Retas vairuotojas pripažįsta, kad nežino, kaip iš tiesų turėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, todėl dažnai tokiais atvejais vadovaujasi nuojauta, kuri ne visada padeda išvengti eismo įvykių. Keliuose apstu greitėjimo ir lėtėjimo juostų, o būtent čia dažnai kyla nesusipratimų dėl nežinojimo.
Saugaus eismo ekspertas ir vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas aiškino, jog vairuotojai mažiausiai klaidų daro lėtėjimo juostose, tačiau jų neišvengia greitėdami ar rikiuodamiesi – apsikeisdami vietomis.
„Greitėjimo juostose kyla tos pačios problemos, kaip ir įvažiuojant į žiedines sankryžas. Pats juostos pavadinimas jau kaip ir sufleruoja, kad ja važiuodami turime greitėti, tačiau, kai kelyje į kurį įvažiuojame yra transporto spūstis, čia tenka ir stabdyti. Dairydamiesi į galinio vaizdo ir šoninius veidrodėlius vairuotojai važiuodami pirmyn nestebi, kas vyksta priekyje, o stengiasi greičiau persirikiuoti, tačiau, kai priekyje esantis automobilis pradeda stabdyti, už jo važiuojantis ne visada tai pastebi laiku“, – aiškino A. Pakėnas.
Trūksta informacijos, bet gelbsti viena taisyklė
Tiesa, vairavimo instruktorius teigė, kad minėtos klaidos yra dėl neapdairumo, tačiau didžiausi konfliktai kyla tuomet, kai vairuotojai susitinka šalia viadukų, kur gana dažnai greitėjimo ir lėtėjimo juostos susijungia.
Mokytojas pasakojo, kad šiose vietose problemos dažniausiai kyla dėl klaidingo vairuotojų požiūrio ir vienos svarbios taisyklės nepaisymo. Tiesa, jis teigė, kad dėl šių juostų trūksta ir reglamentavimo, mat nėra numatyta, kaip šios juostos turėtų būti išskiriamos.
„Niekur neparašyta, kad važiuodami greitėjimo juosta esame šalutiniame kelyje, tad tai reiškia, kad tuomet reikėtų paisyti taisyklės, kuri nurodo, kad vairuotojas, kuriam iš dešinės yra kliūtis, ją turi praleisti“, – sakė instruktorius.
Nesuklysit, jei prisiminsit
Dar daugiau nesusipratimų kyla tuomet, kai du vairuotojai vienu metu bando apsikeisti vietomis – vienas įvažiuoti į lėtėjimo, kitas – išvažiuoti iš greitėjimo juostų. A. Pakėnas aiškino, kad čia dažnai kartojasi ta pati problema, jog į lėtėjimo juostą sukantys vairuotojai dažnai stengiasi aplenkti greitėjimo juosta važiuojančias transporto priemones, tačiau viskas turėtų būti atvirkščiai.
„Čia vėl galioja ta pati taisyklės – duok kelią dešinėje. Juo labiau, kad įvažiuojantis į lėtėjimo juostą ir lėtės, todėl nereikėtų kitai transporto priemonei trukdyti greitėti“, – akcentavo A. Pakėnas.
Svarbu įvertinti sąlygas
Vairavimo instruktorius ragino prisiminti ir Kelių eismo taisykles (KET), kuriose nurodoma, kad į lėtėjimo juostą ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir greitį mažinti tik joje. Žinoma, mokytojas teigė, jog šia taisykle nereikėtų kliautis aklai, mat visada vairuotojas pats turėtų įvertinti eismo sąlygas.
„Nors taisyklės nurodo, kad lėtėti reiktų jau persirikiavus į lėtėjimo juostą, visada reikėtų įvertinti eismą ir tai, kas toje juostoje dedasi. Esant intensyviam eismui šiose juostose susidaro spūstys, todėl greitį mažinti reiktų iš anksto, kad persirikiuoti galėtumėte nekeldami pavojaus kitiems eismo dalyviams“, – pabrėžė vairavimo mokytojas.
A. Pakėnas patarė, jog išvažiuojant ar įvažiuojant į šias juostas kiekvienas vairuotojas turėtų pasirinkti saugų greitį, praleisti dešinėje važiuojančias transporto priemones ir persirikiuoti tik tada, kai įsitikina, kad kiti eismo dalyviai jiems duoda kelią.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
