Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, kurio atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstas ikiteisminis tyrimas, sukėlęs neigiamų pasekmių. Kaunietis klausia – ar galima reikalauti iš valstybės žalos atlyginimo už nepagrįstai pradėtą ikiteisminį tyrimą?
„Neseniai mano atžvilgiu buvo visiškai nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas, ko pasėkoje buvau atleistas iš pareigų, buvo sumenkinta mano reputacija bei patyriau kitų nuostolių. Ar turiu teisę reikalauti iš valstybės žalos atlyginimo?“, – situaciją plačiau nupasakoja skaitytojas.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:
Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.
Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio.
Neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti ir nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai.
Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Kiekvienu atveju yra vertinama, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą, ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita.
Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu: [email protected].
Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo atvykite į advokatų kontorą „Advocatera“ Kaune, prieš tai suderinus atvykimo laiką telefonu 8 671 29151. Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros „ADVOCATERA“ interneto svetainėje www.advocatera.lt.
