Antradienį Vyriausybėje ministerijų atstovai ir verslo asociacijų atstovai aptarė nuo 2020 metų numatytas alkoholio prieinamumo ribojimo priemones. Susitikimas įvyko verslo atstovų iniciatyva, norint priemones dar peržiūrėti. Tai buvo pirmasis susitikimas, kurio metu apsikeista pozicijomis ir nuomonėmis. Kol kas aišku viena – tikslaus sprendimo dar nėra, planuojamus ribojimus dar siūloma svarstyti.
Po jo Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis teigė, kad sprendimų jokių antradienį priimta nebuvo. Tačiau bus svarstoma, ar visi pasiūlymai ir ribojimai yra adekvatūs.
„Jokių sprendimų mes šiandien ir nežadėjome priimti. Nuo sausio 1-oios dienos yra numatyta, kad įsigalios papildomi ribojimai prekyba alkoholiu. Vyriausybėje yra gauta įvairių verslo asociacijų prašymai svarstyti tų ribojimų veiksmingumą ir ar tikrai jie visi iki galo išdiskutuoti. Ir tos taikytos priemonės, ribojimai, tikrai yra pilnai adekvatūs, rezultatui, kurio tikimasi“, – kalbėjo Vyriausybės kancleris.
Jis žurnalistams sakė, kad tai tėra pirmas susitikimas, planuojama konsultuotis ir su gyventojais. „Pirmas klausimas, prie kurio visi sutiko – taikytos alkoholio prieinamumo priemonės per tuos keletą metų, jos davė labai realius rezultatus“, – teigė A. Stončaitis.
„Kas yra labai svarus rodiklis – pamažu mes jau turime gana neblogą tendenciją mažėjimo šeimų socialinėje rizikoje. Mes manome, kad tai nėra vien alkoholio prieinamumo ir ribojimo priemonių, bet šios taikytos priemonės tikrai veiksmingos“, – tvirtino jis.
A. Stončaitis Vyriausybėje sakė, kad verslas kelia idėją, kad gal visos idėjos „nėra taiklios“. „Gal ne pagrindinė problema yra alkoholis suvartojamas restoranuose, kavinėse. Tačiau, supraskime, kad alkoholio kontrolės įstatymas turi du tikslus – visapusišką alkoholio prieinamumo mažinimas, o kitas – alkoholio suvartojimo mažinimas. Buvo keliamas klausimas šiandien apie lauko, paplūdimių kavinėse silpnojo alkoholio vartojimo. (…) Lietuvoje daugiausiai skęsta žmonių, absoliuti dauguma jų – neblaivūs asmenys. Gal ir turi būti simbolis, kad alkoholis ir vanduo neturėtų būti asocijuoti vieno su kitu“, – po susitikimo svarstė Vyriausybės kancleris.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vėliau patvirtino, kad 61 procentas iš nuskendusių būna neblaivūs. Vyriausybės kancleris aptarė ir šią vasarą vykusius muzikos festivalius.
„Pažiūrėkime, kokia problema pagrindinė – jaunimas ir alkoholis, jaunimas ir svaiginimasis. Mes turėtume kalbėti apie tai, ar taikytos priemonės yra veiksmingos gal ir kitos galėtų būti, kad kurtų kitą kultūrą“, – kalbėjo jis. Jis pridūrė, kad ir toliau bus diskutuojama šiais klausimais, vertinant jau pritaikytas, ar planuojamas pritaikyti alkoholio vartojimo ribojimo priemones.
Tam pritarė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis teigė, kad šiuo metu esame gerame kelyje, todėl reikia tinkamai įvertinti argumentus, ar verta keisti kelią.
„Tos priemonės, kurios buvo pritaikytos, davė gerų rezultatų, esame teisingame kelyje. Ar verta čia keisti dabar kažką, ar neverta – reikia vertinti tuos rezultatus“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
Jis džiaugėsi, kad Seimo priimti sprendimai ir apribojimai „davė gerų rezultatų“. Ministras teigė, kad minėtos priemonės tikslas yra mažinti vandens telkiniuose skęstančių skaičių.
Ekonomistai idėją mala į miltus
Susitikime dalyvavęs ekonomistas Algirdas Bartkus džiaugėsi, kad diskusijoje buvo bendrai suprasta, kad šis pasiūlymas nėra skirtas alkoholio mažinimui, o nelaimingų atsitikimų mažinimui.
„Džiaugiuosi, kad apie tai kalbama kaip apie priemonę sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, bet nėra orientuota tam, kad būtų mažinama alkoholio vartojimą“, – po susitikimo kalbėjo jis. Pridurdamas, kad šio pasiūlymo aprašyme oficialiuose dokumentuose yra pabrėžiama būtent alkoholio vartojimo problemas.
„Po šios dienos diskusijos apie tai yra griežtai kalbama kaip apie priemonę, kuri galbūt galėtų sumažinti nelaimingų atsitikimų prie vandens skaičių“, – kalbėjo ekonomistas, pridurdamas, kad tai laiko jau dideliu šios diskusijos pasiekimu.
Jis teigė, kad jei būtų uždrausta alkoholį pardavinėti lauko kavinėse, tai būtų orientuojama ne į tą auditoriją. Taip alkoholio nevartotų tie, kurie taurę pakelia tik progomis, o ne tuos, kurie yra „alkoholizmo liūne“.
„Tik tuos, kurie alkoholį vartoja progomis, čia yra pagrindinė klientūra, kurią turi paplūdimo kavinės ir lauko terasos“, – tvirtino A.Bartkus.
Ekonomistė Vida Karpuškienė teigė, kad pasiūlyme pasigenda paprasčiausio taiklumo. „Jei mes paplūdimiuose norime išgelbėti skęstančius žmones, gal būtina stiprinti pajūrio gelbėjimo komandas, o ne mažinti alkoholio pardavimą. Tai čia apie taiklumą. Ir dar kitas momentas – įvedus šitas priemones, jų įgyvendinimas teisinis ir jų garantavimas reikalauja labai daug žmogiškų ir finansinių išteklių“, – kalbėjo ekonomistė, kalbėdama apie visus pajūryje laiką leidžiančius žmones, kuriuos sukontroliuoti būtų itin sudėtinga.
Kelia klausimą dėl lauko kavinių
Kaip skelbia BNS, verslas siekia atšaukti nuo 2020-ųjų turintį įsigalioti draudimą prekiauti alkoholiu sezoninėse lauko kavinėse. Pardavinėti jį galės lauko kavinės, esančios ne toliau kaip už 40 metrų nuo stacionarios kavinės.
Maitinimo įstaigų atstovai yra teigę, kad tokia tvarka iškraipys konkurenciją rinkoje – dalis kavinių be alkoholio pardavimų vasarą neišsilaikys. Seimui priimant sprendimą dėl draudimo, skaičiuota, kad neliks maždaug 200 laikinų licencijų svaigiųjų gėrimų prekybai.
2017 metų gegužę priimtos pataisos numato, kad nuo kitų metų mokamuose masiniuose renginiuose (festivaliuose, šventėse ir mugėse) bus leidžiama prekiauti tik silpnu alkoholiu – iki 7,5 laipsnio stiprumo, o nemokamuose – tik specialiose zonose.
Nuo 2020 metų vasaros sezono metu alkoholiu nebus galima prekiauti kurortų lauko kavinėse, poilsio bei turizmo vietose – pliažuose, parkuose, aikštėse. Savivaldybės nebeišduos tokių licencijų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
