planavusios, tačiau nesusituokusios moters patirtas išlaidas teismas įvertino 684 eurais bei įpareigojo atsakovą šią sumą sumokėti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
