Siūlau eksperimentą. Per kiek laiko Jums pavyks sužinoti, kas ketinama statyti šalia tos vietos, kur dabar gyvenate? Pusvalandį? Valandą? Ar iš vis nepavyks? Jei nesate statytojas, architektas, projektuotojas, greičiausiai net nežinosite, nuo ko pradėti.
Ir nereikėtų kaltinti savęs dėl to, nes informacija apie planuojamas statybas, teritorijų pokyčius, naujas gatves yra skelbiama taip, kad daugeliui jos nepavyks rasti. Galbūt dalis puls ieškoti informacijos savivaldybės interneto svetainėje, kiti bandys ją rasti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
Per visą Lietuvą nuskambėjo istorija apie aktyvius Šančių gyventojus, kurie pasipriešino ketinimams šalia Nemuno nutiesti naują gatvę. Kodėl iš pat pradžių atsirado nepasitenkinimas?
Pirmiausia todėl, kad miestiečiai apie miesto valdžios planą dėl naujos gatvės sužinojo labai netikėtai ir tik tada, kada jau buvo parengtas gatvės projektas. Projektas pateiktas kaip faktas – nebuvo siūlomos ar svarstomos alternatyvos, diskutuojama Žemųjų Šančių vystymo urbanistinė vizija, poveikis unikaliam Nemuno krantinės kraštovaizdžiui ir gyventojų gerovei.
Čia nediskutuosiu apie tai, reikia ar nereikia toje vietoje naujos gatvės, nors daugiau kaip 6 tūkst. kauniečių pasisakė prieš ją, o savivaldybė lyg pasišaipydama jiems pasiūlė patiems surengti, ne Žemųjų Šančių, o viso Kauno gyventojų apklausą. Tam, kad įsitikinti, ar verta inicijuoti viso miesto gyventojų apklausą, Šančių gyventojų buvo paprašyta per du mėnesius surinkti ne mažiau kaip penkis procentus balsavimo teisę turinčių Kauno miesto gyventojų, o tai yra apie 14 500 parašų. Tada jie turėtų tikėtis, kad kitoje apklausoje 43 500 Kauno gyventojų išsakys savo nuomonę dėl gatvės šalia Nemuno.
Esminis klausimas dabar yra toks: kaip gerinti situaciją, kad gyventojams informacija apie būsimas statybas ir teritorijų planavimo pokyčius būtų pateikiama laiku ir kokybiška, visiems lengvai randama? Kad gyventojai ne tik būtų informuojami, bet ir turėtų realią, o ne butaforinę galimybę dalyvauti savo miesto, seniūnijos kūrime ir būtų išvengta nereikalingų įtampų ir konfliktų. Kaip yra dabar? Pasitelksiu Kauno pavyzdį.
Informacijos brūzgynuose
Informacija apie planuojamas statybas, jau išduotus statybos leidimus ir bendrojo planavimo pokyčius yra pateikiama skirtingose Kauno miesto savivaldybės svetainės vietose. Neturint patirties, paieška gyventojams yra sudėtinga. Nėra paaiškinta, kaip ir kur ieškoti informacijos jeigu rūpi planuojamos statybos ar teritorijų pokyčiai.
Savivaldybės svetainės pirmame puslapyje yra nuoroda į rubriką „Projektiniai pasiūlymai“. Ar kiekvienam akivaizdu, kad frazė „projektiniai pasiūlymai“ reiškia būtent naujas statybas mieste? Nemanau. Tuo tarpu teritorijų planavimo pokyčiai skelbiami jau kitoje Kauno miesto savivaldybės interneto svetainės vietoje.
Norint sužinoti apie planuojamus projektus, reikia turėti pakankamai daug informacijos (adresą ar objektą, ar paskelbimo datą), kitaip informaciją surasti yra sudėtinga (pvz., įvedus gatvės pavadinimą, rodo visus tos gatvės objektus). Paieška pagal seniūnijas negalima. Gyventojui, kuris domisi planuojamais ar vykstančiais pokyčiais būtent savo seniūnijoje, neįmanoma surasti tokios informacijos. Jeigu Jums vis dėl to pavyks surasti, kad kažkas planuojama statyti šalia Jūsų, tada galėsite susipažinti su projektu ir sužinosite, kur ir kada galima pateikti savo pastabas.
