Britų karūnai priklausančioje Džersio saloje registruota bendrovė „Channel Hotels and Properties“ iš Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo įmonės ir su ja susijusios „Kauno LEZ infrastruktūros“ siekia išieškoti 8,221 mln. eurų skolą.
Pajamos, kurias LEZ valdymo ir infrastruktūros bendrovės gauna ar gaus iš dalies čia veikiančių įmonių, areštuotos, o bandymai skolos išieškojimą stabdyti teismuose kol kas nesėkmingi. Vilniaus miesto apylinkės teismas liepos 8 dieną atmetė Kauno LEZ valdymo įmonės ir „Kauno LEZ infrastruktūros“ skundą dėl antstolio veiksmų, anksčiau laikinąsias apsaugos priemones ginče dėl skolos kelis kartus atsisakė pritaikyti Vilniaus ir Kauno apygardos teismai.
Antstolio patvarkymu, kurio kopiją turi BNS, šiuo metu areštas taikomas lėšoms, kurias Kauno LEZ valdymo įmonė ir „Kauno LEZ infrastruktūra“ gauna arba turėtų gauti iš LEZ veikiančių bendrovių „Fitsout“, „Kopa“, „Finnfoam“, „Aibės didmena“, „Hella Lithuania“ ir „Run Engineering“ – jos įpareigojamos lėšas pervesti į antstolio sąskaitą. Nurodoma, kad areštas taikomas 8,627 mln. eurų sumai.
Kauno LEZ valdymo įmonė: susitarimas dėl skolos – neteisėtas
Kauno LEZ valdymo įmonė, „Kauno LEZ infrastruktūra“, jų akcininkė Belgijos „Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij“ bei Jungtinės Karalystės „Knightsbridge Property Management“ 2018-ųjų sausį su savo kreditore „Channel Hotels and Properties“ pasirašė susitarimą dėl 7,228 mln. eurų (6,5 mln. svarų sterlingų) paskolų ir sutartų palūkanų sumokėjimo iki 2023-ųjų rugsėjo pabaigos.
Apie susitarimą Kauno LEZ valdymo įmonė nurodė ir savo 2017 bei 2018 metų finansinėse ataskaitose. Anot jų, įmonė skolinga 6,5 mln. svarų sterlingų „Channel Hotels and Properties“, o dėl šio susitarimo 2,5 mln. svarų sterlingų (2,78 mln. eurų) padidėjo „Knightsbridge Property Management“ skola LEZ valdymo įmonei.
Kiek vėliau – 2018 metų balandį – pasirašytas ir susitarimas, kuriuo Kauno LEZ valdymo įmonė ir „Kauno LEZ infrastruktūra“ įkeitė „Channel Hotels and Properties“ naudai sumas (maksimaliai iki 8 mln. svarų sterlingų, 8,896 mln. eurų), kurias bendrovė gauna arba ateityje gaus iš dalies LEZ sklypų subnuomininkų – čia veikiančių įmonių.
Kauno LEZ valdymo įmonė Vilniaus apygardos teismui nurodė, kad tik „vėliau paaiškėjo“, jog susitarimu dėl skolos „be jokios finansinės ar kitos naudos“ ji perėmė „Antwerpse Ontwikkelings“ ir „Knightsbridge Property Management“ paskolas „Channel Hotels and Properties“, taip smarkiai pablogindama ne tik savo finansinę padėtį, bet ir kitų savo kreditorių teises bei interesus.
Dėl to pernai gruodį Kauno LEZ valdymo įmonė kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2018-ųjų sausio susitarimą dėl skolos. Savo ruožtu bendrovės kreditorė – JAV „Residential Management“ – pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui ir taip pat prašo pripažinti susitarimą negaliojančiu.
„Channel Hotels and Properties“: siekiama išvengti skolos grąžinimo
„Channel Hotels and Properties“ Vilniaus apygardos teismui nurodė, kad Kauno LEZ valdymo įmonė negalėjo nežinoti, kad 2018 metų sausio sutarimu buvo apjungtos paskolos, kurias „Channel Hotels and Properties“ buvo suteikusi susitarimą pasirašiusioms įmonėms ir jų galutinio naudos gavėjo G. S. naudai.
Anot „Channel Hotels and Properties“, iš karto po susitarimo pasirašymo Kauno LEZ valdymo įmonė pradėjo jį vykdyti – sumokėjo dalį palūkanų ir kitų mokėjimų, o vengti mokėjimų pradėjo tik 2018-ųjų vasarą. Dėl to „Channel Hotels and Properties“ pernai lapkritį pateikė pretenziją ir įspėjo, kad neatnaujinus mokėjimų įgis teisę reikalauti iškart padengti visą paskolos sumą su palūkanomis ir kitais mokėjimais.
