Britų karūnai priklausančioje Džersio saloje registruota bendrovė „Channel Hotels and Properties“ kol kas negalės iš Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo įmonės ir su ja susijusios „Kauno LEZ infrastruktūros“ priverstinai išieškoti 7,228 mln. eurų (6,5 mln. svarų sterlingų) skolos.
Lietuvos apeliacinis teismas Kauno LEZ valdymo įmonės, „Kauno LEZ infrastruktūros“, jų akcininkės Belgijos „Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij“ bei Jungtinės Karalystės bendrovės „Knightsbridge Property Management“ prašymu liepos 22 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2018 metų pradžioje pasirašytą atsiskaitymo sutarties vykdymą, taip pat „Channel Hotels and Properties“ reikalavimu antstolių pradėtą priverstinį skolos išieškojimą.
Šios priemonės galios, kol Vilniaus komercinio arbitražo teismas išnagrinės Kauno LEZ valdymo įmonės, „Kauno LEZ infrastruktūros“, „Antwerpse Ontwikkelings“ bei „Knightsbridge Property Management“ ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Anot Apeliacinio teismo, Kauno LEZ valdymo įmonė ir su ja susijusios bendrovės pateikė įrodymus, todėl jų ieškinys turėtų būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas. Be to, anot teismo, kyla grėsmė, kad jei arbitražas nuspręstų sutartį pripažinti negaliojančia, įmonės neatgautų pagal ją sumokėtų lėšų.
„Atsakovės statusas – „Channel Hotels and Properties“ yra ofšorinė įmonė, apie kurios finansinę padėtį jokių duomenų nėra, bei tai, kad išieškojimo procedūros pagal atsiskaitymo sutartį jau yra pradėtos, (…) sudaro pagrindą daryti išvadą, kad egzistuoja grėsmė ieškovėms galimai palankaus arbitražo sprendimo įvykdymui. (…) Sumokėtų ar išieškotų sumų susigrąžinimas iš „Channel Hotels and Properties“ gali būti labai apsunkintas ar netgi neįmanomas“, – rašoma teismo nutartyje.
Kauno LEZ valdymo įmonė ir su ja susijusios bendrovės 2018-ųjų sausį su savo kreditore „Channel Hotels and Properties“ pasirašė susitarimą dėl 7,228 mln. eurų (6,5 mln. svarų sterlingų) paskolų ir sutartų palūkanų sumokėjimo iki 2023-ųjų rugsėjo pabaigos.
Apie susitarimą Kauno LEZ valdymo įmonė nurodė ir savo 2017 bei 2018 metų finansinėse ataskaitose. Anot jų, įmonė skolinga 6,5 mln. svarų sterlingų „Channel Hotels and Properties“, o dėl šio susitarimo 2,5 mln. svarų sterlingų (2,78 mln. eurų) padidėjo „Knightsbridge Property Management“ skola LEZ valdymo įmonei.
Kauno LEZ valdymo įmonė bei su ja susijusios bendrovės Apeliaciniam teismui nurodė, kad dėl sudarytos atsiskaitymo sutarties buvo pablogintos skolos grąžinimo sąlygos. Iki tol buvo sutarta, kad Kauno LEZ gautos paskolos ir jų palūkanos bus dengiamos ne konkrečiais terminais ir apimtimis, o tik tada, kai Kauno LEZ valdymo įmonė gaus lėšas iš žemės sklypų subnuomos ir tik tokia apimtimi, kiek lėšų bus gauta.
Sudarius atsiskaitymo sutartį Kauno LEZ valdymo įmonė įsipareigojo mokėti palūkanas kiekvieną metų ketvirtį, kasmet grąžinti ne mažesnę kaip 1,115 mln. eurų skolos dalį, „Channel Hotels and Properties“ suteiktas prioritetas prieš kitus bendrovės kreditorius, be to, Kauno LEZ valdymo įmonės skola be jokio pagrindo ir neatlygintinai padidinta 2,5 mln. svarų suma, perkeliant ,„Antwerpse Ontwikkelings“ ir „Knightsbridge Property Management“ iš „Channel Hotels and Properties“ gautas paskolas.
Dėl to pernai gruodį Kauno LEZ valdymo įmonė ir su ja susijusios bendrovės kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, prašydama pripažinti atsiskaitymo sutartį negaliojančia, nes ji „yra akivaizdžiai joms žalinga ir sudaryta „Channel Hotels and Properties“ elgiantis nesąžiningai“.
„Channel Hotels and Properties“ Apeliaciniam teismui nurodė, kad Kauno LEZ valdymo įmonė ir su ja susijusios bendrovės ieškinį arbitražui pateikė tik tuomet, kai joms buvo pateikta pretenziją dėl skolos sumokėjimo ir nurodyta, kad pati „Channel Hotels and Properties“ kreipsis į arbitražą dėl skolos priteisimo.
„Būtent mėgindamos išvengti tokio proceso ir savo įsipareigojimų vykdymo, ieškovės (Kauno LEZ valdymo įmonė ir su ja susijusios bendrovės – BNS), nelaukdamos suteikto termino pabaigos, pačios kreipėsi į arbitražą, pareikšdamos niekuo nepagrįstą ieškinį dėl atsiskaitymo sutarties nuginčijimo“, – pabrėžė „Channel Hotels and Properties“.
Jos teigimu, Kauno LEZ valdymo įmonė negalėjo nežinoti, kad 2018 metų sausio sutarimu buvo apjungtos paskolos, kurias „Channel Hotels and Properties“ buvo suteikusi susitarimą pasirašiusioms įmonėms ir jų galutinio naudos gavėjo W.G.S. naudai. Sprendžiant iš Registrų centro duomenų, tai galėtų būti Kauno LEZ valdymo įmonės valdyboje dirbantis JAV pilietis Williamas George’as Sternas.
Anot „Channel Hotels and Properties“, visos šios lėšos, jas perskolinant ar kitais pagrindais, atiteko Kauno LEZ valdymo įmonei, todėl galiausiai ir buvo sutarta apjungti paskolas ir nustatyti vieną jų grąžinimo mechanizmą, sudarant atsiskaitymo sutartį.
„Channel Hotels and Properties“ taip pat nurodė, iš karto po susitarimo pasirašymo Kauno LEZ valdymo įmonė pradėjo jį vykdyti – sumokėjo dalį palūkanų ir kitų mokėjimų, o vengti mokėjimų pradėjo tik 2018-ųjų vasarą. Dėl to „Channel Hotels and Properties“ pernai lapkritį pateikė pretenziją ir įspėjo, kad neatnaujinus mokėjimų įgis teisę reikalauti iškart padengti visą paskolos sumą su palūkanomis ir kitais mokėjimais.
Kauno LEZ valdymo įmonės akcininkės yra „Antwerpse Ontwikkelings“ (90 proc.) ir „Euroturtas“ (10 proc.), kurią valdo užsienio fiziniai asmenys. Vienintelė „Kauno LEZ infrastruktūros“ akcininkė yra „Antwerpse Ontwikkelings“.