Informacijos paieška, ypač nacionaliniuose portaluose, yra sudėtinga, orientuota į specialistus. Pavyzdžiui, Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (www.tpdris.lt) pateikiami visi šalyje rengiami detalieji planai su brėžiniais, paaiškinimai ir informacija apie atliktas viešinimo procedūras. Nors ši sistema tobulinama, su teritorijų planavimu nesusidūrusiems asmenimis labai sudėtinga rasti informaciją. Be to, dauguma nežino, kad jos čia apskritai reikia ieškoti.
Ar galima padaryti, kad tokia informacija būtų randama paprasčiau ir lengviau? Keli veiksmai tikrai padėtų susigaudyti ir paprastam mirtingajam.
Pirmiausia, visą gyventojams aktualią informaciją, susijusią su planuojamomis statybomis, teritorijų pokyčiais ir kitais urbanistiniais veiksmais, siūlau pristatyti vienoje savivaldybės svetainės vietoje – pirmame puslapyje. Galimas rubrikos pavadinimas – „Naujos statybos ir teritorijų pokyčiai. Kas numatyta šalia tavo namų?“. Kiekvienas gyventojas galėtų matyti šią informaciją patogiai, vienoje vietoje (didžiuosiuose miestuose informaciją rekomenduojama skirstyti pagal seniūnijas, pateikiant ją žemėlapyje).
Antra, būtų labai naudinga parengti ir paskelbti gaires, kurios padėtų gyventojui, o ne tik specialistui, susigaudyti, kaip ir kokios informacijos galima ieškoti.
Trečia, tiek savivaldybė, tiek Aplinkos ministerija turtėtų užtikrinti, kad vietinės reikšmės ir nacionaliniuose portaluose, tokiuose kaip „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt) ir www.tpdris, informacijos paieška būtų kuo paprastesnė, intuityviai suprantama.
Viešieji pristatymai – biurokratinis formalumas
Jeigu vis dėl to Jums pavyks surasti informaciją, kada vyks Jums svarbaus objekto viešas pristatymas, galėsite į jį nueiti ir išsakyti savo nuomonę. Tačiau viešieji pristatymai daugeliu atvejų yra labai formalaus pobūdžio: gyventojų nuomonė turi būti išklausoma, bet ji nėra privaloma. Tai yra, teisės aktuose nėra nurodyta, kokiais kriterijais remiantis gyventojų nuomonės turėtų būtų paisoma, o statybos ar teritorijų planų pokyčiai būtų negalimi.
Tuo atveju, kai visuomenė svarsto projektinius pasiūlymus ir jiems nepritaria, turi pateikti teisiškai argumentuotus prieštaravimus. Reikia nurodyti „aplinkybes, kuriomis pagrindžiamas pasiūlymas, ir jas patvirtinantys įrodymai“. Tačiau gyventojai, bendruomenės dažniausiai neturi teisinių žinių, kaip argumentuotai pateikti prieštaravimą būsimoms statyboms ar teritorijų pokyčiams. Iš esmės prieštaravimas gali būti išklausomas tik įrodžius, kad statybos prieštarauja teisės aktams. Ar gyventojai kiekvienam svarstymui turėtų samdyti teisininkus? Ar tai yra tik teisinis klausimas?
Tarkime, gyventojai išsako savo nuomonę, paaiškina, kodėl nepritaria naujai statybai. Kokią reikšmę turi jų nuomonė? Savivaldybės vyriausiasis architektas gali pritarti arba nepritarti visuomenės siūlymams. Kaip minėjau, jei viskas daroma pagal teisės aktus, nėra mechanizmo, kuris garantuotų, kad į visuomenės nuomonę bus atsižvelgta ir planuojamos statybos nevyks buldozerio principu.