„Kauno LEZ (valdymo įmonei – BNS) ignoruojant pretenziją ir netgi pradėjus aiškiai nepagrįstus procesus arbitraže ir teismuose siekiant „Channel Hotels and Properties“ sukliudyti įgyvendinti savo teises pagal ginčijamą sutartį, bendrovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo ir priverstinio (skolos – BNS) išieškojimo“, – teismui teigia „Channel Hotels and Properties“.
„Channel Hotels and Properties“ teismui nurodė, kad ieškinį dėl susitarimo panaikinimo Kauno apygardos teisme inicijavusi „Residential Management“ taip pat yra glaudžiai susijusi su Kauno LEZ valdymo įmonės ir „Kauno LEZ infrastruktūros“ naudos gavėju ir valdybos nariu G. S. Sprendžiant iš Registrų centro duomenų, tai galėtų būti Kauno LEZ valdymo įmonės valdyboje dirbantis JAV pilietis Williamas George’as Sternas (Viljamas Džordžas Sternas).
„Iš tiesų „Residential Management“ (…) rūpinasi būtent Kauno LEZ interesais ir dėdamasi „nepriklausomu“ kreditoriumi siekia tų pačių tikslų kaip ir Kauno LEZ (valdymo įmonė – BNS) – bet kokia kaina neleisti išsiieškoti skolą iš Kauno LEZ (valdymo įmonės – BNS) ir jos turto“, – rašoma „Channel Hotels and Properties“ atsiliepime.
„Channel Hotels and Properties“ taip pat pabrėžė, kad savo veiksmais nesiekia pakenkti pačios Kauno laisvosios ekonominės zonos veiklai. „Net ir tuo atveju, jei Kauno LEZ (valdymo įmonė – BNS) negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymą perimtų kita naują konkursą laimėjusi įmonė, kurios veikla būtų žymiai skaidresnė, todėl spekuliacijos Lietuvos reputacija ar investuotojų nerimu tėra mėginimas pateisinti vengimą vykdyti sutartis“, – tvirtina „Channel Hotels and Properties“.
Kauno LEZ pajamos ir pelnas smuko
Registrų centrui pateiktų ataskaitų duomenimis, Kauno LEZ valdymo įmonės pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2017-aisiais, sumenko 12,3 proc. iki 2,063 mln. eurų, iš jų 2,001 mln. eurų teko žemės subnuomos pajamoms. „Kauno LEZ infrastruktūros“ pajamos pernai smuko 40,2 proc. iki 2,991 mln. eurų.
Kauno LEZ valdymo įmonė pernai uždirbo 18 tūkst. eurų grynojo pelno, tuo metu 2017 metais jis siekė 7,103 mln. eurų, iš kurių 6,2 mln. eurų sudarė tuometinės antrinės įmonės „Kauno LEZ infrastruktūra“ (parduota pernai gegužę) dividendai, kurie buvo sudengti su buvusia skola.
„Kauno LEZ infrastruktūros“ grynasis pelnas pernai sumenko 52 proc. iki 2,312 mln. eurų. Kauno LEZ valdymo įmonės akcininkės yra bendrovės „Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij“ (90 proc.) ir „Euroturtas“ (10 proc.), kurią valdo užsienio fiziniai asmenys. Vienintelė „Kauno LEZ infrastruktūros“ akcininkė yra „Antwerpse Ontwikkelings En Investeringsmaatschappij“.
Papildyta liepos 12 d.
Penktadienį „Kas vyksta Kaune“ pasiekė Kauno LEZ valdymo bendrovės direktoriaus Vytauto Petružio komentaras, kuriame jis tvirtina, kad įmonės turtas nėra areštuotas.
„Šiuo metu vyksta komercinis ginčas, dėl ko yra nukreiptas išieškojimas į dalį Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės gautinų pajamų iš tam tikrų sandorių. Norime pabrėžti, kad nei bendrovės turtas, nei bendrovės pajamos nėra areštuotos. Ši situacija nekelia grėsmės nei įmonės finansiniam stabilumui, nei bendrovės vykdomai veiklai. Bendrovė yra moki ir vykdanti visus įsipareigojimus savo klientams ir partneriams“, – teigia V. Petružis.
