Pirmąją vasaros savaitę Kaune organizuojamas žygis „Už švarią Lietuvą“, kurio dalyviai rinkdami šiukšles keliaus įvairiomis gyvenvietėmis, parkais, palei upes ir teritorijomis, kurių nepasiekia aplinkos tvarkymo darbuotojų žemėlapiai.
Pranešime spaudai rašoma, kad nors ir atrodo, kad tai nieko naujo, nes turime ką tik praūžusią akciją „Darom“, Lietuvos atliekų rūšiavimo rodikliai auga ir pradedame pamažu lygiuotis į kitas ES šalis, tačiau šio žygio tikslas kitoks – gerokai gilesnis žvilgsnis į aplinkos, neatsinaujinančių išteklių tausojimo ir atliekų emigracijos į ekosistemas problemas.
Socialinė iniciatyva „Kūrybos kampas 360“ ir jos įkūrėjas Giedrius Bučas, kviečia į žygį ne tik rinkti pakeliui randamas šiukšles, bet ir jas suskirstyti, susisteminti, pasidaryti mūsų vartojimo dėlionę, kartu pasvarstyti, kaip jos teršia mūsų aplinką ne tik vizualiai, kokią įtaką daro mūsų pačių ir gyvūnijos bei augalijos sveikatai.
Žygio dalyviai diskutuos, kas pasikeistų, jei kažko atsisakytume ar supakuotume kitaip, pateiks pasiūlymus Kauno ir Kauno rajono savivaldybėms dėl aplankytų vietų tvarkymo, verslams pasiūlys padėti sugeneruoti idėjas, kurios priartintų juos prie bendros siekiamybės – kuo mažesnės šiukšlių gamybos. O kartu keliaujantys, prisijungsiantys prie žygio kad ir vienai dienai, sekantys žygio įrašus socialiniuose tinkluose išgirs, kaip keisdami savo įpročius kiekvienas galime prisidėti prie švaresnės Lietuvos ir pasaulio kūrimo.
„Iš ko sužinome, kaip gyveno žmonės prieš šimtus metų, kol dar nebuvo rašto? Taip, iš archeologinių radinių. Ką randa archeologai žemės sluoksniuose dabar? Monetas, keramikos šukes, papuošalus, įrankių detales. Iš to atseka, kokioje vietoje kas gyveno, kokia buvo žmonių kultūra, kur turtuoliai, kur amatininkai ar varguoliai, kokie buvo jų vartojimo įpročiai.
Žygio metu mes patys būsime lyg ateities archeologai. Kasdien savo kelyje renku šiukšles, ir galiu tiksliai pasakyti, kur lankosi asocialūs asmenys, kur šeimos, jaunimas, sportininkai, narkomanai. Kokios dominuoja cigaretės – kontrabandinės ar legalios, kokia mėgstamiausia gamtoje pramogaujančiųjų gėrimų ar saldumynų rūšis. Daugybė šiukšlių, paliktos mažai lankomose vietose, nesurinktos pamažu virsta mūsų amžiaus kultūriniu sluoksniu, kurį tirs ateities kartos, kaip dabar tiriame mes. Dūlėdamos jos nukeliaus į gruntinius vandenis, mikrodalelių pavidalu pateks į kūdikių kūnus ar juos netyčia prarijusių paukščių, gyvūnų organizmus. Nenumestos ar išgelbėtos iš žemės, jos paliktų šviesesnį mūsų kartos vaizdą ir mažesnį buvimo pėdsaką“ – komentuoja Giedrius Bučas.
„Už švarią Lietuvą“ idėja, kaip nuo kalno paleista sniego gniūžtė, ridenasi vis didesniu kamuoliu. Iki gegužės 28 dienos į žygį jau užsiregistravo per 160 žmonių, o susidomėjusiųjų juo skaičius perkopė 2100. Žygio startas birželio 1 dieną 11 valandą bus duotas Lietuvos aviacijos muziejuje, buvusiame keleivių terminale, kur susitikdavo išvykstantys ir išlydintys, grįžtantys ir pasitinkantys.
Per šešias dienas žygio dalyviai planuoja nukeliauti apie 90 km, į nakvynės vietas susitikimams ir diskusijoms bus kviečiamos atvykti Kauno ir Kauno rajono paribio bendruomenės, skatinamos pakeliui susirinkti tai, ką ras ant kelio.
Kasdien augantį žygį organizuojanti savanorių komanda – ne tik Lietuvos žmonės, neabejingi aplinkai, patys keičiantys savo įpročius ir kviečiantys keisti kitus, bet ir analogiškų vertybių vedami lietuviai, gyvenantys kitose šalyse. Į žygio partnerių komandą jungiasi ir verslo įmonės, palaikančios žygio idėją, žiedinės ekonomikos specialistai, mokslininkai, studentai ir visi savo gyvenamajai aplinkai neabejingi žmonės.