Aplinkos ministerija turėtų aiškiau reglamentuoti, kokiais atvejais ir kriterijais remiantis savivaldybių administracijos privalo atsižvelgti į gyventojų nepritarimą statyboms ar detaliųjų planų, teritorijų vystymo pokyčiams. Sprendimas neturėtų būti vienasmenis.
Kas atsakingas, kad informacija pasiektų gyventoją?
Sunku pasakyti, kas šiandien yra atsakingas už tai, kad svarbi informacija pasiektų gyventoją. Dalyvių daug, bet rezultatas neužtikrinamas. Projekto vystytojas po pranešimo apie projektinius pasiūlymus paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dar turi pateikti informaciją apie projektą vienu iš dviejų būdų: įrengti stendą prie planuojamos statybos teritorijos arba informaciją pateikti registruotais laiškais.
Gyventojai retai informuojami laiškais, nes tai nėra privaloma, o Statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nenurodoma, kur ir kaip turi būti įrengti stendai, kokio dydžio jie turėtų būti (įvardintas apibūdinimas „pakankamo dydžio“), kai informuojama apie statinių projektavimą.
Kitas svarbus momentas. Laiškai gali būtu nusiųsti daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojams (administratoriams), bet jie ne visada užtikrina, kad gyventojus pasiektų informacija apie planuojamus pokyčius. Siūlyčiau koreguoti teisės aktus, kad gyventojai, gyvenantys žemės sklypuose (privačiuose ir daugiabučiuose namuose), kurie ribojasi su projekto teritorija, būtų privalomai informuojami registruotais laiškais apie būsimas statybas (projektinius pasiūlymus) ir detaliųjų planų keitimą. Būtina reglamentuoti stendų apie būsimas statybas ir detaliųjų planų pokyčius įrengimo tvarką, nurodant stendų dydžius, įrengimo vietą, jų kiekį.
Pasigendu savivaldybės administracijos, o ypatingai aiškios seniūnų atsakomybės šiais klausimais. Seniūnas turėtų būti įpareigotas užtikrinti, kad jo seniūnijos gyventojai yra tinkamai informuoti apie planuojamus statybų ir teritorinių planų pokyčius, kontroliuoti, kaip projekto vystytojas įgyvendina jam priskirtą prievolę.
Vystymo planai privalo būti žinomi gyventojams
Daugelio konfliktų pavyktų išvengti, jeigu gyventojai apie statybas ar teritorijų pokyčius žinotų iš anksto. Visa informacija turi būti savalaikė, o ne po laiko, kai jau pakeisti brangu ir kažkuri pusė patiria žalą.
Bendradarbiaujant su bendruomenėmis būtina parengti miestų ir seniūnijų (didžiuosiuose miestuose) urbanistines vizijas. Gyventojai turėtų žinoti, kas yra planuojama jų seniūnijoje, kaip ji vystysis. Ne tik žinoti, bet ir dalyvauti planavimo procesuose. Gyventojų ir bendruomenių patirtis privalo būti vertinama, jie yra lygiaverčiai partneriai.
Prie aiškumo labai prisidėtų miesto trimatė (3D) vizualizacija, kuri leistų gyventojams aiškiai matyti, kas planuojama, kaip tai atrodys ir lengvai surasti visą informaciją apie statinius.
Nei Kauno miesto, nei jokia kita Lietuvos savivaldybė neprivalo laukti, kol bus patobulinti teisės aktai nacionaliniame lygmenyje. Mylėdama ir gerbdama savo žmones, savivaldybė pati gali sukurti patogesnius ir geresnius instrumentus informuoti visuomenę ir įtraukti juos į miesto planavimą. To nedraudžia joks įstatymas. Reikia tik noro.
Jurgita Šiugždinienė yra Kauno miesto savivaldybės TS-LKD frakcijos narė. Už teksto autorės išdėstytą nuomonę redakcija neatsako. Publikavimo NR. 190721
